prekės

Ar ekologija tai – nauda, mada, o gal tiesiog verslas, tuštinantis lengvatikių pinigines?! Muzikanto Arnoldo Lukošiaus pasisakymuose niekada netrūksta ironijos. Šįkart „LT United“ narys pareiškė, jog ekologiškiausi žmonės Lietuvoje yra benamiai, nes būtent jie labiausiai rūšiuoja visas atliekas.  Muzikantui taip pat atrodo, kad ekologiškos prekės yra per brangios.

Viešnagę parduotuvėje galima prilyginti pasivaikščiojimui po parką – kai oras gražus, norisi kuo ilgiau dairytis į medžius ir skaičiuoti varnas. Apsipirkimas taip pat labai priklauso nuo emocijų. Paskaičiuota, kad kas trečias sprendimas pirkti yra priimamas pačioje prekybos vietoje, o daugiau nei pusė į mūsų krepšelius atgulančių pirkinių – impulsyvūs. Prekybininkai tai puikiai žino, kadangi už neplanuotus pirkinius susižeria net 33 proc. visų savo pajamų.

Kodėl jūsų televizorius sugedo vos tik pasibaigė garantijos laikas, o nedidelis automobilio remontas tapo skaudžiu smūgiu piniginei? Kodėl spausdintuvas staiga nustojo spausdinti, o iš parduotuvių dingo filtrai prieš penkerius metus pirktam kavos aparatui? Apsupti vis sudėtingesnės įrangos, mes vis dažniau susiduriame su nemaloniomis problemomis.

Vartotojui siūlomoje maisto produktų gausoje vis sunkiau atrinkti tuos, kurie labiausiai tinka žmogaus organizmui ir sveikatai. Sveikatinančios mitybos mokslas sulaukia vis daugiau dėmesio. Nuodugniai ištirta maisto produktų sudėtis, nuolat skelbiamos sveikos mitybos rekomendacijos, tad kiekvienas norintis gali sužinoti į burną dedamų produktų sudėtį, jų biologinę ir fiziologinę vertę.

„Kokių prekių pirkėjas negali reikalauti pakeisti, jei jam nepatinka jų forma, spalva, dydis ar pan.?“ – domisi Aušra V. iš Gargždų (Klaipėdos r.). Atsako Vitas Ūsas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas viešiesiems ryšiams: Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.

Prieš kelis mėnesius Graikijos mieste Volos buvo įvesta alternatyvi valiuta. Ši iniciatyva įtraukė 800 bendruomenės narių, kuriems sunkiai sekasi įpirkti prekes eurais, rašo BBC. Gyventoja Hara Soldatou Voloso centriniame turguje nužvelgia rankdarbių prekystalį ir išsirenka dekoruotas žvakes. Ji savo pirkiniu patenkinta: „Jos kainavo man tik 24 TEM, kuriuos aš užsidirbau mokydama jogos.“ Visoje turgaus zonoje jums tikrai nereikės vieno dalyko – pinigų.

Kai Lietuvoje maisto kainos kyla vos ne kasdien, vis daugiau lietuvių apsiperka kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau ir lietuviai, anot pačių lenkų, jau renkasi – dažniau suka į turgų, kur kainos dar žemesnės nei prekybos centruose. Prasidėjus žemės ūkio darbams rankas trina trąšų ir sėklų pardavėjai – prekyba išaugo perpus, praneša LTV „Panorama“. Suvalkų pagrindinėje turgavietėje po Velykų – štilis. Apsipirkti atvykusių lietuvių nėra, o ir vietinių – vos vienas kitas.

Turguje prekiaujantieji triumfuoja: kone metus gyvenę nežinomybėje, kaip reikės lauko sąlygomis dirbti su kasos aparatais ir juos apsaugoti nuo aplinkos poveikio, gali ramiau atsikvėpti. Nuo gegužės pirmosios, kaip buvo skelbiama, kasos aparatus privalės turėti ne visi, o tik tie, kurie prekiaus uždarose patalpose. Buvo išgirsti Protestais ir bado akcijomis prie Seimo prieš metus mitingavę smulkieji prekybininkai siekė, kad kasos aparatai nebūtų įvesti. Jų balso valdžios vyrai neišgirdo.

