Darbo partijos skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl dotacijos neskyrimo iš valstybės biudžeto nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį liudytoja apklausė šios partijos pirmininko pavaduotoją Loretą Graužinienę.
Dotacijos partijoms skaičiuojamos proporcingai pagal pastaruosiuose Seimo bei savivaldybių rinkimuose gautų balsų skaičių.
VRK yra pripažinusi, jog Darbo partija, pusmetį vėluodama su partijos finansinės veiklos audito ataskaita, padarė šiurkštų įstatymo pažeidimą.
Audito ataskaitą už praėjusius metus partijos privalėjo pateikti iki praėjusių metų balandžio 1 dienos, tuo tarpu Darbo partija su ataskaita vėlavo pusmetį, o kai kuriuos dokumentus VRK pateikė tik svarstymo dieną.
VRK pernai lapkritį nusprendė neskirti dotacijos prokurorų akiratin patekusiai Darbo partijai, kuri pretendavo į 1,114 mln. litų iš valstybės biudžeto.
''Mano žiniomis, ir kitos partijos laiku nepateikė, bet jos nebuvo baustos. Čia tik Darbo partijai išskirtinės sąlygos", - sakė teismui liudytoja. Jos manymu, VRK turėjo informuoti, kad nepateikti kai kurie dokumentai, be to, partija nemanė, kad tai gali būti traktuojama kaip grubus įstatymo pažeidimas.
Politikė pagal profesiją yra auditorė.
Liudytoja taip pat buvo apklausta ir partijos iždininkė ir vyriausioji buhalterė Marina Liutkevičienė. Jos teisėjai klausė, kodėl Darbo partija vėlavo pateikti dokumentus.
Liudytojos pasakojimu, su viena audito kompanija buvo sudaryta sutartis dėl audito, pavedimu pervestas 5 tūkstančių litų avanso mokestis. Kada padarė pavedimą, moteris neprisiminė.
Bylos duomenimis, pinigai buvo pervesti kovo pabaigoje, tuo tarpu balandžio 1 dienai partija jau turėjo pateikti reikalingus dokumentus VRK.
Atsakovu šioje byloje dėl dotacijos neskyrimo yra patraukta VRK. Trečiaisiais suinteresuotais asmeninis yra patrauktos 8 politinės partijos - Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga, Partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Naujoji sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Lietuvos krikščionys demokratai.
Socialdemokratai ir Lietuvos krikščionių demokratai skundą prašo atmesti, kitos politinės partijos teismui pataria elgtis savo nuožiūra.
Vyriausiajai rinkimų komisijai teisme atstovauja jos pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir advokatė Laura Juozumaitė.
Darbo partijai atstovaujantis advokatas Valdemaras Bužinskas teisėjams priminė, kad VRK atstovauja teisininko Stasio Šedbaro kontoros advokatė. S.Šedbaras dalyvauja ir politinėje veikloje - rinkimuose į savivaldą Tėvynės sąjungos sąraše jis įrašytas antruoju numeriu.
Advokatas priminė, kad konservatoriams iš valstybės biudžeto buvo paskirta 35 tūkstančiai litų.
"Advokatų kontoros seniūnas dalyvauja politinėje veikloje, kuri finansuojama mūsų pinigais'', - kalbėjo V.Bužinskas.
Advokatė L.Juozumaitė paaiškino, kad kiekvienas advokatas yra prisiekęs, ji pati rinkimuose nekandidatuoja.
Z.Vaigauskas advokato V.Bužinsko klausė, ar jis turi duomenų, kad konservatorių partija būtų parėmusi S.Šedbaro kontorą. Advokatas į šį klausimą atsakė neigiamai.
VRK komisijos pirmininkas taip pat nesutiko, kad teismas iš prokuratūros išsireikalautų dokumentą apie įtarimus Darbo partijai, nes jo manymu, tokiu būdu būtų vilkinama byla.
Ši byla turėjo būti pradėta nagrinėti sausio 30 dieną. Tačiau tądien posėdį teko atidėti, paaiškėjus, kad tinkamai apie posėdį nėra pranešta Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. Kadangi savo skundu Darbo partija skundžiasi ne tik negavusi dotacijos, bet ir skundžia Vyriausios rinkimų komisijos sprendimą skirti dotacijas kitoms partijoms, teismas mano, kad tai turi tiesioginės įtakos tretiesiems asmenimis, liečia teises ir pareigas, todėl dar kartą siųs šaukimą į posėdį Lenkų rinkimų akcijai. Kitos politinės partijos buvo tinkamai informuotos apie bylą.
