Konservatorių užmačios kurti naują instituciją, kuri imtųsi operatyvinių tarnybų veiklos priežiūros labai akivaizdžiai parodo jų siekį kuo labiau susilpninti išrinktos šalies vadovės D. Grybauskaitės galias. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, konservatoriaus A. Anušausko pasiūlymas įkurti Žvalgybos generalinio inspektoriaus įstaigą akivaizdžiai parodo valdančiųjų norą turėti svarbiausių operatyvinių procesų įtakos įrankį bei informaciją apie juos gauti iš savo paskirto patikimo žmogaus.
Šiandien valstybėje yra pakankamai institucijų, galinčių kontroliuoti operatyvine veikla užsiimančias tarnybas, reikalauti, kad jos tai darydamos nepažeistų žmonių teisių, tinkamai panaudotų lėšas. Yra Seimo operatyvinės veikos parlamentinė komisija, Seimo nacionalinis gynybos ir saugumo komitetas kurie ir šiandien gali daryti tai, ką darytų siūloma žvalgybos inspekcija. Tačiau įspūdis toks, kad šiandien specialiųjų tarnybų kontrole turinčios užsiimti institucijos to nenori daryti arba joms paprasčiausiai leidžiama suprasti, kad to geriau nedaryti.
Žvalgybos įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad po vieną žvalgybos generalinį inspektorių turėtų siūlyti prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas. Kandidatūras penkerių metų kadencijai tvirtintų Seimas. Vienas iš jų taptų įstaigos vadovu.
Akivaizdu, kad šiandieninėje situacijoje du iš trijų pasiūlytų kandidatų būtų nuo valdančiosios daugumos ir vienas – prezidentės. Siūlydami tokias įstatymo pataisas, konservatoriai akivaizdžiai parodo interesą padidinti savo galias ir sumažinti šalies vadovo įtaką. Ar tai reiškia, kad per rinkimus aktyviai rėmę D. Grybauskaitę, jie jau iš anksto demonstruoja nepasitikėjimą, siekdami sukurti instituciją, kuri kontroliuos prezidentės paskirtų pareigūnų darbą?
Partija Tvarka ir teisingumas kaip tik siūlo įstatymų pataisas, kurios sustiprintų šalies vadovo galias. Mes siūlytume, kad Prezidentūroje būtų operatyvine veikla užsiimančių subjektų veikla koordinuojanti ir juos kontroliuojanti institucija ar darbo grupė.
Siūlydami steigti naują instituciją, konservatoriai dar kartą pademonstravo ne tik savo begalinį norą valdyti šalies slaptąsias tarnybas, bet ir savo dviveidiškumą. Konservatorius R. Kupčinskas vieną dieną Seimui teikia įstatymo projektą, kad niekas negalėtų uzurpuoti įstatymo leidėjų teisių, o kitą dieną kitas konservatorius A. Anušauskas pasiūlo tas teises apribojantį įstatymą. Nors kita vertus, ko stebėtis – kai kurių politinių partijų veikloje jų interesai jau seniai peržengė sveikos logikos ribas.
Rolandas Paksas yra Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas
