pajamos

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ pajamos pirmąjį metų pusmetį augo 10,6 proc. iki 157,11 mln. eurų. Augimą lėmė didėjantis klientų skaičius ir duomenų suvartojimas Lietuvoje bei užsienyje. Išnaršytų duomenų padvigubėjimą užsienio šalyse lėmė išaugęs keliautojų skaičius, antradienį pranešė įmonė.

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų, rašoma pranešime spaudai.

Remiantis praėjusią savaitę Estijos vyriausybės patvirtinta „Rail Baltica“ 2022 metų tarpine ataskaita, egzistuoja labai didelė tikimybė, kad projektui finansuoti reikalingos lėšos nebus gautos laiku, o pagrindinės linijos projektavimas taip pat gali vėluoti.

Pensijos – pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia pajamų šaltinis. Nuo birželio 1 dienos, šiemet jau antrą kartą, padidėjo įvairių rūšių pensijos: socialinio draudimo senatvės pensija, socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, šalpos pensijos, išankstinė senatvės pensija, socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinės pensijos.

Kaip žmones paveiktų, jeigu jie už nieką, be jokių išankstinių sąlygų gautų po 500 eurų per mėnesį – kiekvienas pensininkas, vaikas, dirbantis žmogus, bedarbis, turtuolis ar vargšas? Vieni mano, kad tai paskatintų kūrybingumą ir verslumą, kiti – kad ištvirkintų žmones, o treti laikosi pozicijos, jog po kurio laiko tie 500 eurų žmonėms atrodytų tarsi 0 eurų. Bazinių socialinių pajamų idėja kartas nuo karto išlenda kaip viena galimybių išsivysčiusiose visuomenėse panaikinti skurdą, bei atskirtį.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, praneša Statistikos departamentas.  Skurdo riba siekia 483 eurus, o žemiau skurdo ribos gyvena apie 530 tūkst. Lietuvos gyventojų.  Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2021 m. sumažėjo 0,9 procentinio punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 1,2 procentinio punkto Skurdo rizikos lygis 2021 m. šalyje sudarė 20 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. 2021 m. apie 560 tūkst.

Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad taupyti yra labai svarbu, tačiau reguliariai tai daro tik apie 40 proc. lietuvių, rodo neseniai atliktas tyrimas. Finansų ekspertės aptaria įvairias situacijas ir pataria, ką reikia daryti, kad taupymas taptų įpročiu, o santaupos neištirptų. Jų teigimu, nereikia eiti į kraštutinumus – viską galima susiplanuoti pagal tam tikras taisykles, kad pinigų užtektų ir laisvalaikiui, ir nenumatytiems atvejams, ir santaupoms.

Trečdalis šalies gyventojų mano, kad užsitęsęs karas Ukrainoje turės neigiamos įtakos jų šeimos ar asmeniniam biudžetui ir jų pajamos artimiausiu metu sumažės, rodo tyrimas. „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, neapibrėžta geopolitinė situacija ir karo sukeltas nerimas atsispindi gyventojų finansiniuose lūkesčiuose.  „Nors ekonomistai prognozuoja tolesnį vidutinio atlyginimo augimą, vos per vieną mėnesį nuo karo pradžios nuo 16 iki 35 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 17 tūkst. gyventojų, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą, tačiau nepateikė pajamų deklaracijų, šiandien sulauks priminimų. Iš viso pajamų dar nedeklaravo 88 tūkst. gyventojų. Priminimai bus siunčiami dalimis per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). „Kviečiame gyventojus nedelsti ir nelaukiant priminimų jau šiandien prisijungti prie EDS, pateikti deklaraciją bei sumokėti pajamų mokestį.

Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ šių metų pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1666 eurus (1051 euras į rankas). Tačiau tai menka paguoda, nes kainos augo dar sparčiau.

2021 metų pajamų deklaracijas laiku pateikė 1,35 mln. gyventojų, o 0,5 mln. jų jau paskyrė mokesčių dalį paramai, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI duomenimis, šiais metais deklaruota daugiau mokesčių: 374 tūkst. gyventojų deklaravo 380 mln. eurų mokėtino GPM – 130 mln. daugiau nei pernai, o  229 tūkst. (79 proc.) savarankiškai dirbančiųjų – 86 mln. eurų GPM – 20 mln. daugiau.

Pirmadienį baigiasi 2021 metų pajamų ir turto deklaravimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis iki savaitgalio pajamų dar buvo nedeklaravę apie 200 tūkst., turto – 54 tūkst. gyventojų. VMI balandžio 29 dienos duomenimis, gyventojai jau yra pateikę per 1,2 mln. deklaracijų: 302 tūkst. valstybei sumokės 264 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčių (GPM), o 762 tūkst. – turėtų susigrąžinti 227 mln. eurų sumokėto GPM. 187 tūkst. individuliai dirbančių žmonių jau deklaravo 696 mln.

