TIKRAS LIETUVOS PREZIDENTAS BUVO IR BUS ROLANDAS PAKSAS IR JO ŽODŽIAI-TIESA.NIEKAS TO NEPANEIGS,TĄ KĄ DARO KUBILIUS LIETUVOJE-GENOCIDAS PRIEŠ LIETUVOS TAUTA.TO NEPADARE NETGI STALINAS.

Jau ateity balsuociau tik uz Paksa --
Jis demaskavo konservatoriu netakta !!!

Palaikyti reikia politikus, siekiančius Lietuvos žmonių gerovės; besirūpinančius ir atstovaujančius piliečių interesus; siekiančius išsilavinimo prieinamumo kiekvienam; siekiančius pažaboti bankų, prekybos ir energetikos monopolijas; siekiančius Lietuvos energetinės nepriklausomybės; siekiančius Lietuvos sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų finansavimo proporcijų bei paslaugų kokybės – partiją Tvarka ir teisingumas, EP rinkimuose sąraše Nr.3

Veiklos epizodas Nr.9.
Į Lietuvą atėjo “Naujoji Politika” – V.Adamkus, R.Paksas, R.Ozolas. V.Bogušis ir A.Paulauskas. Tai – 2000-ųjų ruduo-2001-ųjų birželis. R.Paksas antrą kartą tampa premjeru. Ir štai vėl konkretūs žingsniai: 1. R.Pakso vyriausybės siūlymu sumažinamos dirbančiųjų pensininkų pensijos. 2. R.Pakso vyriausybės siūlymu liberalizuojami darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, pabloginama dirbančiųjų padėtis darbo rinkoje. 3. R.Pakso vyriausybė teikia Nacionalinės energetikos strategijos pataisas, kad, dar neaptarus IAE uždarymo sąlygų, būtų priimtas sprendimas dėl II-ojo bloko uždarymo. 4. R.Paksas pasirašo derybinę poziciją, kad Lietuvai stojant į Europos Sąjungą nebūtų taikomas pereinamasis laikotarpis žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimui. 5. R.Pakso vyriausybė priima pataisas, kad žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimo, pirkimo ir pardavimo tvarka būtų supaprastinta. Būtent per šį R.Pakso laikotarpį stipriai suklestėjo “žemgrobystė”. Tai patvirtina Vyriausybės nutarimai ir sklypų įsigijimo statistika bei apskričių administracijų veikla.
Veiklos epizodas Nr.10.
Skandalinga J.Borisovo asmenybė tik pridengė daug galingesnes jėgas, vedusias R.Paksą Lietuvos politikos laiptais. Kaip tik tada, 1999-aisiais, kai R.Paksas pirmąkart sėdo į premjero kėdę, iš Lietuvos atšaukiamas kadencijos nebaigęs Rusijos ambasadorius kultūrininkas Konstantinas Mozelis. Ir į jo vietą paskiriamas žvalgybininkas - geras Rusijos žvalgybos bei užsienio politikos patriarcho Jevgenijaus Primakovo draugas Jurijus Zubakovas, buvęs Rusijos vyriausybės aparato vadovas J.Primakovo premjeravimo laikais. Tokio aukšto rango pareigūno skubus paskyrimas į Lietuvą negalėjo būti atsitiktinis. Tuo labiau, kad jo bosas J.Primakovas irgi skyrė Lietuvai ypatingą dėmesį - nuolat čia atvykdavo neva su privačiais vizitais ir nuolat susitikdavo su Kazimiera Prunskiene, patikima R.Pakso gynėja.

