prekės

Savaitgalį Kernavėje šurmuliavusio XIV tarptautinio eksperimentinės archeologijos festivalio „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ lankytojai galėjo ne tik stebėti ir patys išmėginti senuosius amatus, pasigrožėti riterių kovomis ar pašaudyti strėlėmis iš lanko, bet ir aplankyti amatininkų mugę. Čia iš visos Lietuvos sugužėjo nagingi kalviai, medžio drožėjai, keramikai, kailiadirbiai, siuvėjai.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad šiemet sausio – gegužės mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 3,6 proc lyginant su pernai analogišku laikotarpiu. Nuo pat metų pradžios nuosekliai auga radijo – 42,4 proc. bei interneto reklamos apimtys – 18,1 proc.

Lietuviškose elektroninėse parduotuvėse mažesnėmis kainomis nei tradicinėse prekybos vietose galima įsigyti knygų ir buitinės technikos, tačiau už kompiuterinę įrangą gali tekti sumokėti net ir brangiau, rodo mokėjimo būdo „Sving“ atliktas kainų palyginimo tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad knygos ir spaudos leidiniai internete vidutiniškai kainuoja 10 proc. pigiau, buitinė technika – apie 6 proc. pigiau nei analogiškos prekės fizinėse prekybos vietose.

2013 metų balandžio mėnesį, palyginti su kovo mėnesiu, eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,2 procento, importuotų – 1,4 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 5 procentais sumažėjusios rafinuotų naftos produktų, 3,5 procento – guminių ir plastikinių gaminių ir 1,6 procento padidėjusios žemės ūkio produktų kainos.

Per pastaruosius dvejus metus pirkimų internetu skaičius išaugo beveik dvigubai – tai rodo „Swedbank“ elektroninių atsiskaitymų duomenys. Panašiu tempu augo ir mokėjimai internetu Lietuvos prekybininkams, ir atsiskaitymai internete mokėjimo kortelėmis už prekes bei paslaugas iš užsienio. Šių metų balandį internetu už pirkinius lietuviai atsiskaitė daugiau nei 710 tūkstančių kartų, prieš dvejus metus tokių mokėjimų skaičius siekė 390 tūkstančių.

2013 metų balandžio mėnesio, palyginti su 2012 metų balandžio mėnesiu, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo, tačiau buvo mažesnė nei 2013 m. kovo mėnesį. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2013 m. balandžio mėn. sudarė 2 210,2 mln. litų ir, palyginti su kovo mėn., sumažėjo 3,1 procento palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – sumažėjo 0,8 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

 2013 m. I-ąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. I-uoju ketvirčiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 16,8 proc., arba 3,0 mlrd. Lt iki 20,7 mlrd. Lt, tuo tarpu kovo mėn. prekių eksportas per metus augo 18,4 proc., arba 1,2 mlrd. Lt, iki 7,5 mlrd. Lt. Pagal eksporto apimčių augimą Lietuva įtvirtino lyderio pozicijas Baltijos šalyse – Latvijoje per pirmą šių metų ketvirtį prekių eksportas augo 7,7 proc., o Estijoje – 2,9 proc.

Kovo mėnesį, palyginti su vasario mėnesiu, statybos sąnaudų elementų kainos sumažėjo 0,3 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,7 procento sumažėjęs darbo užmokestis bei 0,2 procento padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Per metus (2013 m. kovo mėn., palyginti su 2012 m. kovo mėn.) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 4,3 procento.

2013 m. vasarį, palyginti su sausiu, eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,9 proc., importuotų – 0,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 4,1 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 2,6 – žemės ūkio produktų, 3,6 proc. – variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių ir 1,3 proc. sumažėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 8,9 proc. – kitų transporto priemonių ir įrangos kainos.

 Didelė virtualios erdvės skvarba jaučiama kiekvieno mūsų gyvenime, bet apčiuopti ekonominę šio reiškinio naudą – sunku. Nerasime abejojančiųjų, kad internetas iš esmės transformavo kasdienį gyvenimą – nuo rytinio laikraščio skaitymo ritualo iki bendravimo su draugais bei artimaisiais.

