parama

Lietuvos vyriausybės atstovai didžiuojasi šiais metais pateiktu 2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliaciniu pagalbos priemonių paketu, bet verslininkai niekaip neranda šiame pakete numatytų 120 mln. eurų, kurie turėjo pagelbėti verslui išaugus energijos išteklių kainoms. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia niekaip negaunantis atsakymų iš Vyriausybės, nors 120 mln. eurų galėtų padengti viso Lietuvos verslo vieno mėnesio elektros energijos sąskaitas iki 24 ct/kWh.

Nuo šiandien gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, galės teikti paraiškas kompensacijoms už elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimą. Turintys tokį įrenginį gali gerokai sutaupyti už suvartotą elektrą. Tokia parama suplanuota pirmą kartą, o 2022 m. šiai priemonei skirta 1 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų, praneša aplinkos ministerija. Skaičiuojama, kad vien šiemet saulės elektrines jau įsirengė ar dar įsirengs beveik 17 tūkst. gyventojų.

Lietuva prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos ruošiantis priimti žiemą galinčiam išaugti karo pabėgėlių iš Ukrainos srautui. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė sprendimą prašyti civilinės saugos tarptautinės pagalbos per EK Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą dėl didėjančio pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus. Nutarimą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų.

Nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam Lietuvos verslui numatyta skirti 50 mln. eurų paskolų apyvartinėms lėšoms ir investicijoms.   Europos Komisija pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamai pagalbos priemonei, pranešė ministerija.

Su aukštomis energetikos produktų kainomis susiduria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Tačiau nereikėtų visų įmonių remti valstybės biudžeto pinigais. Tai padarius, problemų Lietuvai gali būti dar daugiau. Taip yra įsitikinęs Mantas Mikuckas, „Vinted“ bendraįkūrėjas, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ jis pripažino, kad kai kurioms labiausiai nukentėjusioms įmonėms reikėtų padėti.

Lietuvoje pernai suteikta 201 mln. eurų paramos – 8,1 proc. daugiau nei 2020 metais, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Vien šalies įmonės ir organizacijos suteikė 54,6 proc., užsienio šalių – 24 proc., anoniminiai teikėjai ir gyventojai – 21,4 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (72 proc.) buvo suteikta pinigais – 13,9 proc. daugiau nei 2020-aisiais, materialinėmis vertybėmis – 27,2 proc.

„Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. - Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi.

Anksčiau tvirtinęs, kad visiems gyventojams reikia fiksuoti elektros kainą ties 24 centų riba, dabar prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir kainą fiksuoti jau siūlo tik daliai išnaudotos elektros.  Kodėl šalies vadovas persigalvojo ir iš kokių aruodų žada ieškoti papildomų milijardų siūlomoms subsidijoms, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remianti organizacija „Blue/Yellow“ pelnė Europos piliečio apdovanojimą Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė jį teikiančio Europos Parlamento (EP) atstovybė. „Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją.

Gyventojai jau gali teikti paraiškas Lietuvos energetikos agentūros paskelbtam pirmajam 6,2  mln. eurų kvietimui nuosavoms elektromobilių įkrovos stotelėms įsirengti. Iš viso tam iki 2026 m. I ketvirčio pabaigos bus skirta 45 mln. eurų. Gyventojai gali gauti iki 1 tūkst. eurų kompensaciją stotelės įsirengimui.

Daugelyje Vakarų valstybių inovacijos jau seniai tapo pagrindiniu ekonominio augimo varikliu, leidžiančiu pasiekti aukštą verslo našumo ir pelningumo lygį bei sparčiai gerėjančią piliečių gyvenimo kokybę.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Valdantieji jau paskelbė planą, kaip ketina padėti gyventojams susitvarkyti su išaugusiomis elektros ir dujų sąskaitomis, tačiau tame plane vietos verslui – nedaug. Naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad pinigų verslui buvo skirta ir šių metų biudžete, tačiau kur jie – neaišku. Kartu su A. Romanovskiu laidoje diskutavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Lietuvos paukštininkystės verslui nykstant Žemės ūkio ministerija nesiūlo jokių būdų, kaip amortizuoti augančias energijos kainas, neremia šio verslo finansiškai, teigia sektoriaus atstovai.

Apie 14 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 2022 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną, iš viso – 12,3 mln. eurų. Paramos dydis sieks 15,5 euro už parduoto pieno toną, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija.  Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai liko tokie patys, kaip ir pernai. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 metų kovo pabaigoje turėjo nustatytą pieno gamybos kvotą.

Europos Sąjunga pirmadienį pasirašė susitarimą su karo draskoma Ukraina dėl papildomos 500 mln. eurų vertės paramos, kurią šį kartą planuojama išskirti būsto, švietimo ir žemės ūkio sektoriams. Europos Komisija paskelbė apie šį paketą, Briuselyje prasidėjus ES ir Ukrainos asociacijos tarybos susitikimui. Jame dalyvauja aušto rango Bendrijos pareigūnai ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Visiems gyventojams, pateikusiems paraiškas paramai įsirengti saulės elektrines  namuose, bus skirtas numatytas bei papildomas finansavimas – daugiau nei 46 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija. Anot jos, dėl didelio paraiškų skaičiaus sudarytas pagrindinis ir rezervinis sąrašai, tačiau planuojama, kad parama bus skirta abiejuose sąrašuose esantiems gyventojams.

Apie 60 proc. lietuvių yra prisidėję prie paramos Ukrainai, bet gerokai aktyviau tai darė karo pradžioje nei dabar. Tačiau 6 iš 10 tautiečių ir šiuo metu yra labiau linkę įsigyti prekių ar paslaugų iš įmonių, remiančių Ukrainą, bei tokiu būdu prisidėti prie pagalbos karo niokojamai šaliai. Tokius duomenis atskleidė „Bucha.app“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Karas tapo kasdienybe 30 proc.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad stabdoma Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ galėtų pasinaudoti šimtamilijoninio fondo parama. Aušrinės Armonaitės teigimu, tiek įmonei, tiek visam regionui galėtų būti skirta iki 100 mln.

Karas Ukrainoje Lietuvai nuo pat pirmos dienos reiškė susivienijimą ir besąlygišką pagalbą. Tačiau lietuviai veikia ne tik gimtinėje. Užsienyje gyvenantys kraštiečiai buria pilietines bendruomenes ir išsiskiria savo pagalba nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.

Nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 20 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą įmonių likvidumui užtikrinti, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Parama galės pasinaudoti žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros, žuvininkystės ir akvakultūros įmonės, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė karo sukelti dideli ekonomikos trikdžiai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje Jungtinės Valstijos orientuojasi teikti saugumo pagalbą ilgesniu laikotarpiu ir planuoja paskelbti dar apytikriai 3 mlrd. dolerių (ir eurų) paramos paketą, iš kurio Kyjivo pajėgos būtų apginkluojamos ir apmokomos ne vienerius metus, pranešė amerikiečių pareigūnai. JAV pareigūnai naujienų agentūrai AP sakė, kad šį paketą planuojama paskelbti trečiadienį, kai bus minima Rusijos invazijos pradžios šešių mėnesių sukaktis ir Ukrainos nepriklausomybės diena.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi aptars Europos Sąjungos (ES) paramą Ukrainai bei sankcijas Rusijai. Šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis susitikimo išvakarėse BNS sakė, kad jie taip pat planuoja aptarti sankcijas Rusijai, kovą su dezinformacija ir istorijos klastojimu, ES strateginių projektų Lietuvoje įgyvendinimą.

Šeimos, auginančias vaikus, gali gauti ne tik įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti šeimoms stiprinti skirtomis paslaugomis, rašoma pranešime spaudai.  Teisę gauti bazines paslaugas, kurias sudaro keturiolikos svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, ir socialinę prevencinę pagalbą turi visos Lietuvos šeimos. Tai reiškia, kad šeima nebūtinai turi atitikti kokius nors specialiuosius kriterijus ar patirti socialinę riziką.

Iki mokslo metų likus dviem savaitėms, prasideda mokyklinių prekių bumas. Šiais metais mokyklinės reikmės pabrango net iki 40 proc.. Tačiau sunkios finansinės padėties žmonės gali teikti prašymus dėl mokinio reikmių paramos, kuriai šiais metais skirta 7,1 mln. eurų. Pašnekovai atskleidė, kad šiemet mokslo metams buvo pradėta ruoštis anksčiau, nei pernai. Dėl pakeltų tiekėjų kainų, žaliavų trūkumo ir brangaus tiekimo be išimties brango visos prekės.

Lietuva ieško galimybių Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai siųsti papildomos ginkluotės ir teigia, jog tai įvyktų greičiau, jeigu sąjungininkai sutiktų perduodamus ginklus pakeisti naujais. Tokią poziciją išsakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, ketvirtadienį dalyvavęs Kopenhagoje vykusioje paramos Ukrainai konferencijoje.

