Artimiausiu metu Seimas išklausys ministro pirmininko Gedimino Kirkilo atsakymus į interpeliacijoje jam formuluojamas pretenzijas ir spręs, ar pradėti nepasitikėjimo juo procedūrą.
Konservatorių bei Tvarkos ir teisingumo frakcijų pateiktos interpeliacijos likimas nemaža dalimi priklauso nuo to, kokį sprendimą priims Darbo partijos frakcija. Iš pradžių pareiškę, kad interpeliaciją rems, vėliau keletą kartų signalizavę, jog gali keisti poziciją, darbiečiai ir šiandien dar nėra apsisprendę.
Kaip antradienį ryte portalui „Balsas.lt“ sakė Darbo partijos frakcijos narė Loreta Graužinienė, ketinama sulaukti premjero atsakymų. „Klausysime – ką jis pasakys. Jei tai nebus rimti atsakymai, o vėl tik arogantiški atsikirtinėjimai, jei matysime, kad premjeras nemato realios darbo perspektyvos – balsuosime atitinkamai,“ – sakė parlamentarė.
L. Graužinienė atmetė samprotavimus, jog šios vyriausybės nėra kuo pakeisti. „Nepakeičiamų nėra, o juo labiau tokia asmenybė nėra Gediminas Kirkilas. Nemanau, kad be jo Lietuvoje nors kas nors sugriūtų,“ – sakė darbietė.
Daugumą interpeliacijos klausimų surašė konservatoriai, kurie premjerui turi pretenzijų dėl nacionalinio investuotojo „Leo LT“ formavimo, neveiklumo energetikoje, problemų švietimo srityje. Partija Tvarka ir teisingumas, Darbo partija ir Liberalų sąjūdis taip pat piktinasi „Leo LT‘ istorija, socialine atskirtimi ir nevaldoma infliacija šalyje.
Premjerui atstatydinti galutinai reikia 71 parlamentaro balsų daugumos, o minėtos frakcijos turi 68 mandatus ir nėra aišku, ar visi balsuos vieningai, tad neišvengiamai reikia nepriklausomų parlamentarų ar bent kelių valdančiųjų frakcijų narių paramos. Tuo tarpu dalies kalbintų parlamentarų, kurie yra nepatenkinti G. Kirkilo vadovavimu, nuomone, premjerui ir socialdemokratams reikia leisti per kelis likusius mėnesius galutinai susikompromituoti. Tokią nuomonę išsakė tiek dalis opozicinėmis save vadinančių frakcijų narių, tiek kai kurie iš koalicijos partnerių atstovų.
Dalies opozicijos politikų nuomone, tai būsiąs tik dar vienas išbandymas ir mėginimas išsiaiškinti, ar Seime egzistuoja valdančioji dauguma.
Jei interpeliacija pavyktų ir ministras pirmininkas būtų priverstas atsistatydinti, kartu turėtų trauktis ir visas ministrų kabinetas. Vyriausybę dabar sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Pilietinės demokratijos partija, Valstiečių liaudininkų partija, liberalcentristai ir socialliberalai, kurie į koaliciją grįžo, kuomet reikėjo skubiai patvirtinti daug ginčų sukėlusį „Leo LT“ projektą.
Ankstesnės kelios interpeliacijos atskiriems ministrams ir jas sekę balsavimai dėl nepasitikėjimo šios kadencijos Seime žlugdavo pritrūkus vos vieno kito balso.
„Vilmorus“ apklausos duomenimis, vasarį dešimtas tarp populiariausių politikų buvęs socialdemokratų lyderis G. Kirkilas kovą atsidūrė už dešimtuko ribų - jo populiarumas nuo 3,2 proc. smuko iki 1,9 proc.