Didžiojoje Britanijoje esanti universalinė parduotuvė „Selfridges“ pradėjo iniciatyvą „be triukšmo“ (angl. no noise), kurios viena iš krypčių yra prekyba plačiai žinomomis prekėmis be jų logotipų. Nors kompanija siekia sutelkti dėmesį į ramybę ir klientus atitolinti nuo rinkoje būdingos prekių ženklų pasirinkimo gausos, ši iniciatyva taip pat tarnauja kaip produktų dizaino vertės stiprinimas. Ši iniciatyva prasidėjo dar 1909 metais, kai buvo atidaryta pirmoji „Selfridges“ parduotuvė.

Kurti e. parduotuvę jau reikėjo vakar, šiandien brangiau, bet vėluojantieji vis dar serga „pats žinau geriau“ sindromu. Elektroninės komercijos konsultantas Vytautas Vorobjovas bado į Lietuvos elektroninių parduotuvių klaidas, bet ramina, kad naujiems prekybininkams vietos yra, svarbiausia – ieškoti profesionalų pagalbos, nes mokytis iš klaidų per brangu.

Pasirodo 2008–ųjų ir 2012–ųjų Lietuvos skirtingos: labiau skubame, išgyvename didesnį stresą, daugiau svaiginamės alkoholiu, mažiau bendraujame nei prieš krizę. Dvi Lietuvas įvardija pakartotinis 2013 m. tyrimas „Lietuvos anatomija“, kurį atliko komunikacijos agentūrų bendruomenė „United Agencies“ kartu su rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertais.

Jei taip, prieš perskaitant šią žinutę, pamėginus pasirausti po atminties užkaborius ir prisiminti, kokius žinome kinų prekinius ženklus… Ar pavyktų išvardyti daugiau nei tris? O bent tris? O nors vieną? Apklausos rezultatai rodo, kad, nors amerikiečių buityje apie 50 proc. reikmenų pagaminama Kinijoje, net 94 proc. atsakiusiųjų negalėjo įvardyti nė vieno kiniško prekinio ženklo. Kiniška „Google“ versija turi 580 mln. vartotojų. Kai kurių šaltinių duomenimis, apie 50 proc.

 Šiandien pradeda veikti pirmoji dėvėtų erotinių prekių el. parduotuvė Lietuvoje. Projekto autoriai tikina, kad šią idėją jiems padiktavo patys pirkėjai, norintys turėti erdvę pirkti ir parduoti naudotus žaisliukus suaugusiems, o taip pat platformą pasidalinti įspūdžiais ir rekomendacijomis. Parduotuvės steigėjas dirbs tik kaip administratorius, o parduodamos produkcijos kainodara ir marketinginiu palaikymu rūpinsis patys pardavėjai.

65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje parduodamų prekių kainos neatitinka jų kokybės ir gyventojų gaunamų pajamų, rodo "GfK Custom Research Baltic" bendrovės trijose Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Kitose Baltijos šalyse tyrimo rezultatai panašūs - tai, kad prekių kainos neatitinka jų kokybės ir gyventojų pajamų, mano 58 proc. latvių ir 69 proc. estų. Du trečdaliai apklaustųjų visose Baltijos šalyse sutinka, kad brangesnės prekės yra geresnės kokybės.

Vos prieš šimtą metų žmonių apsipirkimo įpročiai buvo visai kitokie nei šiandien. Tuo metu daugelis pirko tik tuos daiktus, kurių jiems iš tiesų reikėjo. Padėtis iš esmės pasikeitė po pirmojo pasaulinio karo, kuomet atsirado masinė produkcija, o bendrovės ėmėsi apeliuoti į pirkėjų jausmus, bet ne protą, rašo „Business Insider“. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje JAV išdygo gausybė galingų korporacijų, kurias apėmė nerimas dėl produkcijos pertekliaus.

Niekam ne paslaptis, kad šiandien vartotojai turi kaip niekad mažai atliekamų pinigų ne būtiniausiems pirkiniams. Tačiau yra puikių būdų, leidžiančių sutaupyti nesistumdant išpardavimų spūstyse, rašo businessinsider.com. Perkant kai kuriuos daiktus visai nebūtina ir netgi nėra prasmės mokėti visą kainą, nes jums puikiai gali tarnauti ir jau daugiau ar mažiau naudotas. 1. Dviratis.

 Kiek kartų pritrūkę tik duonos ar pieno, iš parduotuvės grįžote su dar keletu papildomų produktų? Iš pirmo žvilgsnio viena į kitą panašiose parduotuvėse slypi visa žmogaus psichologija. Ar pastebėjote, kad kai kuriose parduotuvėse gėlių ir konditerijos skyriai yra specialiai atskirti ir lokalizuoti prie įėjimo? Šiuo atveju sužaidžiama Jūsų pojūčiais.

2012 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4 procento, importuotų – 0,3 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 4,7 procento sumažėjusios rafinuotų naftos produktų, 4,5 procento – žemės ūkio produktų ir 3,8 procento padidėjusios atliekų surinkimo, apdorojimo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produktų, 0,6 – maisto produktų kainos.

Kriminalistai įspėja, jog gavus siuntinį, kurio nelaukėte, būtina skubiai kreiptis į policiją. Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis teigė, jog šiuo metu veikia dar vienas sukčiavimo būdas elektroninėje erdvėje. Įsibrovus į asmens banko sąskaitą perkamas koks nors daiktas, kuris siunčiamas bet kuriam gyventojui. Gavus siuntinį daugelis tikina jo nelaukę ir paštininkas grąžina jį atgal.

 Kinijoje 2011 m. įregistruota beveik 1,5 mln. prekių ženklų, 10 proc. jų – iš užsienio. Tuo metu prekių ženklų iš Lietuvos Kinijoje įregistruota 14, tai sudaro 19 proc. visų šioje šalyje registruotų lietuviškų prekių ženklų. Stiprėjant Lietuvos ir Kinijos verslo ryšiams, gausėja atvejų, kai neįregistruoti prekių ženklai pasisavinami kitų asmenų, mat Kinijoje negalioja kitose valstybėse registruoti prekių ženklai.

 Pinigai, gauti už daiktus, kuriuos nusprendžiate parduoti internetiniame aukcione „eBay“ gali išties papildyti jūsų piniginę. Tačiau kartais nutinka taip, kad daugiausiai dėmesio sulaukia visai ne parduodamas daiktas, o jo nuotrauka.

Lietuviai skundžiasi brangstančiomis prekėmis ir pramogomis, o šalies verslą maitina svečiai iš Rusijos bei Baltarusijos. Per didžiąsias metų šventes rusakalbiai masiškai užplūsta prekybos centrus, viešbučius ir SPA centrus, nes Lietuva jiems – tarsi rojus. Viskas pusvelčiui Nuo Kalėdų iki Naujųjų metų didžiųjų Lietuvos miestų „Akropoliuose“ ir prabangiuose viešbučiuose girdėti vien rusų kalba, o automobilių aikštelėse matyti vien rusiški transporto priemonių numeriai.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Šiandien“ Lietuvos smulkieji prekiautojai penktus metus karaliavo Varšuvos kalėdinėje mugėje. Po pusantro mėnesio prekybos jie trina rankomis: lietuviškos prekės paklausios, dirbiniai iš lino ar vilnos – originalūs, o medus, duona ir raugintos daržovės – skanios. Senojoje Turgaus aikštėje Varšuvos senamiestyje – keliasdešimt medinių Lietuvos prekybininkų namukų ir visi jie nuolat apgulti.

Kai kuriuos prekių ženklus tuoj pat galime atpažinti tik iš spalvos. Būtent ji vartotojams suteikia informacijos apie produktų kokybę ir kitas prekių ženklo puoselėjamas vertybes, rašo ,,Businessinsider.com“. Raudona Šią spalvą prekių ženklams naudojančios kompanijos nori būti vertinamos kaip stirios ir asocijuojamos su aistra. Ši spalva taip pat siejama su susijaudinimu, energija bei fizine drąsa.