Kartu su rekordine infliacija augant pragyvenimo išlaidoms, kai kurios įmonės padeda darbuotojams didindamos algas, skirdamos vienkartinius priedus ar apmokėdamos maitinimą. Neseniai Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusi automobilių gamintoja „Rolls Royce“ paskelbė skirsianti vienkartinius 2 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 2,3 tūkst. eurų) priedus daugiau kaip 14 tūkst. mažiausias algas gaunančių darbuotojų tam, kad „padėtų jiems išgyventi šiuo išskirtiniu ekonominiu metu“, primena BBC.

Pačias pirmąsias „Stinger“ raketas Ukraina gavo iš savo draugų – lietuvių, kurių teikiama pagalba parodo, kokios artimos abi šalys, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ketvirtadienį Kyjive apsilankė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Pačią sunkiausią dieną, vasario 24-ąją, Gitanas buvo vienas pirmųjų, su kuriuo pasikalbėjau. Lietuva suteikė Ukrainai svarią gynybinę paramą.

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Jai šiais metais skirta 10 mln. eurų iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos, pranešime žiniasklaidai nurodo APVA.

„Naujienoms apie karą Ukrainoje tampant kasdienybe, ir parama jai turi būti įkasdieninta“, - sako Ieva Nomeika, kartu su broliu suvienijusi jėgas ir sukūrusi paramos Ukrainai programėlę, skirtą el. parduotuvėms. Jos gali pasirinkti – arba paramai skirti dalį savo apyvartos, arba kviesti pirkėjus greitai ir paprastai paaukoti Ukrainai apsiperkant internetu. Visos per programėlę suaukotos lėšos bus skiriamos paramos fondams. Programėlės „Bucha.

Trečiadienį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė, kad iki liepos 31 d. gyventojai dar gali kreiptis paramos saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose, o iki rugpjūčio 14 d. – nutolusioms elektrinėms iš saulės parkų. Agentūra sulaukė apie 12,8 tūkst. gyventojų paraiškų dėl ketinimo tapti gaminančiais vartotojais. Šiai priemonei Energetikos ministerija suplanavo skirti 29,9 mln. eurų, pranešime žiniasklaidai rašo APVA.

Nuo šiol Lietuvos ūkininkai atsakymų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos  (KPP) priemones gavimo galės sulaukti greičiau, tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų pastangos, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Atsižvelgdama į žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintą KPP administravimo taisyklių pakeitimą, pagal kurį paraiškų vertinimo terminas sutrumpintas iki 2 mėn.

Kinijos nekilnojamojo turto (NT) vystytojų akcijos pirmadienį pabrango, kai šalies premjeras Li Keqiangas (Li Kečiangas) pažadėjo paremti įmones ir per ministrų kabineto posėdį užsiminė apie galimą finansavimą valstybės lėšomis. Dėl pandemijos sukelto ekonominio neapibrėžtumo vyriausybei sumažinus finansavimo šaltinius ir paklausai atvėsus, įsiskolinusios NT vystytojos patiria vis didesnį spaudimą.

Net 89 proc. šalies gyventojų sutinka, kad renovacija prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo, rodo rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). 37 proc. respondentų teigė, jog renovacija labai prisideda, o 52 proc. sutiko, kad prisideda.

Atsinaujinantys energijos ištekliai jau seniai nebėra naujovė. Vis daugiau įmonių renkasi tvarias alternatyvas. Saulė, vėjas, vanduo – tai nesibaigiantys šaltiniai, kurie neteršia gamtos ir padeda sutaupyti. Verslas tampa konkurencingesnis ir tvaresnis, o su ES investicijomis projektų įgyvendinimo našta lengvesnė.

Kone trečdaliu pakilusios pigiausio maisto kainos išaugino skurstančiųjų gretas. Per metus prašančiųjų paramos maistu Lietuvoje padaugėjo net penkiolika tūkstančių. Prie paramos organizacijų durų stovintys žmonės skundžiasi parduotuvėse perkantys tik smarkiai nukainotas prekes, kitu atveju – nebeturėtų ką valgyti. Esą juos nuo bado gelbėja tik parama maistu, o vargšais besirūpinančių organizacijų atstovai optimizmu netrykšta.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį svarstys motyvacinę priemonę naujai dirbti pradedantiems pedagogams – finansinę kasmėnesinę 300 eurų paramą. Ją mokytojams planuojama mokėti nuo rugsėjo iki kalendorinių metų pabaigos. Šia priemone savivaldybė nori į švietimo įstaigas pritraukti naujus talentus ir skatinti grįžti iš mokyklų dėl mažų atlyginimų pasitraukusius pedagogus.