Advokatas V.Bužinskas teismui teigė, kad laiku apskaitos žurnalo nepateikė nė viena partija.
"Jeigu šie pinigai būtų grąžinami į biudžetą...Kadangi šie pinigėliai, kurių ji negavo, išmokėti kitoms politinėms partijoms, vien tik paskyrimas tų lėšų, nesant pakankamo pagrindo neskirti, pažeidžia teises", - apie Darbo partijos teisių pažeidimą negavus lėšų sakė advokatas.
Jo teigimu, pinigai iš valstybės biudžeto buvo skirti net neegzistuojančiam juridiniam vienetui - Lietuvos liberalų ir demokratų partijai.
''Tikėkimės, pinigai pasiekė adresatą'', - ironizavo advokatas.
VRK atstovė advokatė L.Juozumaitė teismui teigė, kad dotacija yra teisė, o ne pareiga. Dotacija partija gali naudotis, jei įvykdo įstatymu nustatytas pareigas.
''Šiandien pareiškėjas net negali kelti klausimo, ar pavėluotai pateikti dokumentai yra pažeidimas. Tai yra imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas", - sakė VRK atstovė. Jos teigimu, VRK neturi tirti, ar partija padarė kokį nors nusikaltimą ir pan. Įstatymas skirtas užtikrinti skaidriai politinei veiklai, VRK pakanka konstatuoti, kad buvo padaryti pažeidimai.
7 Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai pasisakė už tai, kad dotacija būtų skiriama, 7 - kad nebūtų. Sprendimą lėmė komisijos pirmininko Z.Vaigausko, kuris siūlė dotacijos neskirti, balsas.
Pagal įstatymą, jei priimant sprendimą komisijos narių balsai pasiskirsto tolygiai, nulemia komisijos pirmininko balsas.
Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl neskaidraus buhalterijos tvarkymo, o jos buvęs lyderis Viktoras Uspaskichas jau aštuntas mėnuo negrįžta iš Rusijos, kur yra pasiprašęs pabėgėlio statuso.
Sausio 26 dieną Vyriausioji rinkimų komisija panaikino į savivaldą kandidatuojančio buvusio Darbo partijos lyderio V.Uspaskicho neliečiamybę ir leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Šį VRK sprendimą V.Uspaskichas ir Darbo partija apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Sprendimą teismas skelbs pirmadienio pavakarę.
Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kandidatas rinkimuose įgyja teisinį imunitetą, kurį panaikinti Generalinės prokuratūros prašymu gali VRK.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis ir galimai neskaidrios finansinės DP veiklos bylą tiriantis prokuroras Saulius Verceckas kandidato neliečiamybę prašė panaikinti argumentuodami teismo sprendimais, kuriais V.Uspaskichui paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.
Prokurorų VRK pateiktoje medžiagoje pranešama, jog vykstančio ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenis "leidžia teigti, kad įtariamasis, (...) siekdamas Darbo partijos naudai išvengti mokesčių, drauge su partijos iždininke Marina Liutkevičiene įrašė į Darbo partijos finansinės ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie partijos pajamas, turtą ir jo naudojimą".
Prokurorų pateiktais duomenimis, Darbo partija nuslėpė apie 8 mln. litų pajamų, nedeklaravo apie 7 mln. litų išlaidų.
Prokurorų rašte teigiama, jog Darbo partijos 2005 metų pajamos buvo apie 10 mln. litų, išlaidos - apie 9 mln. litų, tuo tarpu finansinėje deklaracijoje įrašyta tik beveik 2 mln. litų pajamų bei virš 1,5 mln. litų išlaidų.
Kėdainių apygardos rinkimų komisija praėjusį ketvirtadienį įregistravo V.Uspaskichą kandidatu į savivaldos rinkimus.
Darbo partija buvusį lyderį savivaldybių tarybų rinkimuose įtraukė paskutiniuoju kandidatu partijos rinkimų sąraše Kėdainių apygardoje.
Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Pernai rugpjūčio 25 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas V.Uspaskichui skyrė kardomąjį suėmimą. Jis Rusijoje yra pasiprašęs prieglobsčio. Sprendimas dėl prieglobsčio kol kas nepriimtas.
Savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 25 dieną, vyksta agitacinė kampanija.
