Anot ekonomistų, pasaulyje pieno paklausa viršija pasiūlą, o šią situaciją puikiai išnaudoja produktų kainas keliantis Lietuvos verslas. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai prognozes: pieno ir jo produktų kainos toliau tik kils.
Ūkininkas Albertas Brazas Kelmės rajone, Maneikių kaime, pienininkyste verčiasi ilgiau nei 20 metų, turi daugiau nei 350 galvijų iš jų 170-imt karvių. Per dieną primelžia 3–4 tonas pieno.
Ūkininkas gali džiaugtis gerokai išaugusiomis pieno supirkimo kainomis. Vyras pasakoja, kad pernai už pieno litrą maždaug gaudavo 25-is centus, o dabar jam perdirbėjai sumoka jau 45-is centus.
„Per pastaruosius 15-a metų pirmą kartą gal Lietuvoje pieno supirkimo kaina yra didesnė nei Europos vidurkis“, – sako ūkininkas Albertas Brazas.
Naujausia Europos Komisijos statistika rodo, kad supirkimo kainos Lietuvoje auga labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Per metus nuo praėjusių metų gegužės žaliavinis pienas pabrango beveik 70-ia procentų. Tai yra dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos brangimo vidurkis. Šiuo Lietuvos žaliavinis pienas kainuoja daugiau nei Latvijos, Estijos ar Lenkijos.
„Iš vienos pusės, didėja apyvarta, visa kita, bet pelningumas tikrai nedidėja, ne, reikalingi papildomi pinigai, nes ne vien tik tai pieno kainos auga. Auga ir trąšos ir chemija, ir pašarai, ir už tą patį atlyginimai ir žmonės nebenori dirbti sunkesnio darbo, tenka ir kelti atlyginimus“, – tikina A. Brazas.
Ekonomistai aiškina, kad tokią revoliuciją Lietuvos pieno supirkimo kainose sukėlė kelios priežastys. Pirmoji: padėtis tarptautinėje rinkoje, kur šiuo metu pieno ir jo produktų smarkiai trūksta, jie brangsta. Pasiūla nepatenkina paklausos.
„Planetoje mūsų, kur gyventojų skaičius didėja. Esant tokioms aplinkybėms kaip pieno primilžis mažėja. Idealios situacijos žaliavinio pieno kainos didėjimui. Jeigu paimsim pagrindines pieno gamybos rinkas, ES, Naujoji Zelandija, JAV, ten visur pieno gamyba krito“, – komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Antroji priežastis: perdirbėjai, kurie nepraleido progos uždirbti daugiau, sugeba sėkmingai parduoti produkciją užsienyje, net ir supirkinėjant žaliavinį pieną Lietuvoje beveik dvigubai aukštesnėmis kainomis.
„Mes daugiau pieno eksportuojam negu patys suvartojam. Tas irgi kainų pokyčius lemia, kas vysta eksporto rinkoje. Ten pieno visiems reikia. Brango tie produktai, kuriuos mes galime nesunkiai išeksportuoti, kurių yra didelė paklausa: grietinėlė sūriai ir panašiai“, – sako T. Povilauskas.
„Lietuvių pieno pramonė sugeba sumokėti didesnę kainą, negu yra vakarų Europoje, kitose šalyse. Tai aš drįsčiau manyti, kad tikrai metai turėtų būti neblogi. Tai leidžia mums konkuruoti tarpusavyje ir nustatyti tas didesnes kainas nei Europos vidurkis“, – tvirtina „Vilkyškių pieninė“ vadovas Gintaras Bertašius.
„Ne tiek svarbi Lietuvos rinka, kiek labiau svarbios eksporto rinkos, tos eksporto rinkos leidžia pardavinėti produkciją tokia kaina“, – kalba „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Kol ūkininkai džiaugiasi išaugusia pieno supirkimo kaina, o perdirbėjai sėkminga veikla užsienyje, labiausiai nukenčia paprastas vartotojas Lietuvoje. Žaliavinio pieno kaina vidutiniškai sudaro apie 70–80 procentų galutinio produkto kainos.
Litras 2-ių su puse procentų riebumo pigesnio geriamojo pieno maišelyje vidutiniškai Lietuvoje kainuoja 74-is centus. Tai yra trimis ketvirtadaliais daugiau nei prieš metus, kaina pašoko 32-iem centais. Vien per paskutinį mėnesį litras to paties pieno pabrango 7-iais centais:
„Pabrango dvigubai. O kai kurie produktai ir daugiau pabrango negu dvigubai, kas dieną vis toliau ir toliau. Va, matot, brangesnio pieno, riebesnio aš jau nusipirkti nebegaliu, imu patį pigiausią, ką surandu.“
„Na, kefyras labai pabrango, aš kalbu šaltibarščių. Grietinė irgi pabrango, 50-imt gal ir daugiau centų. Sviestas labai pabrango.“
„Pienas 1,89 kainavo, dabar pažiūrėkit kiek, jeigu dviejų litrų kalbame. Praktiškai jau pagalvoji, ar reikia tiek daug pirkti.“
Kilogramas Goudos sūrio Lietuvoje per metus vidutiniškai pabrango 74-iais procentais. Jei prieš metus kilogramas kainavo apie 7-is eurus, dabar jau daugiau nei 12-a. Vien per mėnesį kaina pasistiebė beveik euru. Brango ir kefyro kilogramas maišelyje. Per metus vidutiniškai 55-iais procentais, nuo 92-ių centų iki euro 43-ijų centų už kilogramą. Visose Lietuvos prekybos tinkluose brangsta ir grietinė, ir varškė, ir jogurtas, ir sviestas.
Verslininkai aiškina, esą Lietuvoje galutiniai pieno produktai dar nėra tokie brangūs, kokie galėtų būti.
„Mes subsidijuojam vidaus rinką eksportu. Vidaus rinka yra nuostolinga. Lyg ir vartotojui pakilo, bet dar pakilo žymiai mažiau negu kas pakilo eksporto rinkose. Kaip čia pasakyti – yra kaip yra“, – sako G. Bertašius.
„Mes tikrai neužsidengiam nė per kur. Akivaizdžiai matosi, kad ta kaina per maža. Jeigu visos tos grandys turėtų dirbti pelningai, tai pienas turėtų kainuoti apie eurą 1-as litras. Pasak ekonomistų, pieno produktų pigimo galima tikėtis nebent metų pabaigoje arba 2023-iųjų pradžioje“, – teigia D. Dundulis.
Statistikos departamento duomenimis birželio metinė infliacija sudarė 21-ą procentą.
