perlaidojimas

Macikuose, Šilutės rajone, perlaidoti daugiau tūkstantis ten stovėjusiame lageryje žuvusių kalinių. Lagerį įkūrė naciai ir ten laikė numuštų sąjungininkų lėktuvų išgyvenusias įgulas. Tad Macikuose kalėjo ir amerikiečiai, ir britai, ir dar ne vienos tautybės kariai. Kraštą užėmę sovietai lagerį panaudojo tuo pačiu tikslu, tik už spygliuotos vielos jau atsidūrė patys vokiečiai ir lietuviai.

Penktadienį Klaipėdos rajone, Priekulėje, vyks visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriame bus svarstoma galimybė iš Vilniaus Antakalnio kapinių į Priekulėje įkurto Ievos Simonaitytės (1897–1978) memorialinio muziejaus kiemelį perkelti šios rašytojos palaikus, rašo „Lietuvos žinios“. I. Simonaitytės palaikų perlaidojimo siekiantis profesorius Domas Kaunas ir jo idėją palaikantis parlamentaras Eugenijus Jovaiša teigė, jog šis klausimas aptartas su Seimo vadovybe, kultūros bei švietimo ir mokslo mi...

 Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje perlaidotas prieš 20 metų Paryžiuje miręs dailininkas Vytautas Kasiulis ir jo žmona Bronė, pranešė LRT televizija. V. Kasiulio žmona dailininką pergyveno 15 metų. Jos dėka Lietuvą pasiekė vyro 950 kūrinių archyvas. Iš Lietuvos per karą, būdamas 26–erių, pasitraukęs dailininkas sakydavo, kad grįš tik tada, kai šalis bus laisva, todėl simboliška, kad V. Kasiulis Lietuvoje perlaidotas, kai Lietuva mini ir savo atkūrimo, ir dailininko šimtmetį.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius Gedimino kalne rastus 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikus siūlo perlaidoti Vilniaus istorinėse Rasų kapinėse. Kaip pranešė savivaldybė, meras su pasiūlymu kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas. „Įvertinome galimas palaidojimo vietas ir manome, kad tinkamiausia vieta yra istorinės Rasų kapinės. Šios kapinės yra išskirtinis kultūros ir istorinės atminties paveldas.

Sparčiau nei tikėtasi pildantis laisvoms vietoms senosiose miesto kapinėse Panevėžio miesto valdžia sugalvojo dar vieną būdą kaip leisti žmonėms čia  laidotis. O gi išdalyti apleistas kapavietes.  Ir jų suskaičiavo ne tiek jau mažai - per dvejas kapines surado net pusę tūkstančio laidoti esą tinkamų nors ir užimtų kapaviečių. Taigi, jei jūsų artimojo kapai senokai lankyti, ar be paminklo, nenustebkite jei vieną dieną užsukę į kapines uždegti žvakelės rasite palaidotą svetimą mirusįjį.

Tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminaičiai nesutinka su prašymais jį perlaidoti Lietuvoje, nes nėra tikri dėl palaikų ramybės, rašo „Lietuvos žinios“. Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo ir valstybės kūrėjų įamžinimo pogrupiui vadovaujančio premjero padėjėjo Viliaus Kavaliausko teigimu, į Vyriausybę kreipiasi nemažai žmonių ir organizacijų, pavyzdžiui, Sąjūdžio, „Baltų ainių" atstovai, su siūlymu sugrąžinti A.Smetonos palaikus iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą.

Biržų rajono merė Irutė Varzienė kreipėsi į Vokietijos ambasadą, siūlydama vienoje vietoje perlaidoti Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikus, praneša Biržų rajono savivaldybė. Kraštotyrininkų surinktais duomenimis ir žodiniais žmonių liudijimais, Biržų rajone yra 32 Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių laidojimo vietos, tačiau tik 3-4 kapavietes dar įmanoma tiksliai identifikuoti. Didžiausia žinoma Vokietijos karių kapavietė yra palei kelią Biržai-Parovėja.

Serbijoje sekmadienį buvo perlaidotas paskutinis Jugoslavijos karalius Petaras II Karadžordževičius, kuris pabėgo iš šalies ją okupavus naciams ir kuris prieš 43 metus mirė Jungtinėse Valstijose.

Daugiau nei pustrečio šimto žmonių palaikų jau beveik metus Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kriptoje laukia, kada bus palaidoti. Laidotuvės nukeliamos Kol dvi institucijos – Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys – negali sutarti, kaip ir kur derėtų laidoti Senamiesčio g. atkastus 16-ąjį amžių siekiančius palaikus, bažnyčios klebonas Petras Baniulis perspėja, kad taip elgtis su mirusiaisiais – šventvagiška.

Rusijoje – sujudimas. Kol prezidentas Vladimiras Putinas bando stabilizuoti režimą, protestuotojai kaltina jo administraciją korupcija ir tikina, kad jis yra atgyvena. Tapo madinga ir šiuolaikiška skųstis padėtimi valstybėje. Taip madinga, kad net „vakarėlių liūtė“ Ksenija Sobčiak prisijungė prie nepatenkintųjų, praneša inosmi.ru.

Praėjusios savaitės ketvirtadienis buvo šturmų diena. Visa Lietuva stebėjo, kaip Klonio gatvėje šturmu imama maža mergaitė. Tuo metu Seime buvo šturmuojamas Vyriausybės pateiktas energetikos įstatymų projektų paketas. Abu šturmai pavyko. Mergaitė iš Garliavos atimta. O Seime, nė kiek nestrigdamas, džiaugsmingai praslydo energetikos įstatymų projektų paketas. Seimūnai pritarė ir dėl Visagino atominės elektrinės statybos ir dėl jos koncesijos sutarties.