Veiklos epizodas Nr.7.
2002 m. Pakso politinės rinkimų kampanijos rėmėjai buvo skandalingai pagarsėjusios "Status" ir "Avia Baltika" kompanojos, kurių ryšiai su buvusios KGB ir karinėmis Rusijos struktūromis visiems gerai žinomi. Paksui dirbo ir Rusijos įvaizdžio firma "Al Max", su kuria sutartis buvo sudariusi ta pati "Avia Baltika". Pakso rinkimų ataskaitoje apie gautas finansines pajamas buvo nurodyta daug privačių rėmėjų t.y. LR piliečių, kurie neva parėmė sumomis nuo 5 iki 10 tūkstančių Lt. Iš tikrųjų taip buvo įregistruota parama, kuri gauta, pažeidžiant įstatymus, iš šaltinių, susijusių su rusišku kapitalu. Vien tik per J.Borisovą Paksas gavo 7,5 mln. JAV dolerių. Pats Borisovas neoficialiai Paksui skyrė 1.5 mln. JAV dolerių, o likusius 6 mln. Paksui per Borisovą perdavė "Lukoil" ir "RAOJES Rosii" atstovai.
Veiklos epizodas Nr.8.
R.Paksas ir jo aplinka reketavo „Šiaulių plento“ bendrovę Rusijos naftos koncerno LUK’oil naudai. Jau prasidėjus Prezidento skandalui, R.Pakso draugas ir jo buvusios bendrovės „Restako“ vadovas Algirdas Drakšas „Šiaulių plento“ akcijų išmušinėjimo procedūrą nuolat derino su Rusijos piliečiais, LUK’oil atstovais. Su jais, ir su Maskvos mero Jurijaus Lužkovo aplinkos žmonėmis Maskvoje ir Paryžiuje turėjo susitikti R.Paksas. A.Drakšo rengiami susitikimai neįvyko tik dėl to, kad Lietuvoje stiprėjo įtampa ir dėmesys Prezidento skandalui. R.Paksas ir skandalingai priverstas atsistatydinti buvęs jo Vyriausybės ministras Gintaras Striaukas siekė užvaldyti „Šiaulių plento“ akcijas tam, kad šios bendrovės sudaromų kontraktų pinigai plauktų į LUK’oil rankas. Nuo gegužės 1-osios Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą (ES), galėjo naudotis ir jos struktūriniais fondais, kurių žymi dalis skiriama keliams tiesti ir taisyti. Taigi, Prezidento aplinka rengė proskyną Rusijai ES pinigų aruodo link.

Veiklos epizodas Nr.5.
Drąsiai galima spėti, kad abu kartus iš premjero pareigų R.Paksas atsistatydino LUK’oil nurodymu. Paksui talkino ūkio ministras E.Maldeikis ir finansų ministras J.Lionginas. Abu jie buvo nepartiniai ir paties Pakso pakviesti į vyriausybę, turint tikslą kiek įmanoma pakenkti sandoriui su su „Williams“. Finansų ministras J.Lionginas, kuriam buvo patikėta ieškoti kreditų „MN“, dėl šios priežasties visaip stengėsi jų nerasti, o kuluaruose potencialiems kreditoriams aiškino „neduokit jiems tų pinigų“. R.Pakso derybininkas Eugenijus Maldeikis, kaip tik galėjo, blogino sutartį su „Williams“, kad lemiamą minutę R.Paksas galėtų suvaidinti didvyrį, dėl Lietuvos interesų negalintį pasirašyti blogos sutarties (paties nurodymu paverstos bloga). Trumpai pasakius, Paksas ir jo komanda panaikino praktiškai visus saugiklius, kurie buvo numatyti apsaugant „MN“ nuo galimos „Williams“ savivalės. Pvz., jeigu "Williams" būtų norėjusi pasitraukti iš Mažeikių, būtų praradusi daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių. Po Pakso „pataisų“ viso to neliko. Tarp paskelbtų derybų su „Williams“ dokumentų yra šios bendrovės vadovo J.Bumgarnerio pareiškimas, kad 1999 m. liepos mėnesį, kai „Williams“ su LUK’oil tarėsi dėl naftos tiekimo, ūkio ministras E.Maldeikis dalyvavo kaip Rusijos pusės atstovas. Atsistatydinęs iš ministrų E.Maldeikis jau oficialiai įsidarbino LUK’oil konsultantu.
Veiklos epizodas Nr. 6.
Antrąkart iš premjero pareigų R.Paksas atsistatydino likus valandai iki Vyriausybės posėdžio, kuriame turėjo būti patvirtinta ilgalaikė naftos tiekimo sutartis tarp JUKOS ir „Mažeikių naftos“. Kai Paksas sužinojo apie šią sutartį, užuot pasidžiaugęs būsimu stabiliu „Mažeikių naftos“ darbu, pasipiktinęs ištarė: „Dabar Vyriausybė žlugs“. Ir žlugo. JUKOS konkurentas LUK’oil tikriausiai skaičiavo taip: per 40 dienų Vyriausybės nepatvirtinta ilgalaikio naftos tiekimo sutartis žlugs. O be naftos Mažeikių įmonė - metalo laužas.

Veiklos epizodas Nr.4.
Trejus metus 1997-2000 metais R.Pakso vadovaujama Vilniaus savivaldybė nemokėdama fizinių asmenų pajamų mokesčio padarė 160 mln. Lt žalą valstybei. 2000 08 04 Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą „Dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir mokesčių vengimo“. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto parengtoje išvadoje buvo konstatuojama, jog R.Pakso vadovaujamoje Vilniaus miesto savivaldybėje nesilaikoma drausmės. Prokuratūros prašymu Finansų ministerijos specialistai atliko ūkinės-finansinės veikos patikrinimą ir nustatė, jog nuo 1997 metų pradžios fizinių asmenų pajamų mokestis buvo atskaitomas, tačiau į biudžetą pinigai nebuvo pervedami. Taip padaryta 160,861, 100 Lt žala valstybei. Patikrinimų akte rašoma, kad savivaldybės pareigūnai, naudodamiesi tarnybine padėtimi, nustatydavo per didelį darbo užmokesčio fondą, be to dalį fizinio asmenų pajamų mokesčio lėšų naudojo mokesčiams „Sodrai“ mokėti. Taip pat nustatyta, kad daugiau kaip 20 mln Lt buvo išmokėta premijoms, nors darbo užmokesčio fondas nebuvo taupomas. Vilniaus miesto biudžete šios skolos grąžinimui kasmet numatoma atskira eilutė. Šią skolą vilniečiai visiškai padengs 2012 m.

Veiklos epizodas Nr.3.
Pirmojoje Rolando Pakso deklaracijoje, kurią jis kaip verslininkas pateikė 1997-aisiais kandidatuodamas į Vilniaus miesto tarybą nurodoma, jog per visus kalendorinius metus R.Paksas gavo lygiai 1000 litų pajamų, ir iš jų 277 litus sumokėjo mokesčių. Tuo metu R.Pakso šeimos turtas sudarė 150 000 litų. Po dvejų metų deklaracijoje nurodoma, jog šeimos turtas – 281 770 Lt. Kandidatuodamas į prezidentus 2002 metais jis deklaravo maždaug 365 tūkst. litų vertės turtą ir apie 447 tūkst. litų santaupų. Žemės sklypas bei namas Šilo 48, Vilniuje, kur gyvena Paksų šeima priklauso 12 metų Mindaugui Paksui. Šį turtą nekilnojamojo turto agentūros „Centro kubas” direktorius Zigfridas Z. Račkovskis apytiksliai įvertino 2,5 mln. litų. Mat namą supa maždaug 10 arų sklypas, o žemė Šilo g. – brangi. Be to, R.Pakso šeimai priklauso sklypas bei namas Kyviškėse netoli aerodromo. 2005 metų birželio mėnesį R.Paksas įsigijo žemės Palangoje, Ošupio takas 3B. R.Pakso įkurtai konsultacinei bendrovei „Esmė“ vadovauja dukra Inga Stumbrienė. Ši bendrovė perka ir parduoda sklypus Palangoje, kurioje žemėtvarkos skyriuje vyriausiuoju geodezininku dirbantis Romaldas Sušinkis yra Laimos Paksienės krikšto tėvas.

Veiklos epizodas Nr.2.
LUK’oil, o kartu ir Rusijos specialiųjų tarnybų šešėlis slenka paskui R.Paksą nuo pat jo „Restako“ veiklos Rusijoje, Chanty Mansijsko apskrityje. Ten 1993 metais susijungus kelioms firmoms ir buvo įkurtas LUK’oil. Iš ten į R.Pakso sąskaitą Austrijoje pervesti tie paslaptingi 210 tūkst. dolerių, kuriuos R.Paksas neva vežė į Lietuvą lagamine, o paskui net sugalvojo absurdišką versiją, kad pinigus Austrijoje iš jo pavogė. Chanty Mansijske buvo iškelta baudžiamoji byla, įtariant, kad „Restako“ vogė Rusijos pinigus. Paskui Maskva tą bylą paslaptingai užgesino ir nuo tada prasidėjo svaigus R.Pakso skrydis į Lietuvos politikos aukštumas.

10 faktų iš politiko Rolando Pakso veiklos. Jie nepateko į plačiai reklamuojamą Vytauto Matulevičiaus filmą apie lakūną, todėl tikrai verta juos priminti. Jie nėra išgalvoti, o tiesiog įvairiu laiku pateikti interneto portaluose.

Taigi:

Veiklos epizodas Nr.1
1985 -1992 metais Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubui vadovavo Rolandas Paksas. Jam pasitraukus iš šių pareigų ir pradėjus statybos verslą, 1993 matais Valstybės kontrolės departamentas įvertino ūkinę-finansinę veiklą ir nustatė, jog 9 lėktuvai buvo išsiųsti kapitališkai suremontuoti į Rostovo srities šachtų aviaremonto gamyklą, tačiau nebuvo rasta duomenų apie jų sugrąžinimą. Pats R.Paksas neneigė, jog lėktuvai nebuvo suremontuoti ir nesugrįžo, tačiau tuo pačiu neigė juos pardavęs. Niekas liko nenubaustas už 9 lėktuvų pradanginimą. Pagal tuo metu galiojusį baudžiamojo kodekso 275 straipsnį „Turto pasisavinimas arba iššvaistymas“ numatyta bausmė laisvės atėmimas iki dešimties metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą.