plastikiniai maišeliai

Liepos 3-ioji paskelbta Tarptautine diena be plastikinių maišelių. Ši diena skirta skatinti vartotojų sąmoningumą dėl plastikinių maišelių naudojimo. Plastikinius maišelius 1965 m. išrado Švedijos bendrovės „Celloplast“ darbuotojas Stenas Gustafas Thulinas. Maišeliai greitai išpopuliarėjo, nes juos pagaminti paprasta ir pigu. Paaiškino, kodėl Dabar plastikinius maišelius daugelis naudojame kiekvieną dieną.

Liepos 3-ioji paskelbta Tarptautine diena be plastikinių maišelių. Ši diena skirta skatinti vartotojų sąmoningumą dėl plastikinių maišelių naudojimo. Plastikinius maišelius 1965 m. išrado Švedijos bendrovės „Celloplast“ darbuotojas Stenas Gustafas Thulinas. Maišeliai greitai išpopuliarėjo, nes juos pagaminti paprasta ir pigu. Paaiškino, kodėl Dabar plastikinius maišelius daugelis naudojame kiekvieną dieną.

Per metus, nuo laikotarpio, kai Seimas pritarė draudimui nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius maišelius, pradžios, jų sunaudojimas krito beveik per pusę, skaičiuoja prekybos tinklas „Lidl“. Šiuo metu vidutiniškai kas ketvirtas klientas apsipirkimo metu naudoja lengvąjį plastikinį maišelį. „Lengvųjų plastikinių maišelių apmokestinimas padėjo atkreipti pirkėjų dėmesį, kad daugeliu atveju galima šių maišelių išvengti ar pakeisti juos daugkartiniais.

Daugelis žino apie milžinišką plastiko žalą gamtai, dėl kurios šalys imasi drastiškų sprendimų. Tarp jų – plastikinių maišelių apmokestinimas, draudimas prekiauti plastikiniais šiaudeliais, indais ir kt. Vis tik kai kuriems kliūna, anot jų, nelogiškai naudojami plastikiniai įpakavimai. Nemažai žmonių visame pasaulyje dalinosi nuotraukomis, kuriose matomas popierinis šiaudelis plastikinėje pakuotėje. Vieniems tai kelia pasipiktinimą, kiti tikina, kad kitos alternatyvos tiesiog nėra.

Nuo liepos mėnesio Lietuvos parduotuvėse nebeliko nemokamų plastikinių maišelių. Tačiau vienos iš valstybių politikai jau užsimena, kad tokią tvarką reikia naikinti, esą tai skatina didesnį energijos suvartojimą, didina administracines išlaidas. Kiek anksčiau BNS naujienų agentūra skelbė, kad Švedijos dešiniojo sparno vyriausybė pareiškė planuojanti nuo 2024-ųjų lapkričio atšaukti plastikinių maišelių apmokestinimą, nepaisydama griežtos aplinkosaugininkų kritikos dėl tokių planų.

Beveik prieš du mėnesius maisto prekių parduotuvėse pirkėjus pasitiko naujovė – buvo apmokestinti vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Net ir nedidelis mokestis patinka ne visiems. Todėl pirkėjai rado išeitį, vietoje mokamų plastikinių maišelių, naudoja nemokamus popierinius. Kai kurie prekybos tinklai teigė, kad teko apmokestinti ir popierinius maišelius. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas teigė, kad parduotuvėse vietoje plastikinių maišelių naudoja popierinius, skirtus kepiniams.

Baigiantis pirmam mėnesiui, kai reikia mokėti už vienkartinius plastikinius maišelius, prekybininkai skelbia – tokių maišelių sunaudojimas sumažėjo kartais. Vienuose prekybos tinkluose jų sunaudojama perpus, o kituose – 3 ar 4 kartus mažiau nei iki apmokestinimo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors tenka už vienkartinį plastikinį maišelį mokėti centą, kai kurie žmonės juos ir toliau ima ne po vieną.

Nuo liepos mėnesio įsigaliojo draudimas nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Parduotuvės šį sprendimą palaikė, teigė prisidedančios prie tvarumo ir jo skatinimo. Vis tik kai kurie pastebi nelogiškų spragų, neva prekybininkai sako vieną, o daro kitą. Pirkėjai klausia, kodėl taip ekologija besirūpinančios parduotuvės maišelius apmokestino tik tada, kai buvo priverstos, ir kodėl uždėjo mažiausią įmanomą kainą.

Lietuvoje jau kurį laiką draudžiama nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Parduotuvėse jie kainuoja 1 ct, tačiau sumoka ne visi. Vieni paprasčiausiai pamiršta, kiti neranda, kaip tą padaryti. Vis tik už netinkamą priminimą prekybos tinklai kol kas nebaudžiami, o pirkėjams gali grėsti administracinė atsakomybė. Gyventojai nurodė, kad būdas sumokėti už maišelius prekybos tinkluose skiriasi ir dėl to kyla sunkumų.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas ketvirtadienį pasidalijo informacija apie prie kuro kolonėlės nuolat pastebimas išmėtytas plastikines pirštines. Anot kauniečio, netvarka prie kuro kolonėlės matoma nuolat – pirštinės guli pievoje, o esant didesniam vėjui, net pakimba ant medžių šakų.

Rugsėjį bus aišku, ar nuo 2025 m. Lietuvoje nebebus duodama grąža 1 ir 2 ct monetomis. Specialistai tikina, kad gyventojams nereikėtų nerimauti, kad dėl to didės kainos. Vis tik už plastikinius maišelius kartais teks pakloti daugiau, o kartais už juos išvis nereikės mokėti. Svarbu tai, kad vienais atvejais mokėtina suma būtų apvalinama pirkėjo naudai, kitais atvejais – prekes ar paslaugas teikiančios įmonės naudai.

Nuo liepos 1 d. parduotuvėse nebelieka nemokamų lengvų plastikinių maišelių – už juos turėsime susimokėti po vieną centą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Nuo liepos 1 d. parduotuvėse nebelieka nemokamų lengvų plastikinių maišelių – už juos turėsime susimokėti po vieną centą. Tuo metu ūkininkai perspėja, kad sausros gali brangti maisto produktai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius nuo liepos 1 dienos žengia reikšmingą žingsnį tvarumo keliu: parduotuvėse nebeliks nemokamų itin lengvų plastikinių maišelių. Įgyvendindamas Seimo nurodymą juos apmokestinti, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, kad 237–iose jo parduotuvėse visoje šalyje šie maišeliai kainuos 1 centą, rašoma pranešime žiniaskladai. Liepos 1 dieną įsigaliojantis teisės aktas nurodo, kad pardavėjai pirkėjams nebegali suteikti itin lengvų plastikinių maišelių nemokamai.

Seimui uždraudus prekybininkams nemokamai dalinti vienkartinius plastikinius maišelis, pirkėjai nuo liepos privalės už kiekvieną parduotuvėje paimtą vienkartinį maišelį papildomai susimokėti. Jau dabar aiškėja, kad kai kurie prekybinininkai iš pirkėjų už vieną maišelį prašys po vieną centą. Imti vienkartinius plastikinius maišelius daugeliui lietuvių gana įprasta, nes tai nieko nekainuoja.

Nuo liepos 1 d., įsigalioja įstatymas, draudžiantis prekybininkams nemokamai dalyti plastikinius vienkartinius maišelius. Pirkėjai už juos privalės mokėti – parduotuvės atskleidė numanomas kainas. Kai kurie prekybos tinklai nusprendė ant vienkartinių plastikinių maišelių dėti barkodus, tad jie būtų skanuojami kaip ir kitos prekės. Kiti nurodė, kad brūkšninio kodo ant maišelių nebus – pirkėjams arba kasininkams reikės ranka įvesti maišelių kiekį, pagal kurį reikės susimokėti.

