parama

Daugiabučių renovaciją valstybė rems tik tada, kai atnaujinant pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinė klasė, pranešė Aplinkos ministerija. Ministerijos pasiūlytiems valstybės paramos daugiabučiams atnaujinti pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė. „Vienas svarbiausių pakeitimų – keliami aukštesni reikalavimai teikiant valstybės paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) dėmesio nestinga galvijininkystės sektoriui, kurio dalyviai bus remiami ir tiesioginėmis susietomis išmokomis, ir per aplinkai draugišką ūkininkavimą skatinančias kaimo plėtros priemones. Didesnės paramos sulauks tie, kurie sieks aukštesnio produktyvumo ir produkcijos kokybės gerinimo.

Siekiant užtikrinti, kad lietuviškais kokybiškais bičių produktais mėgautųsi vartotojai, o bitininkystės sektorius būtų tvarus ir pažagus, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) tam numatyta parama tiek per sektorines, tiek ir per investicines kaimo plėtros bei rizikos valdymo priemones. Bitininkai galės dalyvauti ir ekoschemose.

Visagine įsikūrusią Anastasiją Zanevskają gyvenimas motinystės džiaugsmu apdovanojo triskart. Pirmagimei Uljanai jau 14 metų, tačiau dėl patirtos gimdymo traumos mergaitė nevaikšto, nekalba ir nemato. Tam, kad dukra stiprėtų, itin reikalinga intensyvi reabilitacija, tačiau šeimai tam reikalinga suma per didelė.

Dirvožemis yra ribotas ir neatsinaujinantis gamtos išteklius, kuris kaupia, filtruoja ir transformuoja daugybę medžiagų, tarp jų vandenį, maistines medžiagas ir anglį. Jis yra labai svarbūs siekiant švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, žemės ūkio gamybos ir aprūpinimo maistu, išsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Tačiau augantys vartotojų poreikiai ištisus dešimtmečius alino šį žemės sluoksnį  ir dabar konstatuojama, kad apie 70 proc.

Informuojame, kad ūkininkai, kurie nori, kad būtų kompensuota pasėlių ir augalų draudimo įmokų dalis, gali teikti paraiškas iki gruodžio 30 d.  Šiai paramai skirta daugiau kaip 9,4 mln. Eur. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ (Priemonė), ji susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimu nuo iššalimo ir (arba) sausros.

Stipriai išaugus viešąsias paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) paslaugų teikimo ir administravimo kaštams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija joms skyrė 5 mln. eurų. Iki šiol 63 organizacijoms jau paskirta daugiau kaip 700 tūkst. eurų. Iš viso pateiktos 187 paraiškos 1,97 mln. sumai. Iki gruodžio 5 d. dar galima teikti paraiškas subsidijai gauti, rašoma pranešime spaudai.

Valstybei pradėjus teikti paramą verslui dėl aukštų energijos kainų, verslininkai sako, kad  pasinaudoti parama sudėtinga, nes daug įmonių neatitinka kriterijų. Smulkieji verslininkai teigia, jog priemonės skirtos tik  gamybai, stambiam verslui, kiti pastebi, kad nepaisant didelių išlaidų energijai, subsidijų įmonės negauna.  Finansų ministrė sako, jog paramos kriterijus nustatė Europos Komisija (EK), o Vyriausybės pasiūlytas paketas yra pakankamas.

Atsinaujinančių energijos išteklių diegimui pramonės įmonės Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jau gali kreiptis dėl 10 mln. eurų paramos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė paskelbusi kvietimą iš suplanuotų 1 mlrd. eurų ekonomikai.  „Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms paskirstysime iki 6 mln. eurų, o didelėms įmonėms iki 4 mln. eurų finansavimą atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginiams diegti“, – pranešime sakė viceministras Vincas Jurgutis.

Ukrainiečius apgyvendinusiems Lietuvos gyventojams ir įmonėms nuo balandžio iki spalio iš viso bus išmokėta apie 8 mln. eurų kompensacijų, trečiadienį informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministerijos duomenimis, vien už spalį numatyta išmokėti apie 1 mln. eurų kompensacijų. Jos mokamos nuo šių metų balandžio.