Lietuvos kariuomenė už pakrančių apsaugai skirtas valtis su ginkluote sumokėjo beveik tris milijonus litų, bet paaiškėjo, kad dvi yra brokuotos. Penktadienį Vilniaus pirmosios apylinkės teismas pripažino, kad Prancūzijos karinės produkcijos gamintojai ir pardavėjai – įmonė „Sillinger“ ir „Sofema“ privalo grąžinti pinigus ir ištaisyti gedimus. „Prancūzai pasamdė labai gerus advokatus, todėl, matyt, nutartį skųs.

Nu­teis­tie­ji nu­trau­kė ba­do strei­ką, „su­tau­py­tas“ mais­tas ne­be­bus ati­duo­da­mas lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­joms. Prieš paskelbiant ba­do ak­ci­ją, ša­lies įka­li­ni­mo įstai­go­se esan­čios par­duo­tu­vės skai­čia­vo pa­di­dė­ju­sį pel­ną. Ka­li­niai pui­kiai buvo pa­si­ren­gę „lai­ky­tis die­tos“ – pri­si­pir­kę ski­lan­džių, el­nie­nos deš­ros ir ap­va­lią su­me­lę kai­nuo­jan­čių mais­to pa­pil­dų.

Norimų prekių šiuo metu galima įsigyti įvairiais būdais: pirkti parduotuvėse, pirkti iš platintojų arba užsisakyti internetu. Apsukrūs verslininkai, užsiimantys prekių siuntimu paštu, patiklių klientų ieško atakuodami telefono skambučiais. Į „Valstiečių laikraštį“ kreipėsi skaitytoja prašydama pagalbos. Beveik prieš mėnesį jai paskambino ir pasiūlė pirkti labai gerų ir pigių Omega -3 maisto papildų. Moteris sakė pagalvosianti.

  Trečiadienį Kauno apygardos teismas ėmėsi iš esmės nagrinėti bylą, kurioje bendrovės „Naujoji ranga“  direktorius Nerijus Pečiokas kaltinamas kontrabandos būdu iš Anglijos į Lietuvą atgabenęs du karinius vilkikus bei šarvuotį. Už strateginių prekių įvežimą  kontrabandos būdu bendrovės Naujoji ranga“ vadovui Nerijui Pečiokui  gresia laisvės atėmimas nuo trijų iki dešimties metų. Teisme direktorius sakė nemanęs, jog gabena iš Anglijos kontrabandą.

Vasario mėnesį metinė Lietuvos infliacija atitiko prognozes ir sudarė 3,7 proc. Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį vartojimo kainoms darė dėl augusių pasaulinių naftos kainų brangusios transporto paslaugos, kilę būsto išlaikymo kaštai ir brangesni maisto produktai. Dėl besitęsiančio žiemos sezono prekių išpardavimo pigo drabužiai ir avalynė. Panašios prekių ir paslaugų kainų pokyčių tendencijos buvo stebimos ir Latvijoje.

Nuo kovo prasidėję medienos elektroninės prekybos aukcionai įsibėgėja. Miškininkai kalba apie pigsiančią medieną malkoms. Tačiau, pasak urėdijų, nesant paklausos malkoms, popiermedžiui kituose aukcionuose bus mažinamos pradinės kainos. Perdirbėjai sako nerimaujantys dėl sudėtingos būsimų pusmečio ir ilgalaikių aukcionų tvarkos. Nuo kovo pradžios pradėjus veikti bendrai elektroninei sistemai kiekvienos urėdijos trumpalaikių pirkimų aukcionas vyksta kartą per mėnesį.

Sausį sumažėjus užsienio investicinių prekių paklausai Vokietijos pramonės užsakymai netikėtai smuko. Vokietijos ekonomikos ministerijos duomenimis, sausį, palyginus su gruodžiu, šalies pramonės užsakymai smuko 2,7 proc. Gruodį jie išaugo 1,6 proc. Ekonomistai prognozavo, kad sausį užsakymai išaugs 0,6 proc. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį didžiausia Europos ekonomika susitraukė, nes dėl skolų krizės euro zonoje sumažėjo prekių ir paslaugų iš Vokietijos paklausa.

Pernai savo veiklą plėtę didieji Lietuvos prekybos centrai tai daryti ketina ir šiemet. Plėtrą planuoja ne tik senieji rinkos dalyviai: naujų parduotuvių atidarys suomių „Prisma“ ir vokiečių tinklas „Lidl“. Naujų rinkos dalyvių galimybes ekspertai vertina vangiai.

