partija tvarka

Teisingumo ministerijai iš 40 Lietuvoje registruotų politinių partijų savo narių sąrašus iki kovo 1 d. pateikė ir rudenį vyksiančiuose rinkimuose dalyvauti teisę turės 28. Tai padaryti politinės partijos privalėjo pagal Politinių partijų įstatymą. To nepadariusios partijos neteko ne tik teisės dalyvauti rinkimuose, tačiau ir pretenduoti į valstybės finansavimą.

Pernai daugiausiai aukų gavo liberalių pažiūrų partijos – Liberalų sąjūdis, vadovaujamas susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio ir Liberalų ir centro sąjunga, prie kurios vairo stovi Algis Čaplikas. Iš viso partijos 2011 metais paremtos beveik 8 mln. litų, praneša LTV naujienų tarnyba. Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, Liberalų sąjūdis pernai gavo beveik 1,5 mln. litų aukų. Antroje vietoje pagal gautas aukas, surinkusi 25 tūkst.

Naujausias Lietuvos politinių partijų reitingas kiek netikėtas, jame lyderė yra opozicinė Darbo partija, į penketuką patenka Naujoji sąjunga (socialliberalai), tačiau šie pokyčiai nereiškia valdančiųjų pasitraukimo. Opozicinės partijos leis valdančiosioms savo reputaciją sugriauti iki galo, įsitikinęs politologas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Vytautas Dumbliauskas.

Jeigu spalio mėnesį būtų vykę Seimo rinkimai, jie būtų buvę sėkmingi penkioms Lietuvos politinėms partijoms. Seimo mandatų dalybose būtų dalyvavę Darbo, Socialdemokratų, Tėvynė sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Tvarkos ir teisingumo bei Naujosios sąjungos (socialliberalų) atstovai. Spalio 26-lapkričio 6 dienomis rengtos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" viešosios nuomonės apklausos staigmena - Darbo partija, kurią spalį būtų palaikę 16 proc.

Valstybė šiandien stovi prieš lemtingą pasirinkimą: toliau ristis į ekonominės krizės duobę ar kardinaliai pakeisti savo judėjimo kryptį. Kursas – į stiprią, turtingą ir įtakingą gerovės Lietuvą. Konservatorių ir juos palaikančių koalicijos partnerių ekonominė programa ir veiksmai jau metus laiko skurdina šalis žmones.

Iš tiesų pavydžiu, kad airiai turi tokius politikus. Kurie prieš apsispręsdami dėl valstybės reikalų, pirmiausiai pasižiūri, ką galėtų padaryti dėl jos žmonių. Padaryti Airijai. Tas pavydas smelkėsi širdin Europos Parlamento salėje klausantis debatų apie vienos iš dvidešimt septynių bendrijos šalių surengto referendumo rezultatus.

Jeigu rugsėjo mėnesį būtų vykę Seimo rinkimai, jie būtų buvę sėkmingi tik keturioms Lietuvos politinėms partijoms - socialdemokratams, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Darbo ir Tvarkos ir teisingumo partijoms. Lietuvos socialdemokratų partijai pirmenybę būtų teikę 18 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Per mėnesį šios partijos palaikymas padidėjo 3 procentiniais punktais. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus savo balsais būtų parėmę 12 proc.

Trečiąjį šių metų ketvirtį politinės partijos deklaravo gavusios beveik 1 milijoną litų aukų. Iš 42 Lietuvoje registruotų partijų aukotojų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė 19, 8 iš jų nurodė, kad aukų negavo. Politinių partijų pateiktuose aukotojų sąrašuose nurodyta bendra aukų suma - 939 175 litai. Vienuolikai politinių partijų fiziniai asmenys paaukojo 80 aukų - 117 985 litus, juridiniai asmenys 54 aukas - 816 270 litus.

Nuo ketvirtadienio kalbėjusi, kad bičiulyste su nusikalstamo pasaulio veikėjais kaltinamas Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas privalo prisiimti politinę atsakomybę, penktadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiai pasakė, kad A. Valinskui pasiūlė atsistatydinti iš Seimo vadovo pareigų. "Politinės kultūros lygmuo Lietuvoje būtent dabar yra labai ryškiai matomas.

Birželio mėnesį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 43 proc. Europos rinkėjų. Palyginti su ankstesniais šios Europos Sąjungos institucijos rinkimais, gerokai padidėjo rinkėjų aktyvumas aštuoniose valstybėse, beveik nepakito taip pat aštuoniose, o labai sumažėjo 11 šalių. "Eurobarometro" visuomenės nuomonės tyrimas atliktas birželio 12 - liepos 6 dienomis po 2009-ųjų birželį įvykusių rinkimų. Buvo apklausti 26 830 europiečių.

