Naujausias Lietuvos politinių partijų reitingas kiek netikėtas, jame lyderė yra opozicinė Darbo partija, į penketuką patenka Naujoji sąjunga (socialliberalai), tačiau šie pokyčiai nereiškia valdančiųjų pasitraukimo. Opozicinės partijos leis valdančiosioms savo reputaciją sugriauti iki galo, įsitikinęs politologas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Vytautas Dumbliauskas.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas naujausius partijų reitingus, politologas sakė nenustebęs, kad viršūnėje atsidūrė Darbo partija. Tai lėmė "darbiečių" derybos su valdančiaisiais dėl paramos Permainų koalicijai, priemonių paketo siūlymas, kuris, jų nuomone, pagyvintų ekonomiką, verslą, kurtų darbo vietas.
"V. Uspaskichas pažėrė visokiausių pasiūlymų. Juos ekspertai įvertino kaip utopinius, bet, matyt, daliai piliečių, rinkėjų, tai patiko", - teigė V. Dumbliauskas.
Kita vertus, politologas pažymėjo, kad "darbiečių" siūlymuose nebuvo nieko rimto, iš tikrųjų jie net nesiruošė eiti į koaliciją, nes tai esą prilygtų lipimui į skęstantį laivą. Darbo partijos derybas su valdančiaisiais V. Dumbliauskas pavadino "gerai sužaista viešųjų ryšių akcija, kuri daliai rinkėjų tiesiog paliko įspūdį".
"Darbo partijos iškilimas nerealus, sunkiai tikimas", - konstatavo politologas.
Pašnekovo teigimu, lengviau galima paaiškinti Naujosios sąjungos pakilimą. Partija, kuri anksčiau sulaukdavo vos apie 4 proc. rinkėjų paramos, šiuo metu peržengtų 5 proc. barjerą ir patektų į Seimą. Socialliberalai pastaruoju metu stipriai dirba reklamuodami save: surengta parašų rinkimo akcija nemažinti pensijų, vėliau - parašų įteikimo Prezidentei akcija. Be to, socialliberalai ėmėsi socialinės rūpybos - priima žmonių skundus, žmones išklauso ir mėgina padėti. Politologo teigimu, nemažai piliečių pareiškia norą stoti į šią partiją. Visa tai suponuoja, kad Artūro Paulausko (Naujosios sąjungos pirmininko. - ELTA) organizacija verta dabartinių beveik 6 proc. rinkėjų balsų.
"Partija, patekusi už parlamento ribos, labai stengiasi reabilituotis. Kiek žinau, ir vadovybėje tam tikrų pakitimų įvyko. Partija nori išlikti politikoje, tapti parlamentine. Tuo labiau artėja savivaldybių rinkimai, partija turi šansų. Kad ir kaip būtų, A. Paulauskas turi tam tikrą charizmą ir kaip lyderis galėtų būti, jeigu protingai dirbs. Jie daug grubių klaidų padarė praėjusią kadenciją būdami Seime - išėjo iš koalicijos, paskui vėl grįžo. Bet dabar ta partija daro darbą, žygius, ir matyti rezultatai. Jie stengiasi žmonėms rodytis veiklūs" , - kalbėjo docentas.
Tai, kad Seimo rinkimų įstatymu numatytos penkių procentų ribos neperžengtų liberaliosios partijos - Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis - politologas aiškino vidinėmis partijų problemomis.
"LiCS tikrai dabar išgyvena krizę. Lyderių kaita, ir vis tiek naujasis lyderis (Gintautas Babravičius. - ELTA) neturi žavesio, charizmos, kokią turėjo Artūras Zuokas. Jiems dabar nelengva, girdėjau, kad LiCS ieško, su kuo jungtis. O dėl Liberalų sąjūdžio - savotiškai keista. Ta partija turi ministrus, kurie gana kompetentingi, sakykime Eligijus Masiulis. Gal šiek tiek klausimas dėl Gintaro Steponavičiaus, nes diskutuotina, ginčytina aukštojo mokslo reforma", - svarstė V. Dumbliauskas.
