Nemažai žmonių visame pasaulyje dalinosi nuotraukomis, kuriose matomas popierinis šiaudelis plastikinėje pakuotėje. Vieniems tai kelia pasipiktinimą, kiti tikina, kad kitos alternatyvos tiesiog nėra.
Vis tik viena lietuvė pastebėjo, kad anksčiau buvo galima matyti plastikinius šiaudelius, supakuotus popieriuje, dabar situacija atvirkštinė – popieriniai šiaudeliai plastike.
Ji skundėsi, kad popieriniai šiaudeliai nėra pritaikyti naudojimui, nes labai greitai suplyšta. Vis tik Lietuvoje toliau svarstoma, kaip mažinti plastiko naudojimą apmokestinant gyventojų dažnai naudojamus produktus, tokius kaip vienkartiniai puodeliai kavinėse.
Pradedama ne nuo to galo?
Į tv3.lt kreipėsi kaunietė Daiva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri piktinosi dvigubais standartais dėl plastiko ir apskritai taršos.
Ji atkreipė dėmesį, kad anksčiau plastikiniai šiaudeliai buvo pakuojami popierinėse pakuotėse. O dabar, kai tokių šiaudelių nebeliko, nes juos pakeitė popieriniai, plastikinės tapo pakuotės.
„Ir turbūt ne aš viena negaliu pakęsti tų popierinių šiaudelių, kurie yra visai tam nepritaikyti. Vos po kelių minučių mirkę kokiame nors gėrime tampa koše, plyšta, linksta, nebeišeina pro juos gerti.
Tad, manau, kokybiškiems šiaudeliams, net jei jie ir teršia gamtą, plastikas yra reikalingas labiau, nei jų pakuotėms, kurias galima daryti iš tvirto popieriaus, kaip buvo anksčiau. Bet ir dabar vien prie sulčių vaikams galima matyti pritvirtintus popierinius šiaudelius, kurie yra plastike“, – rašė moteris.
2019 m. buvo priimta Europos Sąjungos (ES) Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva. Remiantis ja, iki 2026-ųjų būtina gerokai sumažinti plastikinės maisto taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.
Dėl to po 2 metų (nuo 2021 m. liepos 3 d.) visoje ES, įskaitant Lietuvą, nebeliko plastikinių ausų krapštukų, stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, gėrimų maišiklių, oro balionėlių lazdelių.
Taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų vienkartinių gaminių ir maisto taros, gėrimų indelių ir jų dangtelių, pagamintų iš polistireno putplasčio.
Anot Daivos, viskas pradedama ne nuo to galo: „Jau geriau ties pakuotėmis padirbėtų, bet bent šiaudeliai būtų normalūs. O dabar „saugome gamtą“, negalėdami normaliai atsigerti, nors pakuotės – vis vien iš plastiko.“
Kodėl popierių pakuoja plastike?
Šį prieštaringą ne ekologišką ekologiškų šiaudelių įpakavimą pastebėjo ir daugiau žmonių visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, internetiniame forume „Reddit“ viena moteris dalinosi nuotrauka, kurioje matoma kartoninė kavos pakuotė su popieriniu šiaudeliu.
Lets use paper straws and wrap them in plastic
byu/Throwawayanonymoussi inmildlyinfuriating
„Naudokime popierinius šiaudelius ir supakuokime juos plastike“, – ironiškai pridūrė ji.
Socialiniame tinkle „X“ (anksčiau žinomas kaip „Twitter“) vienas asmuo, slapyvardžiu Gabbar, taip pat pasidalijo plastikinės popierinio šiaudelio pakuotės nuotrauka, kuri paprastai būna pritvirtinta ant mažų tetra pakuočių.
„Popierinis šiaudelis plastikinėje pakuotėje“, – prie nuotraukos nurodė Gabbar.
Paper straw in a plastic wrapper. This in one snapshot is what is wrong with wokes. pic.twitter.com/zGvCbVF9d9
— Gabbar (@GabbbarSingh) February 16, 2023
Jo įrašą peržiūrėjo daugiau nei pusė milijono „X“ vartotojų ir ne visi sutiko su jo pastebėjimu.
„Nesutinku su jumis. Šis plastikas yra perdirbamas (polipropilenas). Kaip alternatyvą galime naudoti augalinės kilmės polimerą, dar vadinamą PLA.
Popierinį šiaudelį reikia apsaugoti nuo aplinkos veiksnių, todėl plastiko visiškai atsisakyti negalima. Turime būti atsakingesni vartotojai“, – į Gabbar įrašą atsakė vienas internautas.
Kitas nurodė, kad pakuotė yra plastikinė dėl higienos ir drėgmės, kurią sugeria popieriniai šiaudeliai: „Tai bet kada yra geriau, nei plastikiniai šiaudeliai plastike. Ar turite geresnį sprendimą, pone?“
Viena moteris savo socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje pasakojo, kad vakarinio pasivaikščiojimo metu, geriant sultis popieriniu šiaudeliu, jos dėmesį taip pat patraukė plastikinė jo pakuotė.