Vakar paskelbti duomenys, kad per tris paskutinius mėnesius šalies bendrasis vidaus produktas smuko beveik 23 procentais aiškiai parodo, prie ko veda pražūtinga konservatorių ir juos palaikančios valdančiosios daugumos politika. Tai absoliutus šios politikos fiasko, kurį iliustruoja negailestinga statistika. Gal bent ji privers valdančiuosius atsikvošėti ir imtis šalies ūkio skatinimo, o ne žlugdymo politikos.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį paskirstė politinėms partijoms antrojo pusmečio dotacijas. Seimui apkarpius biudžetą, daugiau nei perpus sumažintos dotacijos sieks 3,9 mln. litų. Didžiausią dotaciją - 970 tūkst. 730 litų turėtų gauti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Socialdemokratai pretenduoja į 644 tūkst. 388 litus. Partija Tvarka ir teisingumas turėtų gauti 533 tūkst. 94 litų dotaciją, Tautos prisikėlimo partija - 355 tūkst.

Vienoda dalis - po 38 proc. - Lietuvos gyventojų yra patenkinti ir nepatenkinti birželio 7-ąją vykusių Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje rezultatais. Daugiausiai - 34 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių yra greičiau patenkinti šių rinkimų rezultatais, o dar 4 proc. - labai patenkinti. Kad šių rinkimų rezultatais yra greičiau nepatenkinti nurodė trys iš dešimties respondentų - 29 proc. ir dar 9 proc. - kad yra labai nepatenkinti. Kas ketvirtas - 24 proc.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys Rolandas Paksas siūlo Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei imtis iniciatyvos formuoti plataus politinio pasitikėjimo jėgų Ministrų kabinetą. "Manau, kad Prezidentė galėtų tvirtinti ne vos stabilumą išlaikančios koalicijos Vyriausybę, bet imtis iniciatyvos formuoti plataus politinio pasitikėjimo jėgų Ministrų kabinetą.

Partija Tvarka ir teisingumas ketina prašyti šalies vadovės pareigas netrukus pradėsiančios eiti Dalios Grybauskaitės, kad ji nesuteiktų įgaliojimų toliau veikti Andriaus Kubiliaus Vyriausybei. "Konservatorių Vyriausybė savo prasto darbo problemas vėl bando spręsti labiausiai visuomenės pažeidžiamų sluoksnių sąskaita.

Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per birželio 7 dieną vykusius rinkimus išrinktiems Europos Parlamento nariams įteikė pažymėjimus. Šį dokumentą pirmadienį gavo 10 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, pageidavusiam anksčiau gauti pažymėjimą, jis buvo įteiktas praėjusį penktadienį. Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje pažymėjimus atsiėmė dirbti į Briuselį jau antrą kadenciją vyksiantys prof. Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė.

Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per birželio 7 dieną vykusius rinkimus išrinktiems Europos Parlamento nariams ketina įteikti pažymėjimus. Šį dokumentą turėtų gauti 11 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, pageidavusiam anksčiau gauti pažymėjimą, jis buvo įteiktas praėjusį penktadienį. Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje pažymėjimus ketina atsiimti dirbti į Briuselį jau antrą kadenciją vyksiantys prof.

Jeigu gegužės pabaigoje būtų vykę Seimo rinkimai, parlamentinėmis būtų tapusios tik keturios partijos: Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo. Daugiausiai rinkimų teisę turinčių piliečių būtų balsavę už Lietuvos socialdemokratų partiją. Jai prijaučia 17 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Per pastaruosius tris mėnesius šios partijos palaikymas padidėjo 2 procentiniais punktais.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį ketina patvirtinti galutinius birželio 7 dieną Lietuvoje vykusių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Mūsų šaliai Europos Parlamente atstovaus 12 europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Europarlamentaro mandatą jau antrą kadenciją gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė. Į Europos Parlamentą taip pat pateko Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Lietuvai Europos Parlamente atstovaus 12 sekmadienį išrinktų europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus reitingus, europarlamentaro mandatą gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Preliminariais duomenimis, du mandatus Europos Parlamente (EP) gavusi Tvarkos ir teisingumo partija turi ambicijų greitu metu tapti viena iš lyderiaujančių šalies politinių jėgų. Vertindamas rinkimų į EP rezultatus partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas ir greičiausiai būsimas europarlamentaras Juozas Imbrasas sakė, kad šie rinkimai darsyk įrodė, jog partija turi susikūrusi savo stabilų elektoratą, kuris nuolat gausėja.

Rinkėjai, pasinaudoję teisę reitinguoti partijų sudarytus kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą, šiek tiek juos pakoregavo. Tai rodo jau suskaičiuoti pirmumo balsai iš 1 tūkst. 300 rinkimų apylinkių iš 2 tūkst. 35. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko duomenimis, antrojoje vietoje atsidūrusios, 3 mandatus pelniusios Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše pirmoji išlieka parlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, antras - Justas Paleckis.