Valdininkams užsimojus nebeleisti gyventojams dalinti nemokamų lengvų plastikinių maišelių prekybos centruose, gyventojai turės atverti pinigines ir už kiekvieną maišelį nuo liepos susimokėti. Prekybos tinklai atskleidžia, kokia bus tvarka ir kaip tautiečiai apsipirkinės, tačiau kiek tiksliai lengvi plastikiniai maišeliai kainuos, iki šiol nesako. Vieni lietuviai tokius valdininkų sprendimus keikia, kiti – giria.

Neseniai Seimas pritarė draudimui nemokamai dalinti labai lengvus plastikinius maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose. Taigi nemokamų maišelių nebeliks greičiau nei po pusmečio – nuo liepos 1 d. Didieji prekybos tinklai neslepia, kad jau dabar šiam ribojimui intensyviai ruošiasi ir stengiasi surasti geriausią sprendimą. Vis tik parduotuvės kol kas nežada visiškai panaikinti labai lengvų plastikinių maišelių – jie liks, bet juos reikės skanuoti ir už juos susimokėti.

Seimas nusprendė – gyventojams teks susimokėti už permatomus plastiko maišelius parduotuvėse, o prekybininkams, atsisakiusiems taikyti tam tikrą mokestį, grėstų ne tik įspėjimas, bet ir bauda.  Dalis prekybininkų užsimena, kad nors Lietuva ir išsiskiria tarp Europos Sąjungos valstybių pagal sunaudojamų plastikinių maišelių skaičių, kasmet vis daugiau žmonių pasirenka alternatyvą.

Seimas galiausiai apsisprendė ir apmokestino plonus plastikinius maišelius – nauja tvarka įsigalios jau nuo kitų metų. Šie maišeliai nemokami bus tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį. Statistika liūdna, mat Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių ploniausių plastikinių maišelių suvartojimą užima pirmą vietą Europos Sąjungoje. Tiesa, kai kuriems politikams kyla abejonių, ar apmokestinus plastikinius maišelius problema išsispręs ir žmonės ims jų naudoti mažiau.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė įpareigoti prekybininkus nuo 2023 metų liepos keliais centais visose prekybos vietose apmokestinti itin plonus permatomus plastikinius maišelius. Parlamentarai ketvirtadienį pritarė draudimą dalinti tokius maišelius numatančioms Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisoms. Už balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 4, 13 parlamentarų susilaikė.

Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių lengvųjų skaidrių plastikinių maišelių suvartojimą ir toliau užima pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES), nors jų naudojimas sumažėjo, rodo naujausi Eurostato duomenys. Lietuvoje 2020 metais vienam asmeniui tenko 294 lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai, tuo metu ES vidurkis – 87. Šis rodiklis 2019-aisiais buvo 323, tuomet Lietuva Sąjungoje irgi buvo pirma.

Lietuva turi didžiausią vienkartinių maišelių priklausomybę Europos Sąjungoje (ES): vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 plastikinius maišelius, kuriems suirti reikia daugiau nei 500 metų. Tad reikėtų jų atsisakyti – ateityje, greičiausiai, taip ir bus. O alternatyvų, pasirodo, yra nemažai. Neseniai Seimo Aplinkos komitetas pritarė siūlymui apmokestinti plastikinius maišelius – parduotuvėse bus draudžiami nemokami vienkartiniai plastiko maišeliai ir pirkėjai turės už juos mokėti.

Už vienkartinius plastikinius maišelius vaisiams, daržovėms ar kitoms prekėms gali tekti mokėti. Esą tada žmonės mažiau jų mėtys. Dėl to parlamentarai turėtų balsuoti jau šią Seimo sesiją. Gyventojai tokiam sprendimui, dėl kurio pabrangs apsipirkimas, negaili kritikos. Kiti sako, kad žmonės, net jei ir mokės už maišelius, jų mėtyti nesustos. Žiedinės ekonomikos aktyvistai pataria žmonėms naudoti daugkartinius maišelius.

