Ekspertai aiškina, kad gyventojai pamiršta, kad lengvus plastikinius maišelius perdirbti yra labai sunku, o valdininkai antrina, kad anksčiau žmonės gyveno ir be maišelių ir juos apmokestinamus esą tai padėtų sutaupyti milijonus.
Ant konvejerio važiuoja mišrios gyventojų atliekos, o darbuotojai iš šiukšlių krūvos traukia ir rūšiuoja įvairias plastiko atliekas. Plastikinių pakuočių kiekis mišriose atliekose sudaro apie 15–20 procentų.
„Yra iki 5 procentų taip vadinamo mažo tankio politeleno atliekų iš kurių yra gaminami tame tarpe ir maišeliai“, – teigia mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių atstovas Mindaugas Venckus.
Bendros plastiko žaliavos, tarp kurių ir plastikiniai maišeliai, per paskutinius trejus metus mišriose atliekose sumažėjo iki 8–10 procentų.
„Tūrio jie tikrai užima daug, nes ar maišelis ar plastiko kibirėlis jie gali sverti tiek pat, bet tūrio užimti ženkliai daugiau ir atliekose, kurios yra tiekiamos į galutinį sutvarkymą arba deginimą vizualiai maišelių tikrai atrodo labai daug“, – kalba M. Venckus.
Valdžia šį kiekį nori dar labiau sumažinti ir uždrausti prekybininkams juos dalinti nemokamai. Tai reiškia, kad už lengvus plastikinius maišelius gyventojai turės susimokėti. Tam šiandien pritarė ir Vyriausybė, tačiau siūlo porą išimčių.
„Mėsai ar žuviai mes siūlome taikyti išimtį ir to draudimo neatlygintinai į tuos maišelius netaikyti dėl to, kad nėra tyrimais objektyvių alternatyvių, kurios pagrįstų, kad yra rinkoje kažkokia alternatyva maišeliams, kuri šiai dienai galėtų būti laikytina tvaria ir draugiška aplinkai“, – tikina Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Anot aplinkos viceministrės, toks lengvų plastikinių maišelių apmokestinamas neabejotinai sumažins jų vartojimą. Mat vienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudoja vidutiniškai 330 įvairių plastikinių maišelių, o Europos sąjunga iki 2025-ųjų šalis nares yra įpareigojusi sunaudoti vienam žmogui ne daugiau 40 vienetų maišelių. Tiesa, kiek už plastikinius lengvus maišelius reikės susimokėti dar neaišku. Pavyzdžiui, estai už juos moka 5 euro centus.
„Šiuo metu galiojantis nuo 19 metų sausio 1 dienos Lietuvoje draudimas tiekti neatlygintinai tuos sunkesnius maišelius su prekybos tinklų logotipais, tai ir gi neapspręstas mokesčio dydis. Prekybos tinklai patys savanoriškai nustato tą dydį. Tai lygiai taip pat ir čia“, – tvirtina R. Radavičienė.
Na, o kai kurie prekybininkai ieško alternatyvų lengviems plastikiniams maišeliams jau dabar ir siūlo žmonėms daugkartinius maišelius, pavyzdžiui, daržovėms.
„Per praėjusias metus beveik trečdaliu mažiau visame mūsų prekybos tinkle buvo sunaudota plastikinių maišelių. Na tai skaičiais būtų. Praėjusiais metais mes sunaudojome beveik 150 milijonų vienetų plastikinių maišelių“, – komentuoja „Maxima LT“ atstovas Tomas Bašarovas.
Ir visgi kai kurių gyventojų vežimuose kiekviena prekė supakuota į plastikinį maišelį. Dalis valdžios siūlymais labai nepatenkinti:
„Po to staiga sugalvojo, kad recycle bin, tai jie gi padedi, plyšta jie. Viskas. Baisu. Rankoj neši ir rankenos nuplyšta. Durnynas. Aš į šiukšlių dėžę išmetu. Ko jie užteršia. Niekur nesimėto jie, nes jie labai vertingi.“
„Nueikite į pieno produktų, į mėsos skyrių ir pažiūrėkite, kiek ten yra plastiko. Sulčių skyriuj pažiūrėkit, kiek ten yra plastiko. Va čia aš jau matau problemą, o šituose maišeliuose tikrai nematau problemos. Mes ir šiaip mokesčius mokam. Tai gal jau gana?“
„Plastikas jis neiškrenta į gamtą, o popieriniai viskas dūmais išeina. Mes turim židinį ir turim krosnį ir viską sukūrenam, tai kokia čia nauda. O pažiūrėkit kaip miškai mūsų atrodo. Tegu Vyriausybė miškais susirūpins.“
„Atsineštų iš namų. Savo turbūt. Daug kas taip daro.“
„Gal ir gera idėja, bet manyčiau, kad kol kas Lietuvoje reikėtų, kad maišeliai būtų nemokami. – Kodėl? – Dėl to, kad neuždirba tiek.“
Na, o specialistai aiškina, kad lengvus plastikinius maišelius perdirbti sudėtinga.
„Mišriose atliekose jis susimaišo, įsimaišo, susivelia ir juos paskui iškrapštyti iš ten sudėtinga. O tuos iškrapštytus, kurie neišrūšiuoti, jie purvini, tiesiog grąžinti į pačią perdirbimo grandinę sudėtinga, tai didžioji dalis jų vis tiek prapuola kažkur“, – aiškina Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro atstovas Aurimas Uldukis.
Ir vis tik, anot Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro atstovų, įstatymo pataisose nenurodoma kaip lengvų plastikinių maišelių apmokestinamas paveiks jų sumažėjimą.
„Būtų geriau kažkokias alternatyvas plačiau įvertinti, nes kai kur juos visus pakeičia degraduojančiais. Tada gal būtų toks variantas, kad tiesiog kartu, pradedam tvarkyti maisto atliekas ir su tom maisto atliekom sutvarkom tuos suyrančius maisto maišelius, nes dažniausia juos perkam su maistu“, – sako A. Uldukis.
O apmokamų lengvų plastikinių maišelių projekto autorius, Laisvės partijos narys Kasparas Adomaitis sako, kad toks mokestis padės Lietuvai sutaupyti milijonus.
„Lietuva apskritai, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, moka net gi baudą už neperdirbtą plastiką, 800 eurų už toną ir toks maišelių perteklinio naudojimo apribojimas leistų ir sutaupyti, nes 11 milijonų eurų, kaip nebūtų“, – tikina K. Adomaitis.
Ar Lietuva sutaupys ir privers gyventojus mokėti už lengvus plastikinius maišelius, Seimas spręs rudens sesijoje.
Man ta eko, visokie zero waste sektantai, kaip psichai paskutiniai atrodo, apsileideliai. Fui. Zmones visi uz maiselius ir taip susimoka, visi pc ju kaina i prekes iskaiciuoja. Kas per grizimas atgal.
