Esą juos nuo bado gelbėja tik parama maistu, o vargšais besirūpinančių organizacijų atstovai optimizmu netrykšta. Kainoms augant toliau – rudenį prognozuoja dar didesnius skurstančių būrius.
Vilniečiai vidury karštos dienos lūkuriuoja kasdieninės sriubos ir maisto davinio su kuriuo savo namuose galės prasimaitinti bent keletą dienų. Duonos kąsnio susirinkusieji prašo ne iš gero gyvenimo, o dažną ateiti čia paskatino vis labiau brangstantys maisto produktai.
„Aš, žinokit, parduotuvėje perku visada tik pusę kainos. Retai aš perku, žinokit. Jau daug metų“, – kalba Laima.
„Aš tai užsuku, bet man geriau neužsukt. Kainos dabar didelės. Sako, kas nusikaltęs, tai tas atiduoda. Vis po 20, 30 eurų. Tai pusę atiduodam. Nu gal aš ir kalta ar Dievui, ar valstybei. Elementariausi pieno produktai, ir tai brangu, nekalbant apie mėsą, žuvį. Pažiūrėkit, sviestas kiek kainuoja. Kur buvo kapeikos, 1,70. Dabar 2,38. Šimtas gramų. Tai kas čia yra. Tai pakelkit tada atlyginimus. Jeigu parduotuvėje tokios kainos kiekvieną dieną“, – piktinasi Anfisa.
Žmonės džiaugiasi, kad Vilniaus Carito Betanijos valgykloje gauna ir lėkštę sriubos, ir išsinešimui duonos, aliejaus, kruopų, kartais ir kokių skanėstų.
„Sūrelių duoda, varškės duoda, kartais mėsos duoda, pasitaiko, pieno duoda, kefyro duoda. Duonos duoda visą laiką, nereikia pirkti, neblogai duoda“, – sako Laima.
Ateina prašyti vis nauji žmonės, situacija tik blogėja
Ne vienerius metus duonos kąsnio prašantys žmonės sako pastaruoju metu pastebintys kad jų būrį pildo ir nemažai ateinančių naujų žmonių. Tokią statistiką patvirtina ir paramos organizacijų vadovai. Situacija kasmet esą tik blogėja. Žmonių prašančių maisto nemažėja, o tik daugėja.
„Kylant toms kainoms parduotuvėse, prekybos centruose, tai tas poreikis tikrai auga. Ir manau, kad rudenį jis augs daug labiau. Būtent paskutinės dienos galiojimo maisto produktų“, – teigia „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis.
„Maisto banko“ duomenimis, per metus prašančiųjų paramos padaugėjo 15–17 tūkstančių.
„Mes kiekvieną mėnesį rėmėme 143 tūkstančius, tai šiemet per mėnesį parėmėme 160 tūkstančių. Parėmėme 17 tūkstančių daugiau ir tai net neskaitant ukrainiečių“, – kalba M. Seniutis.
Per metus patys pigiausi maisto produktai pabrango vidutiniškai trečdaliu. Saulėgrąžų aliejus brango du su puse karto. Grietinė, kiaušiniai – beveik dvigubai, tad nenuostabu, kad mažas pajamas gaunantys žmonės net ir paprasčiausių maisto produktų tiek, tiek kiek norėtų nusipirkti nebegali. Tenka veržtis diržus. Arba prašyti paramos. Tačiau ir ji nebegalinė.
„Niekada neužtenka ir jų būna mažai. Tada vat reikia mums organizuoti, reikia kartais pirkti, ieškoti tų maisto produktų, kad parūpintume jų kiekį“, – pasakoja M. Seniutis.
„Maisto banko“ atstovė pasakoja, kad sandėliuose tenka suktis, kaip bitėms. Priimti, išvežioti maistą. Nes poreikis tik auga. O maistą stokojantiems stengiasi aukoti patį įvairiusią.
„Mėsa, pienas, vaisiai, daržovės, duona, bakalėjos gaminiai. Tiek nuo pačių pigiausių iki brangiausių, nes pas mus atkeliauja maistas, kurio nepavyko parduoti. Labai įvairus ir pilnavertiškas“, – tikina M. Seniutis.
Paramos organizacijų atstovai prašo verslo: prekybos centrų, restoranų – nešvaistyti besibaigiančio galioti maisto ir jo neišmesti, bendradarbiaujant su paramos teikėjais, paaukoti jį vargstantiems.
