pajamos

Gyventojų pajamų deklaravimas šiemet vykdomas kitaip – vėliau nei įprasta ir nebe pildant įprastas pilkas formas, o naudojantis vedlio pagalba internete, trečiadienį Vyriausybėje paskelbė Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad šiais metais pajamų deklaravimas vyks dviem etapais, rašoma pranešime žiniasklaidai. – nuo balandžio 15 d., gyventojų pajamų deklaraciją Elektorinio deklaravimo sistemoje (EDS) jau galės pateikti gyventojai vykdantys individualią veiklą su verslo liudijimu ir pagal pažymą (apie 205 tūkst. gyventojų); – po savaitės, balandžio 22 d., deklaravimas pagal VMI pateikiamus duomenis EDS prasidės visiems gyventojams.

Žiniasklaidoje pasirodė jau ne viena istorija, kaip darbdaviai masiškai verčia darbuotojus išeiti iš darbo, nemoka jiems atlyginimų. Tačiau Finansų ministerija vis dar tikisi, kad užimtų gyventojų šalyje sumažės gana ne daug, o gyventojų pajamos vis tiek šiemet turėtų didėti.

Dviems mėnesiams nukeliamas pajamų deklaravimo terminas Šiemet, pajamų mokesčio deklaraciją pateikti ir mokestį sumokėti gyventojai turi iki liepos 1 dienos, praneša VMI. 2020 m. kovo 17 d., Vilnius.

Lietuvoje daugėja milijonierių: vos per metus per 200 gyventojų sugebėjo gauti pajamų nuo 1 iki net 20 mln. eurų. O tuo pat metu pusė milijono lietuvių tebetūno žemiau skurdo ribos ir per mėnesį mėgina išgyventi už 350 ir dar mažiau eurų. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis yra vienas turtingiausių šalies politikų, tačiau milijonierių kaip Karbauskis Lietuvoje daugėja.

Taupymas yra vienas svarbiausių ir pagrindinių finansinio stabilumo rodiklių. Specialistų teigimu, atsidėti bent 20 procentų nuo savo gaunamų pajamų galime kiekvienas. Kaip tą padaryti nepatiriant didelio diskomforto gali padėti taupymo taisyklė „50-30-20“.  Ši taisyklė sako, kad 50 procentų savo pajamų kiekvieną mėnesį reikia skirti einamosioms išlaidoms. 30 procentų – kintamosioms, o likusius 20 procentų atsidėti santaupoms.

Toli gražu ne visi šalies gyventojai yra linkę susiveržti diržus ir taupyti tam atvejui, jei netikėtai užkluptų finansiniai sunkumai.  Visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad reguliariai atsidedančių tam tikrą pinigų sumą yra vos penktadalis arba 19 proc. lietuvių. Tuo metu kiti santaupas kaupia nereguliariai arba to nedaro išvis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Apklausa parodė, kad mažiausiai taupyti linkęs yra šalies jaunimas.

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio didėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo lėtesnis, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. „Sodra“ skaičiuoja, kad sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Vis dėlto skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų skaičiuojami kartais. Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc., ir pasiekė 1,3 tūkst. eurų. Prieš metus, augimo tempas siekė 12 proc.

Paskelbtos geriausiai apmokamos profesijos Lietuvoje. „Sodros“ pateikto sąrašo viršuje – skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, daugiau nei 4 tūkstančiai eurų. Sąrašo apačioje – kompiuterių tinklų ir sistemų technikai, jų vidutinis atlyginimas – 1300 eurų. Duomenys rodo, kad lyginant 2019 m. lapkričio vidutinius atlyginimus iki mokesčių su 2018 m. lapkričio, daugiausiai, net 60 proc., išaugo giliavandenės žvejybos žvejų atlyginimas.

Dalis antstolių per mėnesį susižeria nuo dvidešimties iki trisdešimties tūkstančių eurų į rankas. Tokie įspūdingi uždarbiai piktina ir kai kuriuos Seimo narius. Valstietė Agnė Širinskienė siekia įpareigoti tūkstančius eurų uždirbančius antstolius viešai deklaruoti savo turtą. Antstolių rūmai tokiam siūlymui priešinasi – esą jie ir taip sulaukia gausybės grasinimų, o pradėjus viešinti turtą išpuolių gali tik padaugėti.