Iki šių metų pabaigos Lietuva tikisi gauti 1,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos šalies ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui, o pirmasis pinigų išmokėjimas pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ numatomas rugsėjį. Planas numato finansavimą įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams, sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė. „Per metus ketinama paskelbti 1,7 mlrd.

Europos Sąjungos finansų ministrai pirmadienį patvirtino 1 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai paketą, tapsiantį pirmąja išmoka iš gegužę Europos lyderių Kyjivui pažadėto 9 mlrd. eurų biudžeto. „Tai suteiks Ukrainai lėšų, būtinų padengti skubius poreikius ir užtikrinti kritiškai svarbios infrastruktūros veikimą“, – sakė Čekijos, šiuo metu pirmininkaujančios Bendrijai, finansų ministras Zbynekas Stanjura.

Europos Sąjungos finansų ministrai pirmadienį patvirtino 1 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai paketą, tapsiantį pirmąja išmoka iš gegužę Europos lyderių Kyjivui pažadėto 9 mlrd. eurų biudžeto. „Tai suteiks Ukrainai lėšų, būtinų padengti skubius poreikius ir užtikrinti kritiškai svarbios infrastruktūros veikimą“, – sakė Čekijos, šiuo metu pirmininkaujančios Bendrijai, finansų ministras Zbynekas Stanjura.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad atsistatydintų, jei reikėtų palikti Ukrainą, kai ją remti taptų pernelyg sudėtinga ar brangu, rašo „The Guardian“. BBC žurnalistų paklaustas, ar mano, kad jo vadovavimas vyriausybei yra susijęs su morale, ir ar yra aplinkybių, dėl kurių jis atsistatydintų, jis nurodė, kad parama Ukrainai yra vienas iš tokių klausimų. „Žinoma, manau, kad tai (susiję su morale – aut. past.

Nepasiturintiems šalies gyventojams pradėta dalinti šiais metais trečioji parama maisto produktais. Kartu su ja gyventojus pasieks ir higienos priemonės. Parama mažas pajamas gaunantiems žmonėms šiemet dar bus dalinama tris kartus – rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais. Kartu su gruodžio mėnesio maisto produktų dalijimu, kaip ir su birželio, gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo papildomai skirti 600 mln. eurų, kad padėtų pažeidžiamoms šalims spręsti dabartinę apsirūpinimo maistu krizę, kurią paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą. 150 mln. eurų numatyta tiesioginei humanitarinei pagalbai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, o 350 mln. eurų atiteks paramai tvariai maisto gamybai ir maisto sistemų atsparumui ilguoju laikotarpiu. Dar 100 mln. eurų numatyta makroekonominei paramai per TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondą.

LRT sveikina Kultūros ministerijos iniciatyvą reformuoti žiniasklaidos rėmimo modelį, tačiau kritikuoja siekį drausti transliuoti jos eteryje paramą gavusius projektus, sieti rėmimo biudžetą su LRT biudžetu. BNS perduotame komentare nacionalinis transliuotojas informavo sveikinantis inicijuojamą reformą, kadangi „pokyčiai šioje srityje būtini“, tačiau tikina, kad dabartiniai siūlymai turi trūkumų.

Latvija pateikė Europos Komisijai (EK) prašymą skirti 201 mln. eurų finansinę paramą, atėmus išankstinį finansavimą. EK gavo pirmąjį Latvijos prašymą išmokai pagal Ekonomikos atkūrimo ir atsparumo mechanizmą, pranešė EK atstovybės Latvijoje spaudos tarnyba. Bendras Latvijos ekonomikos atgaivinimo ir tvarumo planas bus finansuojamas 1,8 mlrd. eurų dotacijomis.

Už turizmo politiką atsakingi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos valdžios atstovai penktadienį Vilniuje pasirašė susitarimą dėl turizmo skatinimo regione ir paramos Ukrainai. Šiuo dokumentu šalys įsipareigojo aktyviau bendradarbiauti skatinant turizmą, siekiant susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmui atkurti.

Savarankiško užimtumo rėmimą nuo liepos 1 d. keičia į skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslus orientuota parama verslui kurti. Nuo šiol darbo vietą bus galima steigti ne tik sau, bet ir kitam bedarbio statusą turinčiam asmeniui įdarbinti. Šiomis permainomis siekiama suteikti ir verslumo žinių, kurios padėtų įsteigti tvarias darbo vietas. „Pokyčius verslo kūrimo srityje paskatino pasaulinės tendencijos skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos plėtroje.