Lazdijų rajono gyventojas šeštadienį atvykęs pasiimti siuntinį buvo gerokai nustebintas.  Praplėšęs pakuotę 61 m. vyriškis ištraukė pagalvę ir šamotinę plytą. Pagyvenęs vyras pranešė policijai pirkęs prekę internetu, tačiau gavo ne tai, ką jis užsakė.

„Šeštadienio popietę nuvykau į vieną iš sostinės prekybos centrų, tikėjausi nusipirkti maisto produktų ir kelias smulkmenas šventėms. Jau prekybos centro stovėjimo aikštelėje supratau, kad teks apsišarvuoti kantrybę, mat visur pristatyta automobilių, ne taip lengva surasti laisvą vietą. Tikrosios linksmybės prasidėjo užėjus į parduotuvę – atrodo, kad visas Vilnius nusprendė apsipirkti būtent šiuo metu.

Jungtinių Valstijų prekybos deficitas spalį padidėjo, nes eksportas smuko daugiausia per beveik ketverius metus. Šie duomenys leidžia spręsti apie tai, kad lėtėjanti pasaulinė paklausa neigiamai veikia jau ir taip silpną JAV ekonomiką, praneša "Reuters". Prekybos departamentas antradienį pranešė, kad prekybos deficitas padidėjo 4,9 proc., iki 42,2 mlrd. JAV dolerių. Importo mastas smuko iki žemiausio lygio per pusantrų metų, o tai atspindi silpną vidaus paklausą.

“Kokių yra produktų, apie kuriuos nežino niekas?” – būtent šiuo klausimu prasidėjo diskusija socialiniame portale Quora. Iki dabar jau yra 38 atsakymai į šį klausimą. Nors portalas Quora įkvėptas Silicio slėnio IT specialistų, tačiau vartotojai nusprendė, kad geriausi produktai – tai įvairūs įrenginiai, skirti žmonių gyvenimo pagerinimui realiame pasaulyje. Neretai – trečiojo pasaulio šalyse. Quora atrinko 17 geriausių produktų, apie kuriuos niekas nežino.

Didžiausias darbas – sukurti sklandžiai veikiantį verslą, ir šiame procese tinkamai išrinkti bendrovės pavadinimą gali tapti nemenku iššūkiu, nes tai yra jūsų verslo veidas. Kompanijos pavadinimas žengs koja kojon su kuriama produkcija. „Inc.“ renkant bendrovės pavadinimą siūlo atsižvelgti į kelias taisykles. Mąstant apie pavadinimo turinį reikėtų rinktis iš dviejų alternatyvų. Viena vertus, pavadinimas galėtų asocijuotis su jūsų verslu.

Per pastaruosius 50 metų dirbančių moterų skaičius išsivysčiusiose valstybėse smarkiai išaugo. Šeštajame dešimtmetyje dirbo tik vos mažiau nei trečdalis JAV moterų, šiandien šis skaičius siekia 47 proc., rašo „Entrepreneur“. is dėlto vadovaujamuose postuose aiškiai vyrauja vyrai. Europos Komisijos (EK) teigimu, didžiausių bendrovių valdybose moterys užima tik 14 proc. Skirtingose šalyse šis skaičius skiriasi. Italijos bendrovių valdybose moterų tėra 6 proc., Ispanijoje – 11 proc.

Ar artėjant šventėms prekybininkai trina rankomis, mat netrukus jų parduotuves užplūs šventines dovanas iš lentynų šluojantys pirkėjai. Kompanija „Nielsen“ JAV apklausė 6-12 metų vaikų ką jie norėtų rasti po Kalėdine eglute. Panašu, kad šiemet tėvams daugiausiai galvą skaudės dėl išmaniųjų žaisliukų, mat „iPad“ rasti po Kalėdų eglute pageidauja net 48 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – „Nintendo Wii U“, o „iPod Touch“ atsidūrė trečioje pageidavimų sąrašo vietoje. 33 proc.