Trečiadienį Seimo Aplinkos komitetas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis parduotuvės bus draudžiami nemokami vienkartiniai plastiko maišeliai. Galutinai priėmus pataisas, pirkėjai už maišelius turės mokėti prekybininkų nustatytą kainą. „Šio įstatymo tikslas yra pakeisti pirkėjų elgseną ir mažinti tą perteklinį naudojimą tais atvejais, kai nėra reikalo jų naudoti. Ir būdas pasirinktas yra tiesiog panaikinti nemokamus maišelius.

Lietuvoje įsigaliojo naujas draudimas. Prekybininkai nemokamai gali dalinti tik pačius ploniausius plastikinius maišelius pirkiniams susidėti, už storesnius būtina imti mokestį. Taip siekiama pažaboti dažniausiai gamtą teršiančių plastikinių maišelių naudojimą. Ar prekybininkai laikosi naujo reikalavimo pirmieji Lietuvoje tikrinti pradėjo Klaipėdos aplinkosaugininkai.

Mokami lengvi plastikiniai maišeliai – tokiai idėjai pritarė Vyriausybė, jos imsis Seimas. O dalis gyventojų šiaušiasi ir sako, kad daržoves, saldainius ar kitus produktus dės į kišenes, nes alternatyvų plastikiniam lengvam maišeliui nemato. Ekspertai aiškina, kad gyventojai pamiršta, kad lengvus plastikinius maišelius perdirbti yra labai sunku, o valdininkai antrina, kad anksčiau žmonės gyveno ir be maišelių ir juos apmokestinamus esą tai padėtų sutaupyti milijonus.

Iki šiol visame pasaulyje ir Lietuvoje plačiai paplitęs plastiko vartojimas prekybos vietose, ypač daug sunaudojama vienkartinių plastikinių maišelių. Tačiau kai kurie tinklai plastikinių maišelių neatsisako – mano, kad pakaks ir alternatyvų. Prekybos tinklų atstovai kalba, kad plastiko kiekio mažinimui yra skiriamas didelis dėmesys, jau dabar atsisakoma plastikinių maišelių ir pakuočių.

Laisvės partijos idėja apmokestinti ploniausius maišelius ir šitaip gelbėti plastiku užterštą gamtą, pasiekė Seimą. Parlamentarai ėmėsi svarstyti, ar drausti parduotuvėms nemokamai dalyti itin populiarius maišelius, o to nedarančias prekybos vietas bausti tūkstantinėmis baudomis. Kiek centų galėtų kainuoti maišelis, politikai nesiūlo. Visgi, nors nemažai pirkėjų neprieštarautų susimokėti ir svarsto, kad maišelių imtų mažiau, kiti tvirtina, kad nėra kito pasirinkimo.

Seimas po pateikimo pritarė grupės parlamentarų iniciatyvai uždrausti nemokamus plastikinius maišelius prekybos centruose. Politikai mano, kad taip bus sumažinta tarša ir didinamas žmonių sąmoningumas, o nemokamai maišelius toliau dalinsiančioms parduotuvės grasina baudomis. Po pateikimo už projektą balsavo 70 Seimo narių, prieš – 3 parlamentarai, 16 politikų susilaikė.

Nemokamų itin lengvų plastiko maišelių siūloma nebedalinti prekybos vietose. Taip siekiama mažinti šių atliekų patekimą į aplinką. Prekybininkai tokius maišelius turėtų apmokestinti, o už neatlygintiną jų dalijimą grėstų baudos.

Noras gyventi kuo mažiau suvartojant ir teršiant gamtą bereikalingu plastiku panevėžietę anglų kalbos pedagogę atvedė iki nuosavo verslo. Po 15 metų praleistų mokykloje moteris metė darbą ir atidarė parduotuvę „be atliekų“. Pasirodo, toks gyvenimas be atliekų rūpi ne vienam miestiečiui. Į nedidelę panevėžietės parduotuvėlę užsukusi klientė drąsiai ima panaudotą, bet švarų stiklainį, paversdama jį laikina kavos pakuote.

Seimas antradienį neeilinėje sesijoje nusprendė bausti už nemokamą didesnių plastikinių maišelių dalijimą prekių ar produktų pardavimo vietose. To nesilaikantiems prekybininkams grės tūkstantinės baudos.  Už šį sprendimą balsavo visi 92 užsiregistravę Seimo nariai. Prekybininkams, nemokamai dalijantiems plastiko pirkinių maišelius, siūloma skirti 1-3 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 5 tūkst. eurų baudas.

Seime po svarstymo pritarta, kad prekeiviai, klientams siūlantys nemokamus plastikinius pirkinių maišelius, kuriuos įprasta matyti prie kasų, būtų baudžiami. Tiesa, tai nereiškia, kad prekybos vietose nebeliks itin plonų plastikinių maišelių, skirtų biriems produktams ar, pavyzdžiui, daržovėms susidėti. Baudos grės už storesnio plastiko maišelius.

Nemokamai plastikinius maišelius dalijantiems prekybininkams grės baudos – tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.  Anot Aplinkos ministerijos, už parduotuvėse nemokamai dalijamus lengvuosius (15-50 mikronų storio) plastiko maišelius darbuotojams pirmą kartą numatomas įspėjimas, o antrą kartą padarius pažeidimą – 30–60 eurų bauda.  Įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys pirmą kartą būtų baudžiami 100 eurų, o antrą kartą – 200 eurų bauda.

Europos Sąjungai (ES) po beveik metus trukusių derybų šią savaitę priėmus direktyvą sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, Lietuva taip pat ruošiasi pamažu iš rinkos išimti smulkius plastiko gaminius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad jau rengiami būtini įstatymų pakeitimai. „Prisitaikant prie direktyvos, kad rinkoje neliktų smulkiųjų plastiko gaminių, parengiamieji darbai vyksta. Rengiamas jau visas paketas (įstatymų pataisų – BNS)“, – BNS pareiškė K. Mažeika.

  Nuo Naujųjų metų Latvijos parduotuvėse bus uždrausti nemokamai dalijami plastikiniai maišeliai. Šiandien dėl to apsisprendė Latvijos parlamentas. Tuo tarpu Europos Parlamentas eina dar toliau ir pritarė visos eilės vienkartinių plastiko gaminių draudimui. Latvijos parlamentas apsisprendė, kad nuo Naujųjų šalies parduotuvėse draudžiama pirkėjams nemokamai siūlyti plastikinius maišelius. Tiesa, galios viena išimtis.

Lietuvos gyventojams gali būti uždrausta viešose vietose gabenti ir laikyti alkoholinius gėrimus matomoje pakuotėje. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, trečiadienį svarstydamas alkoholio vartojimą ribojančias parlamentarų pataisas, atmetė konservatoriaus Gabrielio Landsbergio siūlymą atsisakyto tokio draudimo. Jei tokį komiteto sprendimą palaikys Seimas, Lietuvoje nebus galima neštis alkoholio permatomuose maišeliuose.

Latvijos parlamentas šią savaitę pritarė aplinkosaugos mokesčių įstatymo pataisoms, kuriomis beveik trečdaliu didinamas plastikinių maišelių mokestis. Mokesčio tarifas už maišelius, kurių vienas sveria ne daugiau kaip 3 gramus, o jų tūkstančio svoris neviršija 3 kilogramų, didinamas nuo 3,70 iki 4,80 euro už vieną kilogramą, o už daugiau sveriančius maišelius – nuo 1,14 iki 1,50 euro už vieną kilogramą.

Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta pakuočių pardavėjams ir platintojams nuo 2018 m. gruodžio 31 d. drausti prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius. Už naujas nuostatas balsavo 81 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 9 parlamentarai.

Ieškantys išskirtinių, šviežių maisto produktų šeštadienius pradeda nuo savitu ritualu tapusio apsilankymo vietiniame turguje, kur akys raibsta nuo sezoninių žalumynų kiekio. Nors ekologišką gyvenimo būdą puoselėjantys pardavėjai ir pirkėjai gėrybes vynioja į popierių arba siūlo medžiaginius krepšius, vienkartiniai plastikiniai maišeliai – vis dar dažna turgaus realybė.

Apsiperkant tiek maisto, tiek kitose parduotuvėse jau tapo natūralu, kad mūsų prekės atsiduria plastikiniame maišelyje ar net maišeliuose. Kartais po tokio „nekalto“ apsipirkimo maišelių kiekis viršija prekių skaičių. Galima pagalvoti, kad tokia maišelių manija nieko blogo, tačiau kiek tų maišelių būna panaudota dar kartą? Dažniausiai jie atsiduria šiukšlių dėžėje, nors dar puikiai tiktų naudojimui.

Jovita Sukackaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prekybininkai jau gali skaičiuoti įvairių ekologinių kampanijų rezultatus – gyventojai pastebimai mažiau naudoja vienkartinių maišelių. Tiesa dabar tenka sukti galvas, kokią alternatyvą pasiūlyti, nes net ir popierinis maišelis nėra pats tinkamiausias pasirinkimas. Europos Sąjunga reikalauja, kad šalys narės kuo labiau mažintų plastikinių maišelių naudojimą.

Nuo geltonos drabužių spalvos iki kelionių laiku – 25 keisčiausi dalykai, kuriuos draudžia skirtingos valstybės iš viso pasaulio. Tęsinys 12. Kinija: jazminai Tunise įvykusi Jazminų revoliucija įkvėpė protestams ir kinus. Tačiau Kinijos valdžia ne tik pažabojo protestuotojus, bet uždraudė ir pačią gėlę. 11. JAV: hagis Hagis – tai tradicinis škotų virtuvės patiekalas, gaminamas iš avies plaučių, kuris jau 40 metų JAV laikomas uždraustu maisto produktu.

Indijos vyriausybė uždraudė bet kokius plastikinius maišelius sostinėje Naujajame Delyje, taip dar labiau sugriežtindama 2009-aisiais priimtą potvarkį, praneša agentūra AFP. Naujajame Delyje nuo šiol be jokių išimčių draudžiama „naudoti, parduoti ir gaminti“ plastikinius maišelius, sakė vyriausybės atstovas. Plastikas, anot jo, yra katastrofa aplinkai. „Šie maišeliai užkemša miesto nuotėkų sistemas ir biologiškai nesuyra“, – kalbėjo atstovas.

Šie batai yra gyvas įrodymas, kad norint būti madingam, nereikia būti turtingam. Maža to, jie tausoja aplinką, nes yra pagaminti iš panaudotų plastikinių maišelių. Batai – lengvai nešiojasi ir nepraleidžia vandens. Apdirbimo technologija nukensmina nuodingąsias plastiko medžiagos, todėl galite būti tikros, kad bateliai nekenkia odai. Spalvos? Pačios įvairiausios.. Priklauso nuo gamyboje naudojamo maišelio.

Visi keliaujantys į Antaliją turėtų palikti plastikinius maišelius namie, mat šio kurorto valdžia nusprendė, jog tai neekologiška, rašo „turist.ru“. Tad teks pamiršti tokį jaukų įprotį viską visur neštis permatome plastiko maiše ir pakeisti jį medžiaginiu arba popieriniu. Taip tikimasi apsaugoti gamtą ir sumažinti taršos bei šiukšlių kiekį. Tiesa, kol kas nesakoma, kaip bus baudžiami „neekologiški“ gamtos priešai.