Jeigu gegužės pabaigoje būtų vykę Seimo rinkimai, parlamentinėmis būtų tapusios tik keturios partijos: Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo.
Daugiausiai rinkimų teisę turinčių piliečių būtų balsavę už Lietuvos socialdemokratų partiją. Jai prijaučia 17 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Per pastaruosius tris mėnesius šios partijos palaikymas padidėjo 2 procentiniais punktais.
Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus būtų balsavę 12 proc. suaugusių šalies gyventojų - šios partijos palaikymas nuo vasario nepakito.
Darbo partiją būtų parėmę 11 proc. apklaustųjų - 4 procentiniais punktais daugiau nei vasarį.
Partija Tvarka ir teisingumas būtų sulaukusi 10 proc. potencialių rinkėjų palaikymo - 1 punktu daugiau nei žiemos pabaigoje.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 20-28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kitoms partijoms Seimo rinkimai nebūtų buvę sėkmingi. Joms visoms pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymo reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų.
Pirmoji likusi už „borto“ būtų Naujoji sąjunga (socialliberalai), kuriuos ketino palaikyti 4 proc. Lietuvos gyventojų - puse procentinio punkto mažiau nei vasarį.
Už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį būtų balsavę beveik 4 proc. apklaustųjų - 2 procentiniais punktais mažiau nei vasarį.
Liberalų ir centro sąjungą būtų pasirinkę 3 proc. rinkėjų - 1 punktu mažiau nei vasario mėnesio apklausoje.
Lietuvos lenkų rinkimų akciją paremtų taip pat 3 proc. rinkėjų ir tai būtų 1 procentiniu punktu daugiau nei prieš 3 mėnesius.
Už Tautos prisikėlimo partiją, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą bei partiją „Frontas“ pavasario pabaigoje būtų balsavę apie 1-2 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Kitas partijas būtų palaikę dar mažiau rinkėjų.
Trys iš dešimties - 29 proc. - respondentų nebuvo apsisprendę, už kurią partiją balsuotų, arba jie teigė, jog nedalyvautų rinkimuose.