Prekybininkai visame pasaulyje likus daugiau nei mėnesiui iki žiemos švenčių jau skelbia apie šventines nuolaidas. Vis dažniau nuolaidų maratonai persikelia ir į internetą. Lietuvoje, pasak specialistų, internetinių išpardavimų tradicijos žengia dar tik pirmuosius žingsnius.

Kinijos valdžios atstovai antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos aplenkė Europos Sąjungą (ES) ir tapo didžiausia šalies eksporto rinka, praneša AFP. Pokyčius lėmė besitęsianti Europos skolų krizė, dėl kurios sumažėjo regiono paklausa. "Didžiausia rinka yra JAV, o ES yra antra. Anksčiau didžiausia buvo ES", - žiniasklaidai sakė Prekybos ministerijos atstovas Šen Danjangas (Shen Danyang). Kinijos eksportas į JAV per pirmus dešimt šių metų mėnesių sudarė 289,3 mlrd.

Lapkričio pabaigoje bus paaiškės, ką lietuviai mano apie šalies rinkoje jau esančias lenkiškas prekes, - bus paskelbti specialaus tyrimo rezultatai. Jį užsakė Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius. Jo vadovo Henryko Szymadskio teigimu, tokio pobūdžio tyrimas - pirmas, tačiau būtinas, nes be jo suteiktų duomenų būtų sunku sužinoti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekes iš Lenkijos.

Seimas lapkričio 8 dieną po svarstymo priėmė Prekių ženklų įstatymo pakeitimus. Pagal juos nuo 2013 m. birželio mėnesio įsigalios nemažai naujovių, kurių didžioji dalis sumažins pareiškėjų ir prekių ženklų savininkų naštą. Supaprastinta paraiškos padavimo ir licencijų registracija, patikslinta ir išplėsta ženklų apsauga, tačiau ne visi pakeitimai procesus palengvins.

Spalį maždaug penktadaliu padidėjus šalies nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui, pirkimo sandoriais perleistų nekilnojamųjų daiktų skaičius perkopė dešimttūkstantinę ribą. Paskutinį sykį tokie nekilnojamojo turto pardavimai užfiksuoti prieškrizinių 2008-ųjų balandį. Pirminiais duomenimis, nekilnojamojo turto kainos į rinkos spurtą reaguoja menkai ir išlieka stabilios. Negalutiniais duomenimis, spalį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 10 tūkst.

Apsipirkinėjant parduotuvėje dažniausiai prekių lentynose ieškome ryškiomis spalvomis išsiskiriančių etikečių, bylojančių apie viliojančias prekybos centrų nuolaidas. Pasauliniai tyrimai atskleidžia, kad vartotojai prekes renkasi pagal jų kainą, o skaitmeniniame pasaulyje vis dažniau pigesnių prekių ieškome internete ar išmaniesiems telefonams sukurtose aplikacijose.

Rugsėjo viduryje startavęs el. parduotuvių sertifikavimo projektas „Saugu Pirkti“ iki spalio mėnesio patikrino ir įvertino apie 100 Lietuvos el. parduotuvių. Po pirminio 126 el. parduotuvių patikrinimo tik pora el. parduotuvių visiškai atitiko keliamus reikalavimus. Apklausos rodo, kad tai lemia gana nedidelį pirkėjų aktyvumą internetinėje erdvėje. Bendrovės pranešime teigiama, kad pagal apklausų duomenis, Lietuvoje bent kartą per mėnesį internetu perka apie 30 proc. interneto vartotojų.

Visi žmonės turi keletą spragų, pro kurias byra jų pinigai. Kai kurios iš jų yra beveik nepastebimos, tačiau pro šias spragas, gali nutekėti daug pinigų. Tiesiog reikia jas rasti ir užkaišyti. Kiplinger.com pateikia sąrašą dažniausiai pasitaikančių spragų. Kreditas Skolos dažnai tuština mūsų pinigines. Pavyzdžiui, jei turite 1000 Lt skolą kreditinėje kortelėje su 18 proc. palūkanų normą, kasmet palūkanoms išleidžiate 180 Lt. Dėl to verta įprasti susimokėti visas skolas kiekvieną mėnesį.