„Plastikinė popierinių šiaudelių pakuotė yra tik vienas iš daugelio būdų, kuriais plastikas yra įsitvirtinęs mūsų kasdieniame gyvenime, pavyzdžių. Nors plastikas sukėlė revoliuciją daugelyje pramonės šakų, negalima ignoruoti jo poveikio aplinkai“, – rašė vartotoja.
Kaip pavyzdį ji nurodė tai, kad įmonės šiaudeliams galėtų taikyti įvairius lankstymo būdus, kad sumažintų jų dydį, tad šiaudeliams įpakuoti būtų sunaudojama mažiau plastiko.
Paper straws wrapped in plastic. One Earth.
by inABoringDystopia
Apmokestino maišelius, dabar – maisto pakuočių eilė
Nuo 2023 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo apmokestinti vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Tad gyventojai jau daugiau nei 5 mėnesius nebegali šių maišelių parduotuvėse pasiimti nemokamai. Šiuo metu vienas toks lengvas plastikinis maišelis prekybos tinkluose kainuoja 1 euro centą.
Neilgai trukus (2023 m. spalio 25 d.) Vyriausybė pritarė grupės Seimo narių siūlymui uždrausti maitinimo įstaigose neatlygintinai dalinti maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes bei įpareigoti siūlyti daugkartines, jeigu maistas ir gėrimai yra vartojami vietoje.
Aplinkos ministerija pasiūlė pokyčiams iš esmės pritarti, tačiau projektą tobulinti, t. y. drausti nemokamai dalinti ne visų rūšių pakuotes, o tik plastiko, PET ir kombinuotąsias.
O kaip alternatyva tokiems gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko.
Už šių reikalavimų nevykdymą juridiniams asmenims siūloma skirti baudas nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, fiziniams asmenims – nuo 30 iki 200 eurų.
Šis draudimas galutinai įsigalios, jei Seimas balsavimo metu jam pritars. Tai reikš, kad lietuviai, pirkdami, pavyzdžiui, kavą išsinešimui, turės papildomai susimokėti už vienkartinį puodelį.
Arba, kaip anksčiau tv3.lt yra minėjęs šį projektą pateikęs Laisvės partijos narys Kasparas Adomaitis, būtų įvesta depozito sistema, kad žmonės vienkartinius indus, kaip ir butelius, galėtų grąžinti ir atgauti „užstatą“.
Anot Seimo nario, vienkartinė maisto pakuotė – dažna šiukšlė gamtoje, o taip pat dažnai sunkiai perdirbama.
Jis pridūrė, kad, pagal ES direktyvą, Lietuva yra įsipareigojusi mažinti vienkartinių pakuočių skaičių ir kol kas šioje srityje smarkiai atsilieka.
Dėl vienkartinio įpakavimo : būdavo ir pienas, ir grietinė stikliniuose induose-grietinė 200 g fasuotėje, o pienas - po pusę litro. Išplaudavom, nunešdavom į parduotuves. Vėl pirkom ir nešėm tuščius atgal. Tada buvo TIKRAI TVARU IR EKOLOGIŠKA.
O kavą PLIUŠKIAI, kurie mėgsta slankioti po miestą su "kavos puodeliu" ir gurkšnoti tą neaiškų skystimą ,susirinkdami visus mikrobus ir dulkes bei kitus nešvarumus iš aplinkos, lai GERIA NAMUOSE ar KAVINUKĖSE iš NORMALIŲ (daugkartinių) porcelianinių ar stiklinių PUODELIŲ.
NEJUOKINKIT PASAULIO : PAPILDOMAI APMOKESTINTAS ir "APMOKĖTAS" PUODELIS ar grietinės indelis NIEKADA NETAPS NETARŠUS lygiai kaip ir neapmokėtas ( beje, tų puodelių ir indelių kaina tikrai būna "įskaičiuota" į galutinę kavos ar kito produkto kainą, kurią mes ir sumokame pardavėjui, o pardavėjas- gamintojui).
Šiaip jau sąžiningai rūšiuojame atliekas, o tuos dabar "užkliūvusius" plastikinius indelius naudojame dar ne sykį : tai sudedame ką nors, tai VISUOMET auginu daigus juose (neperku naujų "indelių daigams", o parsineštuose su grietine, jogurtu ar dar kuo -apačioje išdeginu su įkaitinta didele vinimi skylutes vandeniui nutekėti ) - man jie tarnauja kelerius metus( dar ir kaimynėm, nerūšiuojančiom ir mėtančiom viską iš eilės, pakanka "sušelpti" pavasarį) ,- įstatau į kitą indelį be skylučių. Taip ir ekonomiškiau, ir "tvariau", kaip dabar įprasta sakyti.
Todėl nebūčiau "prieš", jei tuos indelius ir apmokestintų simboliškai, ir surinktų atgal. Tik girdėjau, kad didžioji dauguma įvairių plastikinių pakuočių NETINKAMA PERDIRBTI PAKARTOTINAI.
Ne bausti reikia, o žmones mokyti,šviesti, jiems aiškinti,- jaunoji karta juk nežino, "kaip galima išgyventi be plastiko" !
