Kiek anksčiau BNS naujienų agentūra skelbė, kad Švedijos dešiniojo sparno vyriausybė pareiškė planuojanti nuo 2024-ųjų lapkričio atšaukti plastikinių maišelių apmokestinimą, nepaisydama griežtos aplinkosaugininkų kritikos dėl tokių planų.
Švedija plastikiniams maišeliams taiko 0,25 euro mokestį, o dalis parduotuvių kainą padidino ir iki 0,59 euro. Šios valstybės aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais kiekvienas statistinis šalies gyventojas sunaudojo 74 plastikinius maišelius, tuo metu pernai – jau tik 17.
„Manoma, kad šis apmokestinimas sukuria tam tikrų neigiamų padarinių, pavyzdžiui, administracines išlaidas, taip pat skatina aktyvesnį alternatyvų naudojimą“, – teigiama Švedijos vyriausybės pareiškime.
O būtent tokios alternatyvos yra popieriniai maišeliai, kurių gamyba reikalauja daugiau energijos ir vandens.
Lietuviai sunaudodavo daugiausiai plastikinių maišelių
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad 2020 m., Eurostato duomenimis, Lietuva išsiskyrė kaip daugiausiai lengvųjų plastikinių maišelių vienam gyventojui per metus sunaudojanti šalis.
„Tam didžiausią įtaką darė Lietuvoje ypač paplitęs labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas – apie 250 vienetų vienam gyventojui per metus“, – kalbėjo G. Česnaitytė.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad popieriniai maišeliai prekybos vietose nėra taip plačiai naudojami, kaip plastikiniai. Norėdami tiksliai įvertinti šių dviejų produktų poveikį aplinkai, pasak G. Česnaitytės, vertėtų remtis būvio ciklo vertinimu, t. y. pasitelkiant visuminį požiūrį į produktą, pradedant žaliavų išgavimu, transportavimu, perdirbimu ir užbaigiant atliekų sutvarkymu.
„Pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas – sumažinti maišelių naudojimą, keisti vartojimo įpročius, vietoj vienkartinių plastikinių rinktis daugkartines alternatyvas tiems produktams, kurių nebūtina pakuoti, pavyzdžiui, vaisiai, supakuoti pieno produktai ir kt.
Šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai – gaminiams, kuriuos būtina supakuoti“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
G. Česnaitytė pasakoja, kad 1 euro cento mokestis jau dabar duoda signalų, kad tai gali keisti pirkėjų įprotį, tačiau tiksliai nusakyti, ar naujoji įstatymo tvarką iš tiesų pasiteisino, reikia daugiau laiko.
„Vienas iš prekybos tinklų viešoje erdvėje skelbė, kad per pirmąją savaitę labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas sumažėjo 5 kartus. Taip pat padaugėjo pirkėjų, įsigyjančių daugkartinio naudojimo maišelius, todėl net ir 1 euro centą kainuojantis maišelis gali keisti pirkėjų elgseną.
<...> Ar dabartinė tvarka pasiteisina, matysime, kai turėsime bendrą 2023 m. statistiką dėl plastikinių maišelių sunaudojimo. Šiuo metu per anksti vertinti esamos tvarkos efektyvumą, todėl ir planų plėsti šiuo metu nėra. Apie tai bus galima svarstyti, kai matysime bent poros metų rezultatus“, – sakė ministerijos atstovė.
Pirkėjų elgsena pasikeitė
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad naujoji tvarka ir simbolinė 1 cento kaina už plastikinį maišelį dalį pirkėjų priverčia susimąstyti.
„Apie pirkėjų sąmoningesnį vartojimą ir tvaresnį požiūrį į aplinką liudija ir mūsų prekybos tinklo duomenys. Palyginti rugpjūčio mėnesį su liepos, pirkėjai vienkartinių plastikinių maišelių nusipirko 23 proc. mažiau. Rugpjūtį labai lengvą vienkartinį plastikinį maišelį įsigijo kas 4 prekybos tinklo klientas“, – skaičiavo I. Trakimaitė-Šekuvienė.
„Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigė, kad, įsigaliojus apmokestinimo tvarkai, maišelių prekybos vietose parduodama daugiau kaip 2 mln. per mėnesį.
„Verta pastebėti, kad auga daugkartinių maišelių pardavimai. Vaisiams ir daržovėms jų turime tris rūšis ir, atrodo, kad nemaža dalis mūsų klientų pereina būtent prie šių maišelių naudojimo. Taigi tendencija – gamtos naudai“, – kalbėjo V. Budrienė.
Tuo metu „Norfos“ prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis komentavo, kad, nors tiksli statistika turėtų paaiškėti jau kitąmet, manoma, kad plastikinių maišelių vartojimas sumažėjo maždaug perpus.
„Savaime suprantama, kad plastiko mažėjimas yra sveikintinas dalykas. Taigi bendra tendencija yra teigiama – plastiko vartojimas mažėja“, – kalbėjo jis.
„Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė teigė, kad kai kuriuose uždaruose skyriuose, pavyzdžiui, mėsos ar žuvies, prekybos tinklo darbuotojai, jeigu to reikia dėl maisto saugos ar higienos reikalavimų, supakuoja produktus plastiko maišeliuose, tačiau už tai pirkėjams susimokėti papildomai nereikia.
Be to, ji atkreipia dėmesį, kad po įsigaliojusio įstatymo nėra pastebima, kad klientai aktyviau naudotųsi popieriniais maišeliais.
„Jau seniai prekiaujame daugkartinio naudojimo maišeliais, skirtais įsidėti sveriamus maisto produktus, kuriuos iki metų pabaigos galima įsigyti netgi už pusę kainos.
Be to, kaip ir anksčiau pirkėjai gali rasti nemokamus popierinius maišelius, skirtus supakuoti įvairius kepinius. Nepastebime, kad jų naudojimas būtų padidėjęs įgyvendinus naujovę“, – kalbėjo pašnekovė.
Prekybos tinklo atstovė vardija, kad per metus prekybos tinklas plastiko suvartojimą sumažino daugiau kaip 300 tonų ir gyventojams dar kartą primena gerai apsvarstyti, ar tam tikrais atvejais iš tiesų reikia naudoti plastikinį maišelį.
„Pavyzdžiui, 37 tonomis sumažinome plastiko suvartojimą atnaujindami įvairias „Rimi“ naudojamas pakuotes (salotų padėklus, šiukšlių maišus, plastikines plėveles ir kt.), o tiesiog pašalinus plastikinį vazonėlį iš šviežių salotų sutaupėme 1 toną plastiko per metus.
<...> Be to, raginame apskritai pagalvoti ar visiems produktams reikia papildomo įpakavimo – pavyzdžiui, keliems obuoliams ar pomidorams kartais užtenka tiesiog kelias prekes įsidėti į pirkinių krepšį be jokios pakuotės, o grįžus namo gerai jį nuplauti. “, – kalbėjo E. Krasauskienė.
Pašnekovė mano, kad dabartinė tvarka iš tiesų yra veiksminga. Pasak jos, per praėjusius metus „Rimi“ parduotuvėse buvo sunaudota 24 mln. maišelių – 480 tonų plastiko. Tačiau šiemet pastebima, kad pirkėjai plastikinių maišelių sunaudoja tris kartus mažiau.
„Daugkartinių medžiaginių maišelių pardavimai išaugo iki kelių dešimčių kartų. Nors didesnė paklausa, natūralu, buvo iškart įgyvendinus naujovę, tačiau ji išlieka ir dabar.
Tad akivaizdu, kad ši sistema veikia, mūsų pirkėjai sąmoningi ir renkasi aplinkai draugiškas alternatyvas. Nepastebime, kad žmonės piktnaudžiautų – tikime, kad mūsų klientai nori prisidėti prie plastiko taršos mažinimo“, – kalbėjo E. Krasauskienė.
„Norfos“ ir „Iki“ prekybos tinklų atstovai tikino, kad, tam tikrų atvejų, kai pirkėjai bando gudrauti ir už plastikinį maišelį nesusimoka, pasitaiko. Tačiau, jų teigimu, problema greitai būna išsprendžiama.
Tuo metu I. Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad, jei anksčiau klientams reikėdavo priminti, kad vienkartiniai plastikiniai maišeliai yra parduodami kaip įprasta prekė ir kainuoja 1 euro centą, tai dabar pastebima, kad naujoji tvarka tampa įprastine.
„Nuo liepos pabaigos mūsų parduotuvių savitarnos kasose atsirado naujovė – pirkėjai gali rasti specialų žetoną su plastikinio maišelio brūkšniniu kodu, kurį nuskenavus, kaip įprastai ir kitas prekes, pageidaujamas įsigyti vienkartinis plastikinis maišelis atsiras pirkinių krepšelyje ir jo kaina bus įskaičiuota bendroje sumoje.
Jei vienkartinių plastikinių maišelių pageidaujama įsigyti daugiau nei vieną, žetoną reikia nuskenuoti tiek kartų, kiek maišelių norima įsigyti, arba laukelyje „kiekis“ ranka įvesti prekybos salėje pasiimtų maišelių kiekį, o tada nuskenuoti žetoną“, – kalbėjo ji.
E. Krasauskienė taip pat antrino, kad prekybos tinkle kiekvienas lengvasis plastikinis maišelis turi brūkšninį kodą, tad net ir tie, kurie pamiršta nuskenuoti, padėję produktus ant savitarnos kasos, jų maišelį nuskenuos kone automatiškai.
„Tikime, kad ši sistema neleidžia apeiti naujos įsigaliojusios tvarkos. Tikime savo pirkėjų sąmoningumu ir, išties, jokių nesusipratimų neturėjome“, – kalbėjo ji.
Dalis prekybos tinklų atstovų užsimena, kad bent jau artimiausiu metu nėra planuojama didinti kainos už plastikinius maišelius.
Aplinkos ministerijos atstovai savo ruožtu primena, kad, jei parduotuvė tinkamai neprižiūri maišelių pardavimo tvarkos ir dalis pirkėjų juos pasiima nemokamai, verslininkams yra numatytos piniginės baudos.
Tiesa, baudos gali būti išrašomos ir pirkėjams, mat, kaip teigė ministerijos atstovai, maišelis yra prekė. Taigi, parduotuvėms klientams įvykdžius pežeidimą, jie gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn už smulkią vagystę.