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo, kad Lietuvos merų ir jų pavaduotojų atlyginimus lemtų ne tik savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra dabar, bet ir savivaldybės gyventojų vidutinės pajamos. Parlamentaras ketvirtadienį registravo tai numatančias Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas.

Ekonomikos ekspertai sako, kad pajamų nelygybė Lietuvoje šiemet gali šiek tiek sumažėti, bet esminių pokyčių tikėtis neverta.  Seimui patvirtinus biudžetą ir mokesčių pakeitimus, naujienų agentūra BNS ekonomistų ir ekspertų paprašė įvertinti, kaip dėl jų 2020 metais keisis pajamų nelygybė. Septyni apklaustieji sakė manantys, kad nelygybė mažės, nes didės pensijos, vaiko pinigai ir darbo užmokestis, o didžiausias pajamas gaunanti žmonių grupė bus apmokestinta didesniu tarifu.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pajamas šiais metais deklaruosime paprasčiau: kovo mėn. VMI gyventojams atvers naują Elektroninio deklaravimo (EDS) vedlį. Šiemet iš esmės keisis gyventojų pajamų deklaravimo metodas: pilkos GPM308 formos pildymą pakeis paprastas deklaravimas klausimų – atsakymų principu, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šiuo metu vykdome baigiamuosius sistemos parengimo deklaravimui darbus.

Kitąmet didės vaiko pinigai ir pensijos. Tačiau viena ranka didindami išmokas, kita ranka valdantieji kėsinasi papildomai patuštinti gyventojų pinigines. Štai metų viduryje jau grės su tarša siejamas automobilių registracijos mokestis, o nuo sausio įsigalios nauji NT mokesčiai. Priimtas ir padidintas bankų pelno mokestis, kuris, jei nebus sustabdytas, esą guls ant bankų klientų pečių. Vilkaviškiečiai Inga ir Rimvydas augina du pradinukus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtaria grožio saloną Tauragėje nuslėpus 25 tūkst. eurų pajamų. Tarnyba trečiadienį pranešė, kad darbo vietą grožio specialistėmis nuomojančios bendrovės direktorė neįtraukė į apskaitą pajamų, gautų už klientams teikiamas paslaugas ir parduotas priežiūros priemones.

Seimas antradienį priėmė 2020 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl įstatymuose įtvirtinto privalomo pensijų indeksavimo, vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios didės 30 eurų – iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.

Po to, kai atnaujintą valstybės biudžeto projektą pirmadienį galutinai priėmė Vyriausybė, antradienį jo ėmėsi ir Seimas. Po daugiau kaip keturias valandas trukusių diskusijų parlamentarai daugiausia valdančiosios koalicijos balsais pritarė svarbiausiam kitų metų dokumentui. Už tai, kad biudžeto projektui būtų pritarta balsavo 85 Seimo narių, 48 buvo prieš, o 3 susilaikė.

Švenčių laikotarpiu gyventojai dažnai išleidžia daugiau pinigų nei iš anksto planuoja, o po Naujųjų daug kam pinigų tiesiog pritrūksta. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai pastaruoju metu nuolat didėjo ir siekia rekordines aukštumas. Pamažu auga ir algos, pensijos, kitos išmokos. Vis dėlto tyrimai rodo, kad taupo ir ketina sutaupyti gana nedidelė visuomenės dalis.

Šiemet Lietuvoje didėjo tiek pajamos, tiek vartojimas, tačiau taupančių žmonių skaičius dėl to nepakito. Gerėjant ekonominei šalies padėčiai jokių santaupų neturintys gyventojai ar turintys tik minimalias santaupas – daugiau nesutaupė, rodo tyrimas. SEB bankas atliko gyventojų finansinio saugumo tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad be santaupų gyvena 18 proc. apklaustų gyventojų, o dar tokiai pačiai daliai gyventojų santaupų užtektų vos mėnesiui.  Tai, kad per artimiausius 12 mėn.

Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Po diskusijų parlamentarai nusprendė, kad galutinis balsavimas dėl projekto bus gruodžio 17 d. Už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 11, o 27 susilaikė. Taigi, po savaitės šis svarbus dokumentas gali būti priimtas galutinai.

Atsižvelgdama į Seimo siūlymus keisti kai kuriuos mokesčius ir didinti kai kurias išlaidas, pirmadienį Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Pristatydamas jį, finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad bendras jo rezultatas išliks toks pats. Viešųjų finansų (ne tik valstybės, bet ir kitų biudžetų) perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus neatskaičius mokesčių. Tokias ir didesnes pajamas uždirba kas trečias dirbantysis. Vis dėlto pajamų dydis ir jų augimo tempas regionuose skiriasi, rodo „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga.

Siekiant suvienodinti savarankišką veiklą vykdančių ir pajamas deklaruojančių gyventojų „Sodros“ įmokas, nuo kitų metų individualių įmonių savininkams bei mažųjų ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams jas siūloma skaičiuoti nuo 90 proc. pajamų. Dabar jos skaičiuojamos nuo pusės jų pajamų. Socialinių reikalų ir darbo komitete už tai numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimą trečiadienį balsavo 11 parlamentarų, susilaikė vienas.

„Sodra“ išsiuntė raginimus sumokėti įmokas 16 tūkstančių gyventojų, kurie 2018 metais vykdė savarankišką veiklą, deklaravo pajamas, tačiau iki šiol įmokų nesumokėjo. Šių gyventojų skola „Sodrai“ siekia beveik 8 mln. eurų. „Įmokas savarankišką veiklą vykdantys gyventojai turėjo sumokėti iki gegužės 2 dienos, tačiau dalis jų to nepadarė iki šiol. Šiuo metu raginame juos įmokas sumokėti arba kreiptis į „Sodrą“ dėl galimybės įmokas sumokėti dalimis.

Futbolininkai dominuoja daugiausiai iš socialinio tinklo „Instagram“ uždirbančių žmonių sąraše, bet vienas jų – portugalas Cristiano Ronaldo – čia neturi sau lygių. Turino „Juventus“ lyderis C. Ronaldo iš šio socialinio tinklo uždirba daugiausiai visame pasaulyje. Skaičiai tiesiog pribloškia – keldamas įvaraus turinio nuotraukas futbolininkas gauna daugiau pinigų, nei jam sumoka atstovaujamas futbolo klubas. 187 mln.

Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad apie 27 tūkst. gyventojų už 2018 metus galėtų susigrąžinti beveik 4,3 mln. eurų Gyventojų pajamų mokesčio, jei tik pateiktų pajamų deklaraciją. Abejojantys, ar GPM permoka jiems priklauso, gyventojai tai sužinoti gali paprastai – prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos. Permokos suma nurodyta jiems suformuotoje preliminarioje metinėje 2018 m. pajamų deklaracijoje, rašoma VMI pranešime spaudai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad skurdas Lietuvoje skirs istoriškai, nors vis dar negali pamatuoti, ar valdančiųjų ir Vyriausybės inicijuoti mokestiniai pakeitimai bei papildomos išmokos įvairioms visuomenės grupėms teigiamai atsilieps kovoje su skurdu.

Siūlymas lėčiau mažinti gyventojų pajamų mokestį ar įvesti naują mokestį bankams gali būti svarstomas. Tačiau pabranginti žymėtą dyzelinį kurą veikiausiai nepavyks. Taip įsitikinęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio jis sakė, kad apie galimus mokestinius pakeitimus yra kalbėjęs su prezidentu.

Lietuvos didmiesčiuose – įspūdingas turtuolių gausėjimas. O Vilnius – netgi Rytų Europos sostinių lyderis. Beje, turtuolių, kurie mėnesio pajamas skaičiuoja dešimtimis tūkstančių, daugėja ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Tačiau kartu didėja ir liūdnesnis rodiklis – pajamų praraja tarp turtingųjų ir vargšų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad beveik 700 tūkst. gyventojų, kurie laiku ir teisingai užpildė pajamų deklaracijas, iki liepos 31 d. pervedė 109,4 mln. eurų Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permokų. VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Stasės Aliukonytės-Šnirienės, rodikliai sumažėjo iš esmės dėl to, kad nėra taikomas papildomas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) už vaikus. „Pavyzdžiui, pernai, už 2017 metų mokestinį laikotarpį, 445 tūkst.