Šių metų vasarį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, vartojimo kainų indeksas Estijoje išaugo 4,2 procento. Didžiausios įtakos tam turėjo padidėjusios išlaidos būstui, pakilusios benzino ir alkoholio kainos, informuoja šalies Statistikos departamentas. Kaip pranešė departamento spaudos tarnyba, lyginant su sausiu, vasarį kainos išaugo 0,4 proc. Palyginti su praėjusių metų vasariu, prekės pabrango 3,5 proc., o paslaugos – 5,5 procento.

Pastaraisiais metais žaibo greičiu besiplėtusi grupinio apsipirkimo portalų rinka - persotinta. Kai kurios svetainės jau uždaromos, rašo „Lietuvos rytas“. Nutraukus veiklą vienai svetainių - jamam.lt, vartotojai nesulaukia pirkinių, neatgauna pinigų ir vargsta ieškodami dingusių pardavėjų. Vilnietis Rimas B. prekės, už kurią sumokėjo, laukia jau pusantro mėnesio. Kiti skundžiasi, kad pirkinys neatkeliavo dar nuo praėjusių metų. Paties portalo jamam.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) trečius metus iš eilės rengia konkursą „Populiariausia prekė“. Šiais metais bus paskelbtos prekės, kurias dažniausiai rinkosi pirkėjai 2011 metais. Ženklu „Populiariausia prekė“ žymimi tiek Lietuvos, tiek užsienio gamintojų produktai parduodami mūsų šalyje. Šio konkurso nugalėtojų atrankos  vienintelis kriterijus, yra parduotų prekių kiekis per metus pagrindiniuose keturiuose Lietuvos prekybos tinkluose.

Jau netrukus ant dalies Lietuvoje parduodamų lenkiškų gaminių išvysite naują prekės ženklą, kuriuo lenkai ketina pažymėti dalį eksportuojamos produkcijos. Pasidomėjome, kokią įtaką toks prekių žymėjimas gali turėti Lietuvoje ir ar vertėtų lietuviams pasekti kaimynų pavyzdžiu. Lenkijos ambasados Lietuvoje duomenimis, prekės ženklo koncepcija sukurta atlikus tyrimus devyniose pasaulio valstybėse, tarp jų Kinijoje ir JAV.

Nors Kembridžo Kunigaikštienė meilės dieną šventė be mylimojo Princo Williamo, regis, liūdėti jai nebuvo kada. Ji turėjo palydėti karalienę Elžbietą II bei Kornvalio kunigaikštienę Camilla Parker-Bowles į prabangų prekybos centrą Londone „Fortnum & Mason“. Vizitas į „Fortnum & Mason“ tėra vienas iš daugelio karališkųjų pareigų, kurias Kate Middletom (30 m.) ėmėsi vykdyti, kol jos vyras eina karinę tarnybą.

Nuosekliai stebint gausų nuolaidų publikavimą rinkoje ilgesnį laiką, galima pastebėti įdomių niuansų. Štai bendrovių nuolaidų/lojalumo rinkodaros kampanijų sėkmės formulė ir pagrindinės klaidos.

„Prekybos agentai nepageidaujami“ – panašaus pobūdžio perspėjimai mus pasitinka lankantis daugumoje įmonių. Kodėl ginamės nuo žmonių, kurie, kaip ir daugelio garbingų įmonių pardavimo atstovai, daro tą patį – siūlo kažką pirkti? Ginamės nuo kitų pardavėjų, nors pardavinėdami patys, labai nemėgstame būti atstumti. Paklausus, kodėl žmonės ginasi nuo pardavėjų, lyg nuo skėrių, išgirstame keletą atsakymų: trukdo, bruka tai, ko nereikia, elgiasi agresyviai.

Bendžaminas Franklinas yra sakęs, kad mažos skylutės ir didelį laivą paskandinti gali. Tačiau net jei ta valtis - finansinė gerovė, dažnas smulkių išlaidų deramai neįvertina ar tiesiog neužtenka valios tas skyles surasti ir užkimšti. „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertai vardina populiarius žalingus finansinius įpročius, kurie nepastebimai, bet užtikrintai gramzdina ir tuština asmeninį biudžetą. Cigaretės. Rūkymas yra ne tik žalingas ir brangus įprotis.