Europos Komisija (EK) patvirtino 30 mln. eurų vertės schemą, skirtą remti energijai imlias įmones. EK nustatė, kad Lietuvos schema yra būtina, atsižvelgiant į Rusijos karo prieš Ukrainą , be to, ji atitinka sąlygas – neviršys 2 mln. eurų vienam pagalbos gavėjui ir bus suteikta iki 2023 metų pabaigos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Lietuvos schema yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“, – teigiama pranešime.

Lietuvai ir visai Europai kovojant su aukštomis kainomis už energiją, pinigines krapšto ne tik gyventojai, bet ir verslai. Visgi ekonomistas svarsto, kad valstybės užmojis aklai dalinti pinigus verslininkams, neįvertinant, ar jie bus pajėgūs išgelbėti savo įmones nuo bankroto, gali baigtis didžiulėmis išlaidomis, kurios galiausiai atsirems į kiekvieną mokesčių mokėtoją.

Per metus dešimt tūkstančių daugiau tautiečių, prašančių maisto. Tokią liūdną statistiką skelbia paramos organizacijos. Dėl išaugusių energijos kainų, pabrangusių maisto produktų, senjorai prašo į namus atnešti net duonos kepaliuką. Daugėja ir vaikų dienos centruose, kuriuose mažieji gali ir nemokamai pavalgyti, gauti šiltus, dar garuojančius pietus, ir užsiimti popamokine veikla, kuriai skirti lėšų vargstančios šeimos tiesiog neišgali.

Klaipėdos taryba ketvirtadienį nusprendė skirti 250 tūkst. įsiskolinusiam krepšinio klubui „Neptūnas“. Tam pritarė 16 tarybos narių, prieš buvo vienas, du susilaikė.  „Turtas perduodamas didinant dalininko kapitalą. Savivaldybė jau yra viešosios įstaigos dalininkė“, – tarybos posėdyje sakė savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.  Rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybė sutiko tapti klubo dalininke.

Lietuva vėluoja pateikti pirmąjį prašymą Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos šaliai svarbiems projektams. Finansų ministrė sako, jog prašymas atidėtas, nes Lietuva „nepasiekė tam tikrų numatytų rodiklių“.  „Kadangi tam tikri rodikliai, kurie buvo numatyti pateikti (EK – BNS) pirmame mokėjimo prašyme, buvo vėluojami pasiekti, buvo šiek tiek atidėtas mokėjimo prašymo pateikimas.

Opoziciniai Sauliaus Skvernelio bendražygiai paskaičiavo, kad vyriausybė kitąmet didins pensijas mažiau negu turėtų. Jie siūlo kiekvienam pensininkui pensiją kas mėnesį padidinti papildomais 17 eurų. Opozicijos atstovai tvirtina, kad valdantieji iš biudžeto ketina skirti per mažą dalį pensijoms ir esą nuslepia 170 milijonų eurų. Tačiau valdantieji tvirtina, esą vidutiniškai po 60 eurų kitąmet suplanuotas didinimas yra didelis ir opozicijos atstovų reikalavimų vykdyti neskuba.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims Europos Komisija (EK) skyrė 100 mln. eurų, maždaug dešimtadalis šios sumos – 8 mln. eurų – atiteks Lietuvai. „Pinigus tikimės gauti kitąmet. Iš tos sumos milijoną pasidalys Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos. Likusi suma bus panaudota patirtoms išlaidoms padengti už šiuos metus ir ukrainiečiams priimti ateityje“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas. 100 mln.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nemano, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą. Jo teigimu, panaudojus branduolinius ginklus, pasikeistų karo Ukrainoje esmė.

Jungtinės Valstijos finansuos tankų T-72 ir oro gynybos sistemų „Hawk“ raketų atnaujinimą pagal maždaug 400 mln. JAV dolerių vertės saugumo pagalbos Ukrainai paketą, penktadienį pranešė Pentagonas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) per antrą kvietimą sulaukė daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų paraiškų iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Parama sieks 6,64 mln. eurų, nors šiam kvietimui buvo skirta 15 mln. eurų, penktadienį nurodė APVA.  Taršius katilus į efektyvesnius šildymo įrenginius šiais metais iš viso jau panoro pasikeisti 5 tūkst. šalies gyventojų.