Per metus eksportuotų prekių kainos padidėjo 5,2, importuotų - 7,8 proc. Rugpjūtį eksportuotų prekių kainos padidėjo 2,8 proc.,importuotų - 3 proc. Statistikos departamento duomenimis, bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 8,7 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 3 proc. - maisto produktų, 1,5 proc. - chemikalų ir chemijos pramonės gaminių kainos ir 5 proc. sumažėjusios variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, 2,3 - drabužių, 1,8 proc.

Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per metus sumažėjo 1,2 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis - 6,7 proc. padidėjo. Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) rugsėjo mėn. sudarė 2225,5 mln. litų ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 7,6 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką - padidėjo 0,2 proc.

Net jei neturite dujinės viryklės, bet gyvenate daugiabutyje, jau nuo kitų metų krapštysite piniginę ir mokėsite už būsimą suskystintų gamtinių dujų terminalą, rašo „Lietuvos rytas“. Kad pinigų naujam terminalui Klaipėdoje sumes visi Lietuvos gyventojai, dabartinė valdančioji dauguma neslėpė ir anksčiau. Vakar pradėjo ryškėti naujo mokesčio už terminalą paveikslas. Brangs ne tik pačios dujos, bet ir centralizuotai tiekiama šiluma.

Balsas.lt skaitytoja Elena pranešė, kad visame Pilaitės mikrorajone buvo dingusi šviesa. Ji tuo metu apsipirkinėjo prekybos centre, prisikrovė pilną vežimėlį prekių, atstovėjo eilę, kasininkė visas prekes nuskanavo ir moteris jau įdėjo kreditinę kortelę į aparatą, kai staiga visame prekybos centre pasidarė tamsu. „Pirmoji kilusi mintis – tai teroro išpuolis. Antroji – ne, tai apiplėšimas! Aš iškart ištraukiau kreditinę ir iš lėto į kišenę dėtis.

Jums kavinėje siūlo dvi akcijas: 33 proc. daugiau kavos arba 33 proc. nuolaidą. Kuri iš šių akcijų geresnė? „Jos vienodos!“, pagalvotų daugelis, rodo neseniai atliktas rinkodaros tyrimas „Journal of Marketing“ moksliniame žurnale. Ir tie daugelis klystų. Pasiūlymai atrodo vienodi, tačiau 33 proc. nuolaida yra lygi 50 proc. daugiau kavos.

Šiandien Briuselyje pristatytas naujas tarptautinis interneto portalas, kuriame viso pasaulio valdžios institucijos galės keistis informacija apie nesaugius produktus, pašalintus iš prekybos. Projektą „Pasaulinis iš prekybos pašalintų produktų portalas“ kartu kūrė ES ir EBPO šalys, įskaitant JAV, Australiją ir Kanadą.

Pirkėjas, kasos čekyje pamatęs didesnę kainą, nei nurodyta ant prekystalių, neretai suskumba apkaltinti parduotuvę sąmoninga apgaule. Vis dėlto specialistai tikina, kad tokie atvejai – netyčiniai. Pralobti pirkėjų sąskaita parduotuvės stengiasi kitais būdais – manipuliuodamos kainomis. Praėjusią savaitę Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) už klaidinamą reklamą nubaudė parduotuves „Maxima“ ir „Jysk“. „Maximai“ skirta 6 tūkst.

Pasaulio bankas pablogino Kinijos ūkio augimo prognozę ir pridūrė, kad tokį sprendimą lėmė silpna šalies eksporto paklausa ir mažesnis investicijų augimas, informuoja BBC. Bankas prognozuoja, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet išaugs 7,7 proc., palyginti su 8,2 proc. ankstesne prognoze. Kinijos eksporto mastas sumažėjo dėl ekonominių problemų euro zonoje ir JAV - dviejose didžiausiose jos rinkose.