Remiantis ekspertų duomenimis, turguose bei parduotuvėse parduodama nuo 30 iki 50 procentų suklastotų prekių. Mums parduoda padirbtą buitinę techniką, Kinijoje pasiūtus „itališkus“ rūbus ir nelegaliuose cechuose pagamintą maistą. Trečiadienį „Gyvenamosios aplinkos“ žurnalistai aiškinsis, kokios prekės klastojamos dažniausiai, kur paprastai jos parduodamos ir kaip jas atskirti nuo originalo. Maisto prekių klastotės būna trijų rūšių: kopijos, versijos ir variacijos.

Iš Lenkijos, Vokietijos, Amerikos į Lietuvą plūsta pigesnės prekės.Kainos Lietuvoje – neįtikėtinai aukštos. O gal aukštos ne kainos, o mes uždirbame per mažai? Bet skaičiuojame pirkdami ne tik drabužius, automobilių dalis, buitinę techniką, bet ir duoną ar cukrų. Tie, kurie bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net – tolimoji Amerika.

Plėšikas pagrobė telefoną ir 185 litus. Antradienį, apie 16 h į Vilniuje, Antakalnio gatvėje veikiančią kanceliarinių prekių parduotuvę įbėgo kaukėtas jaunuolis. Grasindamas 21 metų  pardavėjai O. L. peiliu pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną bei iš kasos aparato stalčiaus 185 litus. Griebęs pinigus kaukėtas plėšikas spruko.

Lenkija pasitvirtino savo šalies prekės ženklą, kuriuo jau šiemet žymės savas prekes. Tai, ekspertų teigimu, pirmiausiai pajus Lietuvos maisto pramonė. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, išskirtus lenkiškus produktus, kurie jau ir taip žinomi kaip pigesni, lietuviai, tikėtina, dar labiau pirks, o brangesnės lietuviškos produkcijos lentynose gali mažėti. Prekės ženklą kaimyninė Lenkija sukūrė ir ims naudoti šiemet.

Vis dažniau internetu prekių iš Amerikos užsisakantys lietuviai visokiais būdais mėgina išvengti mokesčių, rašo „Lietuvos rytas“. Muitininkai savo ruožtu vis įtariau žiūri į prekes, kurios siunčiamos kaip dovanos. Kaip išvengti muito, pridėtinės vertės mokesčių siunčiantis prekę iš Amerikos? Toks klausimas kyla daugumai lietuvių, kurie interneto parduotuvėse randa ilgai ieškotą daiktą. Būdų, kaip išvengti mokesčių, daugėja, nes auga ir atsisiunčiamų prekių kiekis.

Net jei atrodo, jog šiais laikais visos prekės ir paslaugos tik brangsta, visuomet galima atrasti ir keletą išimčių. „Cnn.com“ išskiria šešis dalykus, kurie 2012 metais turėtų kainuoti pigiau nei iki šiol: Vynas Vyno mėgėjai šiais metais turi puikią progą pakelti taures. Kaip teigia vyno prekyba užsiimantis Michaelas Glasby, šiais metais kokybiško vyno kainos turėtų nemažai nukristi.

2011 m. apžvelgėme ne tiek ir daug sėkmingų mokėtinų sumų valdymo, priešingai nei gautinų sumų valdymo pavyzdžių. Iš vienos pusės tai rodo, kad įmonės nėra linkusios atskleisti santykių su tiekėjais, iš kitos – nėra labai aktyvios šioje srityje. Nepaisant to, mokėtinų sumų valdymo pavyzdžių yra. Auksinė taisyklė: vėluojantys atsiskaityti klientai dažnai atsiduria eilės pabaigoje. Tuo praėjusių metų žiemą galėjo įsitikinti iš sniego pusnių neišvažiuojantys Vilniaus gyventojai.

„Kokakolininkų karta jau susilaukė vaikų, ir kai kurie iš jų turi įgimtą cukraligę. Mes, mokesčių mokėtojai, turim sumokėti už jų sveikatos apsaugą“, – bodisi nesveiko gyvenimo būdo padariniais pilietė, glostoma vandens purslų sporto klubo vonioje. Panašaus pokalbio fragmentų galima išgirsti ir parduotuvėje, ir šnekantis kaimynams, o visų greičiausiai – laukiant prie gydytojo kabineto. Besidominčių sveika mityba vis daugėja, plečiasi ekologiško maisto pramonė ir prekyba.

Šiais metais Seimo kanceliarijoje pagrindinis taupymas vyks prekių ir paslaugų srityje, sako Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. Pasak jos, asignavimai paslaugoms ir prekėms sumažinti 4 mln. 233 tūkst. litų. Penktadienį spaudos konferencijoje Seime V. Baltraitienė sakė, kad 2012 metais planuojama sumažinti išlaidas šildymui, elektrai, transporto išlaikymui, spaudiniams ir visoms kitoms prekėms, taip pat komandiruotėms.