Lietuvai sieksiant penktadaliu padidinti žuvies vartojimą ir daugiau žuvų užauginti akvakultūros fermose, o ne sužvejoti jūroje, tam artimiausiais metais skirta daugiau kaip 87 mln. eurų. Europos Komisija patvirtino Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programą, kuriai skirta daugiau kaip 87 mln. eurų, iš jų 61,2 mln. eurų – Europos Sąjungos parama, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Susietosios paramos dydis už pienines karves naujame Europos Sąjungos finansiniame periode nuo 2023 iki 2027-ųjų vidutiniškai per metus sieks 45,4 mln. eurų – 32,4 proc. daugiau nei 2015–2022 metais. Ši parama sieks 7,5 proc. viso tiesioginių išmokų voko arba daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Daugėjant asmenų, kurie stokoja maisto, „Maisto bankas“ prašo ūkininkų pagalbos daržovėmis, trečiadienį pranešė organizacija.  „Mes remiame daugybę organizacijų, kurios nepasiturintiems dalina jau pagamintą šiltą maistą. Būtent joms aukojame daugiausiai išgelbėtų daržovių ir vaisių. Įprastai didžiausioms maitinančioms organizacijoms paaukodavome toną maisto per dieną, o aną savaitę buvo dienų, kai joms galėdavome skirti vos 80 kilogramų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų šalies sporto šakų federacijų išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, iš dalies finansuoti, rašoma ŠMSM pranešime spaudai. Lėšos skirtos 7-ioms organizacijoms. 20 tūkst. skirta Lietuvos plaukimo federacijai, 19 tūkst. – Lietuvos teniso sąjungai, daugiau nei 12 tūkst. – Lietuvos lengvosios atletikos federacijai.

Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos pagalbai kitąmet prireiks 37 mlrd. JAV dolerių tarptautinių donorų paramos, jos gairės jau aiškios, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Vašingtone dalyvavusi Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikime dalyvavusi finansų ministrė lrt radijui teigė, kad bus užtikrinama trumpalaikė pagalba, tačiau tariamasi ir dėl ilgalaikės finansinės paramos, kuri būtų skiriama Ukrainos atstatymui po karo.

Šalyje skursta kas penktas lietuvis, o pilnavertiško maisto negauna kas 9. Pagelbėti tiems, kuriems reikia labiausiai, lietuvius kviečia „Maisto bankas“. Organizacijos savanoriai su vežimėliais jau laukia lietuvių šimtuose parduotuvių ir kviečia dalintis ilgo galiojimo produktais – kruopomis, konservais, miltais, aliejumi. 23-ejų Miroslavas „Maisto banke“ savanoriauja 8 metus. Kadaise jis pats su šeima „Maisto banke“ gaudavo būtiniausių produktų.

Besitęsiant karui Ukrainoje užsienio šalys stengiasi toliau finansiškai remti ukrainiečius, tačiau kol kas išeina atvirkščiai. Už naftą, dyzeliną, anglį ir gamtines dujas Europos Sąjungos (ES) valstybės Rusijai sumoka tris kartus daugiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame suskaičiavo, kad ES šalių parama Ukrainai yra trigubai mažesnė, nei už žaliavas mokami pinigai Rusijai.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį per Didžiojo septyneto (G-7) lyderių skubiai rengiamą pokalbį su ukrainiečių prezidentu kolegoms pasakys, kad jie „privalo nė trupučio nedvejoti“ dėl paramos Ukrainai. Šios turtingų valstybių grupės vadovai ir Volodymyras Zelenskis antradienį po pietų susirinks aptarti naujausių Rusijos atakų Ukrainoje, pirmadienį paskelbė Berlynas.

Nuo spalio 4 d. iki gruodžio 2 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (Veiksmų programa) pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas.