Birželio 7 dieną, 23 valandą, kaip ir buvo numatyta, visose Europos Sąjungos valstybėse baigėsi balsavimas į Europos Parlamentą ir rinkimų komisijos pradeda skelbti išankstinius rinkimų į EP  rezultatus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia preliminarius rinkimų rezultatus. Duomenys iš visų 2035  rinkimų apylinkių.

Konservatorių užmačios kurti naują instituciją, kuri imtųsi operatyvinių tarnybų veiklos priežiūros labai akivaizdžiai parodo jų siekį kuo labiau susilpninti išrinktos šalies vadovės D. Grybauskaitės galias.

Partija Tvarka ir teisingumas, Tėvynės - sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai ir socialdemokratai yra populiariausios politinės jėgos ir gerokai lenkia kitas politines partijas. Tai rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" gegužės mėnesio apklausa, kurios rezultatus šeštadienį pateikia "Lietuvos rytas". Jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, už "tvarkiečius" balsuotų daugiausiai žmonių - 13,9 procento apklaustųjų.

Šalto kambario tylą perplėšė kūdikio verksmas. „Kad tik nebūtų susirgęs?“, - išsigando jauna mama, ir atsikėlusi, ėmė supti vaikišką lovytę. Kai vaikas nurimo, moteris užžiebė žvakę ir, užkūrusi krosnelę, išėjo į virtuvę. Netrukus melsvi dūmai kyštelėjo savo liežuvius pro daugiabučio namo balkoną iškišto kamino kraštą. Iš miego pakirdo ir vyriškis. Reikėjo keltis gerokai anksčiau, nes kelionė į darbą pailgėjo visa valanda – dėl elektros stygiaus nebevažinėjo troleibusai.

Pataikavimas Europai. Savųjų partnerių pamaloninimas. Gal net tarnystė vienai galingai užsienio valstybei, bet tik ne Lietuvos žmonėms? Matyt, tik taip galima vertinti šalies Prezidento V. Adamkaus ir premjero A. Kubiliaus pareiškimą, kad Lietuva uždarys antrąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką 2009 metais. Lietuvos vadovai pakėlė rankas ir pasidavė, net nežinodami, ar šalis pati gamins trūkstamą elektros energiją, ar ji bus perkama iš kurios nors užsienio valstybės ir kiek tai kainuos.

Partija Tvarka ir teisingumas naujos Vyriausybės programą vertina kaip Lietuvos ūkio ir jos žmonių smukdymo programinį dokumentą, kurio įgyvendinimas valstybei gali atnešti nepataisomą žalą. Programa paremta keturių partijų politiniais susitarimais kaip matematiškai subalansuoti biudžeto deficitą ir jos skaičius sudėlioti visiškai nesivadovaujant nei teisingumo principais, nei ekonomine logiką, nei kitų Europos šalių pavyzdžiais ar sveika logika.

Lietuvai parengta nauja šalies žmonių apiplėšimo ir nuskurdinimo programa. Taip partija Tvarka ir teisingumas vertina žiniasklaidoje minimus esminius keturių partijų koalicijos antikrizinių veiksmų programos punktus. „Pasirodo, kad nauja valdžia nesugeba pasiūlyti nieko kito, kaip itin opias finansų ir ekonomikos problemas užkrauti ant paprastų žmonių pečių. Einama keliu, kuris Lietuvą atves į aklavietę.

Sekmadienį įvyko Seimo rinkimų pakartotinis balsavimas. Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos gauti duomenys rodo, kad konservatoriai turės didžiausią frakciją Seime. Antroje vietoje – socialdemokratai. Duomenis atsiuntė visos apylinkės.

Ateinantį sekmadienio vakarą teks kiek ilgiau nei paprastai laukti Seimo rinkimų rezultatų. Politikai jau suplanavo, kur linksmai lauks savo triumfo ar sutiks pralaimėjimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas tvirtino, kad šįkart balsavimo rezultatų sekmadienio vakarą gali tekti šiek tiek palūkėti. Mat tą pačią spalio 12-ąją vyks ne tik Seimo rinkimai, bet ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.

Konservatoriai prisijungė prie kritikuojančiųjų norą per Konstitucinį Teismą (KT) išsiaiškinti ar galimas NATO karinių bazių Lietuvos teritorijoje dislokavimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, tačiau vieni pasirašiusių kreipimąsi į KT - „tvarkiečiai“ - gina šį savo siekį.