Gyventojų gautos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą jų nekilnojamąjį turtą arba žemę nuo kitų metų nebus apmokestinamos gyventojų pajamų (GPM) ir pelno mokesčiais.   Seimas antradienį priėmė tai numatančias Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčio įstatymų  pataisas. Jos įsigalios nuo 2023 metų sausio.  Dabar nei Gyventojų pajamų, nei Pelno mokesčio įstatymuose nėra numatyta, kad tokios pajamos neapmokestinamos.

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei „Akropole“ Rygoje valdanti įmonė „Akropolis Group“ pernai augino pajamas, EBITDA ir portfelio vertę, penktadienį pranešė bendrovė. Ji pernai skelbia gavusi 81 mln. eurų pajamų ir uždirbusi 57,2 mln. eurų pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – atitinkamai 5 proc. ir 6 proc. daugiau nei 2020 metais. 2021-aisiais bendrovė fiksavo teigiamą visų pagrindinių finansinių rodiklių pokytį.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie jau deklaravo praėjusių metų pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), sulauks ir asmeninės informacijos iš „Sodros“. Specialistai paskambins arba elektroniniu paštu patikslins, kiek „Sodros“ įmokų reikia sumokėti po deklaravimo bei kaip tai padaryti greitai ir patogiai, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. „Savarankiškai dirbančiųjų gyventojų informavimo kampaniją pirmą kartą įgyvendinome pernai – deklaravimo laikotarpiu paskambinome 67 tūkst.

Didžiuliai rusų srautai „Ikea“ parduotuvėje, ištuštėjusios importinių prekių lentynos – tik pradžia. Ekonomistas Tadas Poviliauskas teigė, kad didžiausias sankcijų Rusijai svoris pasijaus už kelių savaičių.  „SEB“ banko ekonomistas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad iš Rusijos pasitraukus daugeliui įmonių, nemaža rusų dalis taps bedarbiai, o tai leis jiems suprasti, ką reiškia gyventi sankcijų spaudžiamoje šalyje.

Lietuvos banko (LB) vadovas teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau mokesčio už centralizuotą šildymą lengvatos, jo teigimu, turėtų būti skirta labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.  Tuo metu kai kurių politikų siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PMV) lengvatą maistui LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus laiko neveiksminga priemone.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ pajamos pernai augo 11,3 proc. iki 298,5 mln. eurų. Įmonės teigimu, augimą lėmė kylantis ryšio paslaugų poreikis, augantis verslo klientų skaičius ir pasikeitę vartojimo įpročiai. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, bet po nuomos sąnaudų marža siekė 36,7 proc. Tai sudarė 109,6 mln. eurų – 10,3 proc. daugiau nei 2020 metais, pranešė įmonė.

Premjerė Ingrida Šimonytė įgėlė Prezidentūrai. Ji atkreipė dėmesį į pasisakymus apie pajamų augimo ir infliacijos santykį. Savo mintimis Ministrė Pirmininkė pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Also Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas - didinti gyventojų pajamas.

Vyriausybės siūlomi mokestiniai pokyčiai, įskaitant kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, turėtų skatinti naudoti mažiau taršius produktus ir yra susiję su klimato kaitos tikslais, tačiau iš jų surinktos lėšos negali būti skirti tik biudžetui papildyti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Gyventojų pajamos, gaunamos ne tiesiogiai iš darbdavio, o iš su juo susijusių įmonių, ir toliau nebus  apmokestinamos „Sodros“ įmokomis. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, pagal kurią „Sodros“ įmokos nuo kitų metų pradžios būtų mokamos ir nuo su darbdaviu susijusių įmonių gaunamos naudos, teikė Vyriausybė, tačiau parlamentarai palaikė  Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymą jai nepritarti. Už BFK siūlymą antradienį balsavo 121 parlamentaras, o penki susilaikė.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-rugsėjo mėnesiais pajamų gavo 773,4 mln. eurų (8,7 proc.) daugiau negu prognozuota ir 2,014 mlrd. eurų (26,3 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Faktinės bendros minėtų biudžetų šių metų devynių mėnesių pajamos – 9,686 mlrd. eurų (prognozuotos – 8,912 mlrd. eurų), pranešė Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą sausį-rugsėjį gauta apie 7,947 mlrd. eurų – 1,718 mlrd. eurų (27,6 proc.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų devynis mėnesius buvo 288,148 mln. eurų – 4,5 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų devynis mėnesius padidėjo 6,9 proc. iki 184,466 mln. eurų, alaus – sumenko 3,1 proc. iki 64,539 mln. eurų, vyno – išaugo 9,4 proc. iki 34,386 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 5,4 proc. iki 4,757 mln. eurų.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius uždirbo 64 mln. eurų grynojo pelno – 14 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Banko pranešime teigiama, jog pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos.  Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos šiemet sausį-rugsėjį siekė 178 mln. eurų – 4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Išlaidos išaugo 10 proc. iki 96 mln. eurų. Išlaidų ir pajamų santykis siekė 54 proc.