Negalią turintis paralimpietis Danas Sodaitis nėra vien lengvaatletis ir Lietuvos vardą garsinantis Europos vicečempionas 100 m bėgime – jauno vyro aistra fotografijai jau seniai tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu. Šiandien savoje fotografijos studijoje dirbantis vyras teigia – kai turi tikslą, rasi ir būdų jį pasiekti, tereikia labai norėti. Prieš 9 metus su motociklu į avariją patekęs D. Sodaitis dėl patirtos traumos negali valdyti dešinės rankos.

Vokietija ir Slovakija Ukrainai perduos dar daugiau karinės technikos. Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas savo socialiniame tinkle sekmadienį „pasveikino“ Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną su 70-mečiu ir parašė, kad šia proga Slovakija perduos Ukrainai dvi naujas „Zuzana“ haubicas. Tuo metu Vokietija taip pat pranešė, kad Ukrainai perduos dar daugiau ginklų, karinės technikos. Skelbiama, kad bus perduotos IRIS-T oro gynybos sistemos ir 100 tankų iš Graikijos ir Slovakijos.

Jau netrukus verslininkai sulauks milijoninės paramos tam, kad už elektrą mokėtų mažiau. Įmonės pusę metų bus remiamos visų mokesčių mokėtojų pinigais, arba valstybės biudžeto pinigais. Tokią naują priemonę verslui penktadienį pristatė premjerė Ingrida Šimonytė, apžvelgusi kitų metų valstybės biudžetą ir kitus jį lydinčius įstatymų projektus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį su Kroatijos kolega Gordanu Grličiumi-Radmanu aptars paramą Ukrainai, šalių dvišalio bendradarbiavimo klausimus, Europos Sąjungos (ES) plėtros ir regiono saugumo klausimus, pranešė ministerija. Ministrai taip pat apžvelgs Europos valstybių ir tarptautinės bendruomenės pastangų priešintis karą pradėjusiai Rusijai stiprinimą, įvertins situaciją ES kaimynystėje, aptars kitas su ES ir tarptautine darbotvarke susijusias temas.

Europos politinės bendrijos susitikime Čekijoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino demokratines šalis išlikti susitelkusias ir vieningas paramos Ukrainai ir sankcijų ją puolančiai Rusijai klausimais. „Saugumas ir taika Europoje priklauso nuo Ukrainos gebėjimo duoti atkirtį Rusijos agresijai. Teikdami politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai mes investuojame į visos Europos saugią ir taikią ateitį.

Biometano dujų gamybos ir valymo įrenginių projektams skirtoms valstybės subsidijoms gauti verslas pateikė aštuonias paraiškas už 25,4 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija.  Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų tam buvo numatyta 22,2 mln. eurų. „Biometanu galima sėkmingai pakeisti importuojamas gamtines dujas ir kelis kartus sumažinti energijos išteklių kainas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pokyčius, kad žmonėms su negalia būtų lengviau surasti jiems reikiamą pagalbą, būtų aišku, kur kreiptis ir ko tikėtis, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai. „Žmonės su negalia sudaro beveik dešimtadalį visų šalies gyventojų.

Su Europos lyderiais susitinkantis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prahoje pareiškė, kad parama Rusijos užpultai Ukrainai yra „prioritetas numeris vienas“. Taip jis kalbėjo Čekijoje, atvykęs į Europos politinės bendruomenės, kurią sudaro Europos Sąjunga ir dar 17 jai nepriklausančių Europos šalių, susitikimą. „Parama Ukrainai – prioritetas numeris vienas. Mūšio lauke ant kortos pastatytas ir Europos likimas.