Kaune, prie Prisikėlimo bažnyčios, perlaidotas 1941-ųjų laikinosios vyriausybės vadovas Juozas Ambrazevičiaus-Brazaitis. Anot laidotuvėse dalyvavusio kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus, velionis yra pasiaukojimo aukštesniems tikslams simbolis, praneša LTV „Panorama“. 1974-aisiais Jungtinėse Valstijose miręs Juozas Ambrazevičius-Brazaitis amžinojo poilsio atgulė Kaune.

Kaune bus perlaidojami mokslo ir kultūros veikėjo, Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo, publicisto, pasipriešinimo okupaciniams režimams ideologo, Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus (po mirties) kavalieriaus Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus palaikai. Ketvirtadienio vidudienį urna su velionio palaikais buvo pargabenta iš JAV. Šeštadienį - atsisveikinimas su velioniu Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.

Vingio parko kapinėse perlaidoti 353 per pasaulinius karus žuvę vokiečių kariai. Jie perkelti iš sunaikintų Utenos kapinių. Jų perlaidojimu besirūpinantieji sako, kad iki šiol kariai buvo palaidoti kaip nežinomi kariai bendrame kape net kelis kartus sunaikintose kapinėse netoli Utenos. „Po ekshumacijos jie yra identifikuojami, nustatomos pavardės.

Penktadienį Rietave bus perlaidojami Lietuvos partizanai – 1952 m. sausį Žadvainų miške žuvę Butigeidžio rinktinės nariai. Rietavo šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už žuvusiuosius bus aukojamos šv. Mišios, garbės sargybon stos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Apeigas bažnyčioje atliks Telšių vyskupas Jonas Boruta. Partizanų palaikai bus perlaidojami Rietavo kapinėse.

Jau kone pusmetį Panevėžio Senamiesčio gatvės kapinėse archeologinių tyrimų metu iškasti palaikai guli neperlaidoti, nes dvi institucijos nesusitaria, kaip tai turėtų būti padaryta. Senamiesčio gatvėje 72A esančiame sklype rasta daugiau nei pustrečio šimto žmonių palaikų, kuriuos iš pradžių planuota perlaidoti Šilaičių kapinėse, tačiau šis klausimas dėl įvairių biurokratinių kliūčių, atrodo, įstrigo iki pavasario.

Šeštadienį sudužusiu Čilės karinių oro pajėgų lėktuvu „Casa–212“ skridęs 21 žmogus žuvo iš karto, teigia Čilės gynybos ministras, kuriuo remiasi BBC. Kol kas rasti tik keturi kūnai, kurių tapatybės dar nenustatytos. Tarp dingusiųjų be žinios – vienas populiariausių Čilės televizijos laidų vedėjų Felipe Camiroaga ir Čilės gynybos ministro svainis Felipe Cubillos.

Senamiesčio gatvės 72A sklype rastų palaikų perlaidojimo aistros vis dar nenurimsta ir, atrodo, greitai nenurims. Iš pradžių koją kišo konkursas karstams pirkti, dabar jau nebesutariama dėl perlaidojimo vietos. Ištyrus Senamiesčio gatvėje 72A daugiau nei pustrečio šimto rastų žmonių palaikų, juos planuota rugsėjį perlaidoti Šilaičių kapinėse – net vieta buvo parinkta. Paskui viskas atidėta dėl to, kad Savivaldybės kolegija nurodė, jog būtina surengti konkursą karstams įsigyti.

Rugsėjo 6 d. Marijampolėje Naujosiose kapinėse buvo perlaidoti šešių per rezistencines kovas nužudytų Lietuvos partizanų palaikai. Nužudytųjų Lietuvos partizanų atminimą pagerbė Europos parlamento narys prof. Vytautas Lansbergis, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, krašto apsaugos ministrės patarėjas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, dm. gen. mjr.

Šešių partizanų palaikai pagaliau atguls amžinojo poilsio Marijampolės miesto naujosiose kapinėse esančiame žuvusiųjų už Lietuvos laisvę memoriale. Prieš 11 metų atlikus archeologinius kasinėjimus Marijampolėje prie Vytauto gatvės 26– ojo pastato pamatų buvo iškasti šešių partizanų skeletai. Po atliktos teismo medicinos ekspertizės ilgus metus Vilniuje saugoti keturių vyrų ir dviejų moterų palaikai bus palaidoti Marijampolėje rugsėjo 6 dieną.

Šeštadienį Šaukėnų bažnyčioje vykusiose iškilmėse atkurta istorinė tiesa — pašventinta sutvarkyta Nalenč-Gorskių giminės kapavietė, kurioje ilsisi ir Lenkijos Respublikos Prezidento Bronislavo Komorovskio giminės. B. Komorovskis, paskutiniojo Šaukėnų dvaro savininko Antano Aleksandro Gorskio sesers Magdalenos anūkas, buvo kviestas į iškilmes, bet neatvyko. Už mirusiuosius Šaukėnuose meldėsi kelių Nalenč-Gorskių giminės atšakų atstovai iš Prancūzijos, Lenkijos, Lietuvos.

Vyriausybė suteikė leidimą perlaidoti dviejų Lietuvos laisvės kovotojų, partizanų palaikus, kurie pagal turimą medžiagą, yra palaidoti Kruopių seniūnijos Apušoto kaimo senosiose kapinėse. Tokį leidimą Vyriausybė suteikė Akmenės rajono savivaldybės Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir perlaidojimo vietų įamžinimo komisijai.