Paprastai daugelyje Vakarų šalių mokesčiai nustatomi taip, kad jeigu žmogus uždirba daug daugiau pajamų nei kiti, jis sumoka daugiau pajamų mokesčių. Tačiau Lietuvoje, panašu, yra atvirkščiai – kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau mokesčių sumoki. Bent jau tokį įspūdį galima susidaryti iš oficialių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų apie gyventojų deklaruotas pernykštes pajamas, nuo jų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčių (GPM) sumą ir efektyvų gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo biudžetai ir juos lydintis teisės aktų projektai. Planuojama, kad į 2022 metų valstybės biudžetą bus surinkta 13,859 mlrd. eurų pajamų (įskaitant 2,764 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas), o iš jo bus skirta 16,481 mlrd. eurų asignavimų (įskaitant 3,321 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti.

Lietuva juda teisinga linkme, tad dabar nereikėtų peržiūrėti mokesčių sistemos ir dar didesnės naštos užkrauti didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, įsitikinęs ekonomistas Marius Dubnikovas.  Šie žmonės ir taip suneša didelę dalį mokesčių, sakė M. Dubnikovas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, ar matėte kokių efektyvių pasiūlymų, susijusių su mokesčiais ar lengvatomis ir pan.

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 2022 metų ketinama didinti 60 eurų iki 460 eurų, tačiau pakeitus jo apskaičiavimo formulę pajamos į rankas padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o kitiems NPD nesikeistų.  Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projekte, teigiama ministerijos pranešime.

Pastaruoju metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo gana sparčiai. Tačiau didesnis vidurkis neparodo, kad vieniems atlyginimai augo itin sparčiai, o kitiems visai nepasikeitė arba neviršijo kainų augimo. Tokių darbuotojų yra daugiau kaip trečdalis. „Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išaugo 220 eurų (16,6 proc.

Vis netyla kalbos apie kylančias kainas. Ekspertai teigia, kad kilo tiek būtiniausių prekių, tiek nekilnojamo turto ar paslaugų kainos. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti gatvėje sutiktų vilniečių, ar jie jaučia kainų šuolį. Ne vienas sutiktųjų teigė, kad jaučia pakilusias kainas ir kad dėl to padidėjo jų asmeninės išlaidos.  „Brango praktiškai visi. Neskaičiavau, kiek padidėjo išlaidos, bet tikrai turėjo padidėti apie 10 proc.“, – pasakojo vaikinas.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 112,409 mln. eurų – tai 10,8 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį (101,5 mln. eurų).  Bendrovės grynasis pelnas didėjo 27,4 proc. iki 17,375 mln. eurų (13,642 mln.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais rekordiškai didelei daliai gyventoju, daugiau nei 1 mln., kurie laiku ir teisingai pateikė pajamų deklaracijas, iki liepos 31 d. pervedė 270,2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų, rašoma pranešime spaudai. Dar 35 tūkst. gyventojų patikslinę savo pajamų mokesčio deklaracijas susigrąžintų apie 10 mln. eurų GPM permokų.

Liepos 31-oji – paskutinė diena, kuomet pajamų deklaracijas pateikę šalies gyventojai gali tikėtis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sulaukti pinigų. Jie grąžinami už Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas. VMI duomenimis, už 2020 m. mokestinį laikotarpį įstaiga sulaukė virš 1 mln. pajamų deklaracijų. Daliai pajamas deklaravusių asmenų priklauso GPM permokos, kurias VMI turi grąžinti iki liepos 31 d.  „Liepos 27 d. duomenimis, už šį laikotarpį VMI 1,023 mln.

Valstybės biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį gavo 5,223 mlrd. eurų pajamų – 1,229 mlrd. eurų (30,8 proc.) daugiau nei prieš metus. Pajamų iš mokesčių gauta 4,855 mlrd. eurų – 1,138 mlrd. eurų (30,6 proc.) daugiau, praneša Finansų ministerija.  Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos šiemet buvo 1,378 mlrd. eurų (17,3 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.