Nuo ketvirtadienio Lietuvos pramonės įmonės gali teikti paraiškas dėl 40 mln. eurų valstybės paramos diegiant energiją taupančias ir atsinaujinančią energiją gaminančias technologijas. Maksimali subsidijos suma – 10 mln. eurų, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Valstybės parama skiriama siekiant padėti paspartinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą įmonėse, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu padėkojo JAV kolegai Joe Bidenui už „nuolat besitęsiančią gynybinę ir finansinę paramą“, Vašingtonui paskelbus apie naują ginklų siuntą į Kyjivą. Kaip rašoma V. Zelenskio „Facebook“ paskyroje paskelbtame pranešime, abi pusės aptarė „papildomas sankcijas (ir) padėtį mūšio lauke“, po to, kai Jungtinės Valstijos pranešė skirsiančios Ukrainai 625 mln. JAV dolerių (627 mln. eurų) vertės karinę pagalbą.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Aukštos energijos kainos neišvengiamai paveikė visus, ne išimtis ir bažnyčios. Jau praėjusį šildymo sezoną kai kurios bažnyčios skendėjo skolose, todėl šiemet šaltajam metų periodui tikinčiųjų bendruomenės pradėjo ruoštis anksčiau. Dvasininkai sutiko papasakoti, kaip atrodo jų pasiruošimas artėjančiam šildymo sezonui. Kernavės Švč.

Šveicarija planuoja Lietuvai skirti beveik 48 mln. eurų sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietinio aktyvumo skatinimui, pranešė Finansų ministerija. Pagal šiemet birželį Šveicarijos ir Europos Sąjungos pasirašytą memorandumą dėl antrojo Šveicarijos finansinio įnašo Lietuvai suplanuota skirti apie 48 mln. eurų, kurie turi būti panaudoti iki 2029 metų gruodžio.  „Tęsiant daugiametę bendradarbiavimo patirtį ir toliau investicijomis bus skatinami pokyčiai sveikatos apsaugos srityje.

Lietuvoje yra per 100 tūkst. gyventojų ir įmonių, turinčių žemės ūkio paskirties žemės. Jau netrukus į jų sąskaitas bus pervesta Europos Sąjungos parama. Už tai, kad verčiasi žemės ūkiu gyventojai ir verslas gaus milijonus eurų niekaip neapmokestinamų pajamų. Ketvirtadienį paskelbtas įsakymo projektas, kuriame yra numatyta, kiek šiemet siūloma skirti pinigų vienos ar kitos rūšies tiesioginėms išmokoms.

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.

Energijos išteklių kainos kanda visiems. Gyventojai elektros ir dujų kainas aptarinėja beveik kiekviename lifte ar koridoriuje, bet gana ramiai. O verslas jau netenka kantrybės. Viešbučių ir restoranų savininkai protestavo prie Vyriausybės reikalaudami bent kiek ilgiau pratęsti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Skirtingų sektorių verslo įmonės vis aktyviau kalba, kad be paramos gali neišgyventi, svarsto apie gresiančius bankrotus, darbuotojų atleidimus.

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai, Maskvos primestiems pareigūnams keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbus pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos. „Ukraina ragina Europos Sąjungą, NATO ir Didįjį septynetą nedelsiant reikšmingai padidinti spaudimą Rusijai, įskaitant griežtų sankcijų įvedimą, ir reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Latvijos valdančioji koalicija pirmadienį pritarė 425 mln. eurų papildomai paramai gyventojams ir įmonėms energetikos krizės poveikiui sušvelninti. Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė paaiškino, jog sutarta papildomą paramą skirti tiek namų ūkiams, tiek ir juridiniams asmenims, įskaitant įmones ir bendrijas. Pasak ministrės, 165 mln. eurų bus nukreipta papildomai namų ūkiams, o 260 mln. eurų – įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims paremti.

Pasirodo, socialinę išmoką gaunantys gyventojai, susigrąžinę mokesčių permoką, išmokos nebegauna, nes taip esą padidėjo jų pajamos. Ministerijos teigimu, jeigu per pajamų vertinimo laikotarpį asmuo gavo su mokesčių susigrąžinimu susijusių lėšų, apskaičiuojant asmens pajamas socialinei paramai gauti, šios lėšos įskaitomos į asmens gaunamas pajamas.

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams, tačiau nereikia gailėti verslininkų, kurie savo noru pasirinko žaisti elektros biržos kainos „loterijoje“, nefiksavo kainų, nors buvo įspėti, ir  pralaimėjo, teigė „DOW consulting, MB“ vadovas Laurynas Boguševičius.