Partija Tvarka ir teisingumas kreipiasi į šalies vadovą Valdą Adamkų ir reikalauja atleisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininką Virgilijų Poderį bei paleidus visą dabartinę komisiją nedelsiant suformuoti naują, kurios nariai tinkamai gintų Lietuvos žmonių interesus nuo monopolistų.

Prezidentas Valdas Adamkus ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sutarė, kad naujas Lietuvos kovinis būrys į misiją Irake nebus siunčiamas, tačiau dabar ten esantys kariai pasiliks ilgiau. „Manau, kad šiuo metu pasiektas mūsų susitarimas tęsti mūsų misiją yra teisingas.

Artimiausiu metu Seimas išklausys ministro pirmininko Gedimino Kirkilo atsakymus į interpeliacijoje jam formuluojamas pretenzijas ir spręs, ar pradėti nepasitikėjimo juo procedūrą. Konservatorių bei Tvarkos ir teisingumo frakcijų pateiktos interpeliacijos likimas nemaža dalimi priklauso nuo to, kokį sprendimą priims Darbo partijos frakcija. Iš pradžių pareiškę, kad interpeliaciją rems, vėliau keletą kartų signalizavę, jog gali keisti poziciją, darbiečiai ir šiandien dar nėra apsisprendę.

Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) bei jos frakcija Seime tegia nepasirašianti Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimo dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų.Frakcija mano, kad siūlomas susitarimo projektas neišspręs svarbiausių švietimo problemų.

Kovo pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatoriai) lyderis A.Kubilius į politinės leksikos apyvartą paleido nelietuvišką, bet visiems gerai žinomą terminą „Cosa nostra“. (Šis italų mafijos šūkis arba, jeigu norite, kredo išverstas į valstybinę kalbą reiškia „mūsų reikalas“). Taigi, tokiu būdu moralusis konservatorių vedlys neva išreiškė savo pasipiktinimą, o gal ir suvis pasmerkė Lietuvoje egzistuojančią „korumpuotų ir neskaidrių įtakų sistemą“. Paimdamas ...

Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) siūlo lažybų bendrovėms organizuoti lažybas: "Ar konservatoriai įgyvendins savo grasinimus neberemti valdančiosios koalicijos?", sakoma pranešime spaudai. Konservatoriai, viešai piktindamiesi socialdemokratų veiksmais, kasdien grasina nutraukti su jais bendradarbiavimą, tačiau kažkodėl neskuba to padaryti.

Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) konsultuojasi su advokatais dėl konservatorės Rasos Juknevičienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už skleidžiamą šmeižtą.Parlamentarė pareiškė, kad Rolandas Paksas ir jo vadovaujama partija savivaldos rinkimuose dalyvavo kaip "Rusijos politinis projektas".Partija tokius R. Juknevičienės teiginius vertina kaip absurdiškus, šmeižikiškus, žeminančius orumą išpuolius ir pasirengusi siekti R. Juknevičienės baudžiamosios atsakomybės.

Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) nesutinka su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu rengti pakartotinus savivaldos rinkimus Pagėgių savivaldybėje ir ketina kreiptis į teismą.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba atkreipia dėmesį, kad savivaldybių tarybų rinkimų sąrašuose jaunų, t.y. 21 –29  metų, kandidatų yra tik kiek daugiau nei 9 proc. Lietuvos gyventojai rinkdami vietos valdžią visos šalies politinių partijų ar jų koalicijų kandidatų sąrašuose ras tik 1335 jaunus žmones. Šiemet savivaldybių tarybų nariais norėtų tapti daugiau nei 14 tūkstančių Lietuvos piliečių, tačiau tik 1335 iš jų yra jaunesni nei 30 metų.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) atkreipia dėmesį, kad savivaldybių tarybų rinkimų sąrašuose jaunų, tai yra 21 –29 metų, kandidatų yra tik kiek daugiau nei 9 proc. Lietuvos gyventojai rinkdami vietos valdžią visos šalies politinių partijų ar jų koalicijų kandidatų sąrašuose ras 1335 jaunus žmones.

Darbo partijos skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl dotacijos neskyrimo iš valstybės biudžeto nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį liudytoja apklausė šios partijos pirmininko pavaduotoją Loretą Graužinienę.Dotacijos partijoms skaičiuojamos proporcingai pagal pastaruosiuose Seimo bei savivaldybių rinkimuose gautų balsų skaičių.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui antradienį teko atidėti Darbo partijos skundo nagrinėjimą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl dotacijos neskyrimo iš valstybės biudžeto.Vyriausioji rinkimų komisija pernai lapkritį nusprendė neskirti dotacijos prokurorų akiratin patekusiai Darbo partijai, kuri pretendavo į 1,114 mln. litų iš valstybės biudžeto.Atsakovu šioje byloje yra patraukta Vyriausiojo rinkimų komisija.