Gerda ir Gediminas Smelevičiai, prieš 19 metų Žeimelyje, Pakruojo rajone, verslą pradėję nuo „kišeninės“ mielų smulkmenų parduotuvytės, prieš 4 metus rizikavo įkurti ir maisto prekių parduotuvę. Nors smulkiesiems prekybininkams pinigai iš dangaus nebyra, vyras vis važiuoja užsidirbti į užsienį, kad galėtų įnešti „injekciją“ sėkmingesnei veiklai gimtajame krašte, šios poros optimizmas galėtų išjudinti ir akmenis.

Sukčiai nusitaikė į pigių prekių internetu ieškančius gyventojus. Telefonus, muzikos grotuvus ar net automobilius perkantys žmonėsi gali likti it musę pešę – pervedę pinigus į nurodytą sąskaitą pirkinio gali ir nesulaukti. Skelbimų svetainių administratoriai pataria pernelyg nedžiūgauti pastebėjus mažesnę nei kitur siūlomą prekės kainą – skelbimo autorius gali būti apgavikas.

Ekonominiam sunkmečiui supurčius Lietuvą, dalis šalies gyventojų panūdo pigesnių prekių ieškoti internete. Kai kurie jau siūlo ir tarpininkavimo paslaugas perkant užsienio tinklalapiuose, tačiau pomėgio apeiti šalies įstatymus nepamiršta nė vieni. Bendrovės „Lietuvos paštas“ specialistai pasakoja, kad šventiniu laikotarpiu pašto siuntose pasitaikydavo fejerverkų, šaltųjų ugnelių ir kitos pirotechnikos.

2011 m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos (VKI) sumažėjo 0,2 proc. Iš viso per praėjusius metus kainos išaugo šiek tiek mažiau nei prognozavo „Danske“ bankas. Vietoje prognozuotų 3,6 proc., kainos kilo 3,4 proc. VKI sumažėjimą gruodžio mėnesį lėmė mažėjusios drabužių ir avalynės kainos (sezoninis poveikis) bei dėl neįprastai šiltos žiemos sumažėjęs šilumos suvartojimas. Vidutinė metinė infliacija 2011 m. sudarė 4,1 proc.

Nors Šiaulių universitetas neišlipa iš skolų, abejotinų pirkinių neatsisako. Kad svečiai iš užsienio nemanytų, jog atvažiavo į Afriką, jie šeriami saldainiais. Tokia logika vadovaujasi ŠU, kuriame mokomąja medžiaga virsta minkštasuoliai ar net televizoriaus staliukai, kuriems taškomi dešimtys tūkstančių litų. Prisipirko suvenyrų Praėjusiais metais ŠU pirko begales daiktų.

Nelegalūs rūkalai, alkoholis ir degalai keliauja iš Rusijos į Lietuvą per kaimyninės šalies postus, kur į kontrabandą žiūrima pro pirštus. Estijos kriminalinės policijos vadovas Raigo Haabo teigė, kad šalies teisėsaugininkų prioritetas – kova su pedofilija, vaikų pornografijos platinimu bei plėšimais elektroninėje erdvėje. Kova su kontrabanda ir biudžeto skylių lopymas – perduoti Lietuvai ir Latvijai.

Kazlų Rūdos policijos pareigūnai nesusigundė prekeivės nelegaliomis cigaretėmis siūlomu 2 tūkst. litų kyšiu. Policijos departamento duomenimis, ketvirtadienį apie 12.30 val. Kazlų Rūdoje, Vytauto gatvėje, 47-erių metų moteris, siekdama išvengti atsakomybės už galimai neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, pareigūnams siūlė 2 tūkst. litų kyšį. Ji vežė du krepšius su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Pareigūnai pinigais nesusigundė.

Nesumokėjęs už prekes vyriškis peiliu smogė apsaugos darbuotojui ir spruko. Antradienį apie šeštą valandą vakaro  į prekybos centrą, esantį sostinės L. Asanavičiūtės gatvėje, užsuko vyriškis. Paėmęs prekių, mėgino praslysti pro kasininkę nesumokėjęs. Kai suveikė elektroninė apsaugos sistema, prie vagišiaus pribėgo apsaugos darbuotojas. Jam mėginant užkirsti vagišiui kelią,  šis išsitraukė peilį ir juo smogė. Sužeidęs apsaugos darbuotoją ilgapirštis spruko.

