„Šio įstatymo tikslas yra pakeisti pirkėjų elgseną ir mažinti tą perteklinį naudojimą tais atvejais, kai nėra reikalo jų naudoti. Ir būdas pasirinktas yra tiesiog panaikinti nemokamus maišelius. Tai yra prekybos centrai turėtų nustatyti už juos kažkokią pasirinktą kainą“, – kalbėjo vienas iš projekto iniciatorių Kasparas Adomaitis.
Pasak jo, dažnai vienkartiniai maišeliai dažnai tampa šiukšlėmis gamtoje. Kita vertus, jų neįmanoma surinkti į vieną vietą, jie dažnai būna užteršti ir dėl to jų neįmanoma jų perdirbti.
K. Adomaitis taip pat tikino, kad daugelis šalių jau sprendžia šią problemą. Kai kuriose valstybėse juos mėginama kompostuoti, tačiau tai esą nelabai pasiteisina. O kitas kelias, koks ir siūlomas Lietuvoje, yra maišelių apmokestinimas.
Aplinkos komitetui pritarus įstatymo pataisoms, už jas visas Seimas dar du kartus turės balsuoti posėdžiuose. Pataisas priėmus, jas dar turės pasirašyti prezidentas.
Planuojama, kad vienkartiniai maišeliai bus apmokestinti nuo kitų metų liepos 1 d.
Kiek anksčiau Vyriausybė iš esmės pritarė šiems Seimo siūlytiems Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo bei Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma mažinti labai lengvų plastikinių maišelių naudojimą.
Vyriausybė pasiūlė numatyti išimtį, kad sveriamiems šviežios mėsos ir žuvies produktams supakuoti galėtų ir toliau būti nemokamai naudojami labai lengvi plastikiniai maišeliai.
Tokios išimties taikymas pasiūlytas įvertinus tai, kad nėra tyrimais pagrįstų alternatyvių pakuočių, kurios užtikrintų maisto produktų saugą ir higieną, išvengiant kryžminės taršos, ir būtų lengvai perdirbamos.
Tokiai ministerijos pozicijai pritarė ir Aplinkos komitetas.
Prekybos centrų atstovai pastebi, kad sunaudojamų plonų plastikinių maišelių kiekis mažėja, tačiau nežymiai.
Skaičiuojama, kad kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1 tūkst. metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad plastikui suirus, mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma. Remiantis atliktais tyrimais, plastikinių maišelių patekimas į vandenis kasdien nužudo tūkstančius akvakultūros gyvūnų.
Kad žmogus pagalvotų
Kiek anksčiau Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujanti Aistė Gedvilienė naujienų agentūrai BNS tvirtino, kad pataisa norima pakeisti vartotojų elgseną ir įpročius.
„Kad žmogus galvotų kiekvieną kartą, ar jam tikrai reikia to maišelio. Simbolinė kaina bus tarsi priminimas susimąstyti“, – sakė parlamentarė.
Tokią Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisą beveik prieš metus registravo Laisvės frakcijos, konservatorių, liberalų ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Vyriausybė tokiam parlamentarų siekiui yra pritarusi, bet siūlo numatyti alternatyvas, kuo pakeisti šiuos maišelius į kitas pakavimo priemones, kurias pirkėjai galėtų rinktis sveriamiems produktams neatlygintinai supakuoti.
„Kitu atveju įsigalioję įstatymų pakeitimai galimai lemtų prekių, įskaitant būtiniausius maisto produktus, krepšelio pabrangimą, nes nesant neatlygintų pakavimo alternatyvų pirkėjas turės susimokėti už kiekvieną prekėms susidėti panaudotą labai lengvą plastikinį pirkinių maišelį“, – nurodoma Vyriausybės išvadoje.
A. Gedvilienė sako, kad įstatymų leidėjai neturėtų siūlyti jokių alternatyvų ir apriboti verslo išradingumą.
„Verslas tikrai suras, kaip pasiūlyti žmogui, kur jam susiberti riešutus ar saldainius“, – teigė ji.
„Rimi“ socialinės atsakomybės ekspertas Liudvikas Aleliūnas pabrėžė, kad 2020-2022 metais ploniausių maišelių naudojimas mažėjo, bet labai lėtai.
„Maišelių naudojimas mažėja, bet labai labai labai nežymiai, gal keli procentais – 1-2 proc. per metus. Turint omeny, kad mūsų parduotuvių skaičius auga, o maišelių pasiimama mažiau, reiškia, kad mūsų žmonės vis rečiau juos naudoja“, – teigė „Rimi“ atstovas.
L. Aleliūnas, be kita ko, pabrėžė, kad Latvijoje tokių maišelių naudojimas mažėja kur kas greičiau.
Nuo 2020 metų prekybos centras „Rimi“ Estijoje apmokestino labai lengvus plastikinius maišelius (po 5 centus), todėl jų kiekis sumažėjo keturis kartus.
L. Aleliūno teigimu, jeigu Seimas uždraus nemokamus lengvuosius maišelius, jie galėtų būti apmokestinami, kaip ir Estijoje – 5 centais.
„Penki centai Estijoje puikiai suveikė. Tai būtų optimali kaina. Daugiau imti būtų akiplėšiška, bet už vieną centą būtų irgi beprasmiška“, – kalbėjo L. Aleliūnas.
Mūsų valdžiagyvių galvelės tikrai "neveikia"...