Finansų ministerija siūlo nuo 2022-ųjų liepos atsisakyti fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo – nustatyti procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Tai numatyta Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimuose, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka, teigiama ministerijos pranešime.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ per šešis šių metų mėnesius gavo 201,3 mln. eurų pajamų – 6,3 proc. daugiau negu per pirmąjį 2020 metų pusmetį, kai pardavimai siekė 189,3 mln. eurų. Įmonės grynasis pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 6,2 proc. iki 25,4 mln. eurų (23,9 mln. eurų), pranešė bendrovė.  Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo 4,4 proc. iki 68,8 mln. eurų (65,9 mln.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų šešis mėnesius buvo 184,287 mln. eurų – 4,5 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-birželio mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų šešis mėnesius padidėjo 6,1 proc. iki 118,418 mln. eurų, alaus – sumenko 2,7 proc. iki 41,065 mln. eurų, vyno – išaugo 12,3 proc. iki 21,658 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 5,7 proc. iki 3,146 mln. eurų.

Lietuvoje žemiau skurdo ribos pernai gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis šalyje pernai sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. Skurdo rizikos riba praėjusiais metais buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė dalies parlamentarų iniciatyvai sudaryti sąlygas proseneliams, turintiems draudžiamųjų pajamų, gauti vaiko priežiūros išmokas.

Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas spaudos konferencijoje apžvelgė 2020–2021 m. sezoną bei klubo finansinę situaciją, praėjusio sezono inovacijas ir artėjantį sezoną. Kauniečiai Eurolygos sezone iškovojo 17 pergalių ir patyrė lygiai tiek pat pralaimėjimų. Pergalių skaičius atrodo neblogas, tačiau „Žalgiris“ į atkrintamųjų traukinį jau praėjusiame sezone neįšoko.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-gegužės mėnesiais pajamų gavo 727,9 mln. eurų (17,3 proc.) daugiau, nei planuota, ir 991,9 mln. eurų (25,2 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Pajamų į valstybės biudžetą per šių metų penkis mėnesius gauta 3,995 mlrd. eurų, tai yra 849,5 mln. eurų (27 proc.) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta apie 3,65 mlrd. eurų, arba 765,4 mln. eurų (26,5 proc.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ dėl Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai negautų apie 19 mln. eurų pajamų per metus, teigia bendrovės vadovas Mantas Bartuška.  Pasak jo, preliminariais duomenimis, sankcijos gali 20 proc. sumažinti per Lietuvą geležinkeliais vežamų trąšų ir apie 0,5 mln. tonų naftos produktų. „Preliminariais skaičiavimais, jei netektume šių krovinių, tai trąšų atveju negautume apie 14 mln. eurų pajamų per metus, o naftos produktų kontekste negautume apie 4-5 mln.

Antradienį Seimas galutinai pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžeto projektui. Jame įtvirtinami svarbiausi rodikliai, kiek mokesčių sumokėsime ir kokioms reikmėms jie bus išleisti. Planuojama, kad šiemet gyventojai ir verslas sumokės daugiau mokesčių, nei buvo numatyta praėjusį gruodį.

Beveik prieš mėnesį baigėsi galimybė Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) deklaruoti savo metines pajamas. Kai kuriuos šis procesas kasmet nudžiugina – inspekcija daliai gyventojų grąžina permokas. Kitiems ši procedūra – galvos skausmas, nes mokesčių inspekcijai tenka sumokėti iki tol nesumokėtus mokesčius. Pasibaigus mokesčių deklaravimui tik kai kuriuos permokos jau pasiekė. Inspekcija atskleidžia, kad jau grąžinta beveik 200 mln.

2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamas siūloma didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.). Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti. Patikslintam „Sodros“ biudžeto projektui penktadienį pritarė Vyriausybė. Numatoma, kad „Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln.

Penktadienį ministrų kabinetas pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžetui ir su juo susijusiems įstatymų projektams. Šiemet ketinama išleisti beveik 732 mln. eurų daugiau, palyginti su praėjusį gruodį patvirtintu biudžetu. „Didžioji dalis lėšų skiriama pandemijos pasekmių suvaldymui.

Valstiečiai siūlo vietoj tėvų leisti gauti vaiko priežiūros išmoką ir proseneliams – į ją galėtų pretenduoti tik darbingo amžiaus ir draudžiamųjų pajamų turintys žmonės. Valdantieji konservatoriai sako, kad vaiko priežiūros atostogas imti proseneliams leidžia ilgėjantis žmonių amžius, be to, tai paskatintų gimstamumą, o tėvai grįžtų į darbą ir neprarastų darbinių įgūdžių.

Pandemija griauna gerovės valstybės viziją. Nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos bankas perspėja, kad pajamų nelygybė nemažėja, o didėja. Labiausiai kenčia gaunantys mažas pajamas, o turčiai toliau lobsta. Nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį ir yra didesnis nei Estijoje ir Latvijoje. Profsąjungos reikalauja vyriausybę skubiai didinti pašalpas ir mažas algas. Tačiau vyriausybė prašo palaukti bent iki vasaros pabaigos, mat šiuo metu dar vertina buvusių valdančiųjų palikimą.