Senamiesčio gatvės 72A sklype rastų palaikų perlaidojimo aistros vis dar nenurimsta ir, atrodo, greitai nenurims. Iš pradžių koją kišo konkursas karstams pirkti, dabar jau nebesutariama dėl perlaidojimo vietos.
Ištyrus Senamiesčio gatvėje 72A daugiau nei pustrečio šimto rastų žmonių palaikų, juos planuota rugsėjį perlaidoti Šilaičių kapinėse – net vieta buvo parinkta. Paskui viskas atidėta dėl to, kad Savivaldybės kolegija nurodė, jog būtina surengti konkursą karstams įsigyti. Dabar gi Savivaldybės darbuotojai iš viso nebežino, kada ir kur bus perlaidoti palaikai.
Nurodė sustabdyti
Pasak miesto Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Loretos Paškevičienės, kaulai kol kas saugomi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus patalpose, rūpintasi jų perlaidojimu. Tačiau liepos pabaigoje gautas Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio skyriaus raštas, kuriuo prašoma stabdyti bet kokius veiksmus dėl archeologinių tyrinėjimų ir iškastų palaikų perlaidojimo, kol bus išspręstas nekilnojamosios kultūros vertybės – Panevėžio miesto senųjų kapinių – apskaitos ir apsaugos klausimas. Tad visi darbai ir sustojo.
L. Paškevičienės aiškinimu, departamentas mano, jog kapinės Senamiesčio gatvės rajone užėmė daug didesnę teritoriją, todėl nori patikslinti jos ribas, atlikti kitus tyrimus. Tai, skyriaus vedėjos manymu, turėtų padaryti pats departamentas, nes kapinės – valstybės saugomas objektas. Tačiau senųjų Panevėžio gyventojų kaulus, įsitikinusi paveldosaugininkė, būtina grąžinti į žemę anksčiau – nelauks juk jie metų ar dvejų, kol bus atlikti visi tyrimai. Tuo labiau kad tą padaryti rekomenduoja ir specialistai, atlikę tyrimus. O ir laikyti tokį ilgą laiką palaikus nebūtų kur. Tačiau dabar, atrodo, viską spręs miesto valdžia.
Patikslinę ir apribotų
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas patvirtino paprašęs sustabdyti palaikų perlaidojimo procedūrą. Taip pat pateikęs Savivaldybės Tarybai prašymą išspręsti klausimą dėl sklypo Senamiesčio gatvėje – išpirkti jį iš savininko visuomenės poreikiams arba surasti jam kitą sklypą.
Prašoma politikų apsvarstyti ir galimą rastų palaikų grąžinimą į tą pačią vietą, kur jie buvo rasti.
Apie priimtą sprendimą Savivaldybė Kultūros paveldo departamentą turėtų informuoti iki rugsėjo 1 dienos.
A. Umbraso teigimu, tokius dalykus reglamentuoja įstatymai. „Ką Savivaldybė veikė iki šiol – įstatymais nereglamentuota veikla“, – kategoriškai pabrėžė specialistas. Jo teigimu, pasielgta panašiai kaip kolūkių laikais: susirinko ir pasitarę nusprendė. Taip elgtis, tikina A. Umbrasas, negalima: jei paveldo objekte randama archeologinių radinių, sprendžiamas klausimas atiduoti juos muziejams; jei randama palaidojimo vieta, turi būti priimtas sprendimas dėl tos vietos išsaugojimo.
Senamiesčio gatvėje yra pirmosios miesto kapinės. Aišku, kad sklype yra centrinė kapinių dalis, tad reikia patikslinti kapinių ribas. Ar tam prireiks nuoseklių tyrinėjimų, ar užteks ir žvalgomųjų, anot A. Umbraso, kitas klausimas. Tačiau akivaizdu, kad gretimuose sklypuose palaikų yra – archeologai tuo įsitikino, nors toliau nekasinėjo.
„Žmonės gyvena ant kapinių“, – sako Panevėžio paveldosaugininkų vadovas. To, žinoma, dabar jau niekas nepakeis, tačiau patikslinus kapinių ribas būtų priimti tam tikri apribojimai – pavyzdžiui, žemės kasimo, statybų darbams ir pan.
A. Umbrasas priminė, kad sklypų Senamiesčio gatvėje savininkai pagal įstatymus privalo leisti ištirti savo žemę. Jei dėl to jiems bus padaryta kokia žala, ji bus ir atlyginta. Tačiau, vedėjo manymu, greičiausiai užtektų arčiausiai jau kasinėto sklypo tik parinkti maždaug kvadratinio metro dydžio plotus ir ten pakasinėti – laidojimas pakankamai tankus ir ten turėtų būti. Savaime suprantama, tai būtų daroma jau ne šiais metais.
Netikęs sprendimas
A. Umbrasas įsitikinęs: kapinių iškėlimas turi būti pagrįstas kažkokiu svarbesniu poreikiu nei privataus sklypo išsaugojimas. Panevėžio miesto bendruomenė „Senamiestietis“ prašo kapines išsaugoti, pats Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas irgi mano panašiai.
„Ši vieta susijusi su Panevėžio įkūrimu, miesto istorija“, – primena A. Umbrasas.
Reikėtų spręsti arba žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimą, atlyginant savininkams, arba ieškoti kito jiems tinkamo sklypo. A. Umbrasas įsitikinęs, kad miesto morge polietileniniuose maišuose dūlančius palaikus reikėjo tik atkasti, užfiksuoti faktą ir vėl palaidoti.
„Palaikų iškėlimas į Šilaičius buvo netikęs sprendimas. Kapinių riba aiški, niekas netrukdo palaikus palikti vietoje tame pačiame sklype arba už keliuko. Bet kokiu atveju organika lieka vietoje“, – sakė A. Umbrasas.
Jo teigimu, pastarasis klausimas plačiai diskutuotas 1991–1992 metais, kai buvo didelis sujudimas ieškant rezistencijos kovų palaikų. Tuomet buvo nuspręsta, kad kaulų iškėlimas nepanaikina palaidojimo vietos ir kapinių statusas neišnyksta, tad savininkai vis tiek turėtų problemų.
„Sugalvoja ir daro... Savivaldybė įstatymų neskaito ir jais nesivadovauja, o paskui kyla konfliktai“, – piktinasi A. Umbrasas.
Daiva SAVICKIENĖ