Vertindamas antroje vietoje pagal populiarumą esančius socialdemokratus, politologas sakė, kad pastarieji konstruktyviai dirba opozicijoje, sukūrė alternatyvią Vyriausybės programą.
"Jie iki šiol mažiau kišosi, bet dabar, matyt, mato progą. Gal mato, jog yra prošvaisčių ekonomikos atsigavime, gal dabar pats laikas grįžti arčiau valdžios, nes paskui, ekonomikai atsigavus, galima užsidirbti. Be to, 2011-aisiais bus savivaldybių rinkimai. Čia tas vadinamasis rinkimų ciklas, kai partijos veikia pagal rinkimus, ir prieš rinkimus jos suaktyvėja", - samprotavo apžvalgininkas.
Prie visiškų autsaiderių pirmą kartą po partijos įkūrimo atsidūrusios Tautos prisikėlimo partijos fiasko V. Dumbliauskas aiškino rinkėjų sąmoningumu. Įtakos turėjo ir partijos skilimas, vidinės rietenos, lyderio, buvusio Seimo Pirmininko Arūno Valinsko istorija.
"TPP atsiradimas buvo rinkėjų pajuokavimas, bet jie suprato, kad nevykusiai pajuokavo, ne už tą balsavo, ir pamiršo tą partiją, ją nurašė. Partija rinkėjams neegzistuoja. Žmonės balsavo "ant juoko", o dabar nekreipia dėmesio, nes ji pasirodė prastokai, kaip nerimta komanda. Rinkėjai pajuokavo ir vėl rimtai elgiasi", - teigė TSPMI docentas.
Apibendrindamas V. Dumbliauskas prognozavo, jog Seimo opozicinės partijos suaktyvės, kritikuos valdančiuosius, bet nesiverš į valdžią. Kalbėdamas apie Permainų koalicijos ateitį jis teigė, kad koalicija išliks.
"Manau, ši koalicija turėtų išlikti, nes niekas nenori eiti į valdžią. Nedėkingas laikas. Galbūt opozicinės partijos leis valdančiosioms partijoms toliau savo reputaciją sugriauti iki galo. Žmonių nepasitenkinimas didėja, uždarius atominę elektrinę brangs elektra, auga nedarbas. Valdantiesiems teks išgerti taurę iki dugno. Permainų koalicija labai su džiaugsmu griebėsi darbų, jai nelabai sekasi, ir manau, kad jie dirbs tol, kol opozicija pajus, kad laikas bandyti valdžią. Bet labiau panašu, kad ši valdančioji koalicija išliks", - kalbėjo V. Dumbliauskas.
Kaip jau ELTA skelbė, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" duomenimis, jeigu spalio mėnesį būtų vykę Seimo rinkimai, jie būtų buvę sėkmingi penkioms Lietuvos politinėms partijoms. Seimo mandatų dalybose būtų dalyvavę Darbo, Socialdemokratų, Tėvynė sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Tvarkos ir teisingumo bei Naujosios sąjungos atstovai.
Darbo partiją spalį būtų palaikę 16 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Antrąja vieta būtų turėjusi "tenkintis" pastaruosius keletą mėnesių pirmavusi Lietuvos socialdemokratų partija. Už ją spalio mėnesį būtų balsavę 14 proc. rinkėjų.
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus spalį būtų palaikę 9 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Partija Tvarka ir teisingumas būtų sulaukusi taip pat 9 proc. potencialių rinkėjų palaikymo - 1 procentiniu punktu daugiau nei prieš mėnesį.
Naujoji sąjunga (socialliberalai), pastaraisiais mėnesiais vis artėję prie Seimo rinkimų įstatymu numatytos penkių procentų ribos, spalį ją sėkmingai perkopė. Rinkimų teisę turintys piliečiai dabar jiems skirtų beveik 6 proc. balsų.
Už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, maždaug kaip ir prieš mėnesį, balsuotų 4 proc. apklaustųjų, tačiau to būtų maža partijai norint pretenduoti į vietas parlamente. Liberalų ir centro sąjungai, gali tikėtis 2 proc. respondentų palaikymo. Už "prisikėlėlius" balsuotų mažiau nei 1 proc. rinkėjų.