Tikriausiai bent kartą su savo tiekėjais esate sutarę dėl vėlesnio nei įprasta atsiskaitymo termino ir žinote, kad tai lyg šviežias oro gūsis, leidžiantis lengviau atsikvėpti. Tiesa, tai turi savo kainą ir dažnai ilgesni tiekėjų atidėjimai grįžta didesnėmis prekių ar paslaugų kainomis. Kaip išlaikyti „gerą“ kainodarą ir sutarti dėl ilgesnių atidėjimų? Nors didžiąja dalimi tai priklauso nuo rinkos sąlygų bei sėkmės, tačiau iš dalies ir nuo darbo organizavimo įmonėje.

43% britų perka internetinėse parduotuvėse būdami girti, rodo kompanijos „Kelkoo“ atlikta apklausa. Ketvirtadalis apklaustų britų prisipažino, kad įsigijo prekių internetu tik todėl, kad išgėrė alkoholio, o penktadalis nuo alkoholio apsvaigusių pirkėjų kitą dieną negali atsiminti, ką būtent jie užsisakė interneto parduotuvėje. Pažymima, kad išgėrę klientai dažniausiai perka drabužius, avalynę, kompiuterinius žaidimus, filmus ir knygas.

Dauguma, t. y. 72 proc., Europos Sąjungos gyventojų už prekes, kurios nekenkia aplinkai, yra pasirengę mokėti brangiau. Lietuvoje taip teigia 66 proc. gyventojų. Tai rodo „Flash Eurobarometer“ – didžiausio visuomenės nuomonės tyrimo Europoje, kuriuo remiantis priimami politiniai sprendimai – duomenys. Tyrimo, kurį vykdė tarptautinė kompanija TNS, metu buvo siekiama išsiaiškinti visų Europos Sąjungos ir kiekvienos valstybės-narės gyventojų požiūrį į aplinkos apsaugos klausimus.

Pirkėjai labai pyksta, kad  vieną kartą užsimauti batai suplyšo ar ką tik iš parduotuvės parsigabentas televizorius nerodo. Visi žino, kad galima įsigyti nekokybiškų prekių, tačiau retas susimąsto, kad namo gali parsinešti ir pavojingą sveikatai ar net gyvybei daiktą. Nuolat randa nesaugių prekių Kalėdinės pirkimo karštligės apimti pirkėjai labiau nei bet kada rizikuoja įsigyti dovanų ir prekių, kurios gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą.

Teisėsaugininkai svarsto galimybę nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau tik tada, kai gaus galutinę ekspertų išvadą, mat iki šiol gautos tik tarpinės išvados. Policijos teigimu, svarstomos kelios versijos: nuo palikto virti arbatinuko iki tyčinio padegimo. „Šiuo metu dar apklausiame prekeivius, aiškinamės, kuo jie prekiavo. Kadangi įvykio vietoje rasta ir skysčių pėdsakų, gali būti, kad jie išsipylė patys, ar buvo išpilti tyčia.

Prasidėjo šiltų drabužių sezonas, o tai reiškia, kad vagys parduotuvėse turi daugiau kur paslėpti grobį. Ilgapirščiai prekybos centrams padaro nuostolių apie vieną procentą nuo apyvartos. Dažniausiai vagiamas alkoholis, kosmetikos priemonės, parfumerija. Prekybininkai skaičiuoja ilgapirščių padarytus nuostolius. Ant kaktos neparašyta „Vagis nuo padoraus piliečio iš išvaizdos dažniausiai nesiskiria.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad bešeimininkis, konfiskuotas, paveldėtas, į valstybės pajamas perduotas turtas, daiktiniai įrodymai, lobiai ir radiniai realizuojami ir naikinami nepakankamai efektyviai, neužtikrinama tinkama tabako ir jo gaminių naikinimo kontrolė.

Baltarusijoje didėja infliacija. Kaip skelbia lenta.ru, infliacija šioje šalyje per metus padidėjo dvigubai. Pastaruoju metu Baltarusijoje net kelis kartus brango kai kurios prekės. Taip pat nuvertėjo Baltarusijos rublis. Trūksta kai kurių prekių, ypač deficitas jaučiasi mažesniuose miestuose. Vis dėlto, ši šalis daug prekių, taip pat maisto produktų, eksportuoja į užsienį.