Daugelyje Europos šalių rugpjūtis yra bene populiariausias atostogų mėnuo, o Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ suskaičiavo, kokia dalis skirtingų bendrijos šalių gyventojų negali sau leisti paatostogauti bent dvi savaites. Paaiškėjo, kad praėjusiais metais 28,3 proc. visų ES gyventojų, kurie yra vyresni nei 16 m., neturi galimybių bent savaitę per metus atostogauti ne namuose. Prieš penkerius metus, 2013 m. tokių gyventojų dalis siekė net 39,5 proc.

Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 11,1 proc. – 2,7 procentinio punkto mažiau, nei 2017 metais (13,8 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

Oficialus ES statistikos biuras „Eurostat“ paskelbė skaičiuoklę, kuri padeda palyginti, kaip pagal namų ūkio pajamas atrodote šalia kitų tautiečių. Ji taip pat atskleidžia, kad tokios pačios šeimos pajamos gali garantuoti gana neblogą vietą Lietuvos visuomenėje, tačiau kone dugną, pvz., Vokietijoje. Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis suaugęs žmogus per mėnesį uždirba 1 tūkst. eurų, tai Lietuvoje už jį geriau gyvena tik 10 proc. kitų namų ūkio.

Valstybinei mokesčių inspekcijai paskelbus praėjusių metų turto ir pajamų deklaracijas, aiškėja, kad vieni turtuoliai linkę pinigus laikyti sąskaitose, kiti turi bendrovių akcijų, dar kiti investuoja į transporto priemones ar nekilnojamąjį turtą. Daugiausia pinigų bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose praėjusių metų pabaigoje laikė Ona Balžekienė (3,42 mln. eurų), Viktor Uspaskich (1,72 mln. eurų) ir Arvydas Garbaravičius (1,23 mln.

Prastas mokesčių surinkimas, mažos ir dar labiau mažėsiančios pensijos, pajamų nelygybė, prasta švietimo kokybė – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria Lietuva. Nors esama pažangos, tačiau kai kurie dalykai mūsų šalyje nesprendžiami jau daug metų. Apie tai rašoma trečiadienį paskelbtose Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai. Kasmet rekomendacijos skelbiamos kiekvienai ES valstybei.

Daugelis lietuvių mano, kad Angliją lengvai būtų galima vadinti pinigų šalimi. Deja, realybė kartais gali pasirodyti visai kitokia. Tuo savo paties kailiu įsitikino ir kaunietis Darius Nėnius (45). „Anglijoje praradau viską“, – liūdnai atsidūsta vyras. Šiuo metu Darius Nėnius gyvena Kaune su savo 88-erių metų sulaukusia motina. Šiuo metu vyras yra bedarbis ir serga cukriniu diabetu, o jo mama kenčia senatvinę demenciją.

Iki liepos 1 dienos visiems mokesčių mokėtojams yra suteikiama vienintelė galimybė deklaruoti praeityje pamirštas pajamas ir mokesčius sumokėti be jokių delspinigių ar, juolab baudų. Tokia proga yra suteikiama pirmą bei vienintelį kartą ir ateityje analogiška galimybe pasinaudoti mokesčių mokėtojai nebegalės, skelbiama VMI pranešime spaudai.

Lietuvos valdžios sektoriaus pajamos pernai augo sparčiau nei išlaidos, o jo perviršis buvo didesnis nei planuota, tačiau rezervuose suklauptų lėšų suma 2018 metų pabaigoje buvo mažesnė nei planuota, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos stabilumo 2019 metų programos vertinimą. Valstybės kontrolės duomenimis, valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 92,4 mln. eurų didesnis nei 2017-aisiais, o rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 38,3 mln.

Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodra“) šią savaitę pradėjusi vadovauti Julita Varanauskienė sako, kad šalyje daugėjant savarankiškai dirbančių žmonių ir atsirandant naujoms darbo formoms reikia modernizuoti socialinio draudimo sistemą, dabar orientuotą į nuolatines pajamas gaunančius gyventojus.

Automobilis ir šeimos atostogos užsienyje – ne vieninteliai atributai, kuriuos reikėtų turėti tie, kurie nori laikyti save viduriniosios klasės atstovais. Naujausio tyrimo apie viduriniąją klasę pristatė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save viduriniajai visuomenės klasei.

Dėl pernykštės sausros Jolantos Blažytės kontroliuojamo koncerno „Vikonda“ pajamos pernai sumenko daugiau nei ketvirtadaliu, tačiau dėl efektyvesnio gamybos įmonių darbo pelno uždirbta daugiau negu 2017 metais, rašo „Verslo žinios“. Pernai „Vikondos“ pardavimo pajamos siekė 77,5 mln. eurų (2017-aisias – 105 mln. eurų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiais metais iš viso jau pateikta daugiau nei 1,5 mln. pajamų ir daugiau nei 83 tūkst. turto deklaracijų, taip pat beveik 256 tūkst. prašymų skirti dalį pajamų mokesčio paramai. Nuo metų pradžios už visus mokestinius laikotarpius pajamų deklaracijas pateikė daugiau nei 1,2 mln. gyventojų. Beveik 699 tūkst. gyventojų pateikė deklaracijas su grąžintina gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma, jiems bus grąžinta beveik 152 mln. eurų GPM permokų suma.

Vidurinės klasės skaitlingumas išsivysčiusiose pasaulio šalyse mažėja, ir jau daugelį metų mažėja jų atstovų pragyvenimo lygis, savo ataskaitoje skelbia Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Dar prieš 30 metų vidurinė klasė sudarė 61 proc. visų OECD šalių gyventojų. Tačiau skirtingose šalyse šis rodiklis ženklia skiriasi: jeigu JAV vidurinei klasei priskiriama apie pusę gyventojų, tuo metu Skandinavijos šalyse – apie 70 proc.

Mažosios bendrijos narys ar individualiosios įmonės savininkas, pajamų mokesčio deklaracijoje pateikęs sau išsimokėtas sumas, tampa skolingas „Sodrai“. Tokia neigiama informacija atsiranda prie įmonės pavadinimo įvairiose įmonių duomenų bazėse, nors jokios skolos „Sodrai“ tokia įmonė ar jos narys neturi, rašo „Verslo žinios“. „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis pripažįsta, kad sistemose buvo įsivėlusi klaida.

Finansinio pasaulio žiniasklaidos lyderis „Forbes“ prognozuoja, kad Eurolyga per artimiausius septynerius metus išaugins savo pajamas dvigubai ir pasieks milijardo dolerių slenkstį. Šis skaičius apima lygos ir komandų generuojamas pajamas. Šiam sezonui prognozuojama gauti 511 mln. dolerių pajamų, o 2025-26 metais tikimasi šį skaičių išauginti iki 1,1 mlrd.

Gyventojai nuo trečiadienio gali deklaruoti 2018-ųjų pajamas. Naujausiais duomenimis, sistema vis dar neveikia tinkamai.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elektroninio deklaravimo sistemoje pateiks suformuotas preliminarias pajamų mokesčio deklaracijas. Pastebima, kad trečiadienio rytą, paskelbus apie tai, kad galima jau deklaruoti pajamas, dėl per didelio žmonių srauto sutriko sistemos veikla. Atsidarius tinklapį matomas užrašas: „Sistemos triktis. Prašome Jūsų pabandyti vėliau.

 Gyventojai nuo trečiadienio galės deklaruoti 2018-ųjų pajamas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elektroninio deklaravimo sistemoje kovo 20-ąją turėtų pateikti suformuotas preliminariąs pajamų mokesčio deklaracijas. Šiemet VMI gyventojams yra parengusi 1,9 mln. preliminarių deklaracijų, iš kurių 1,4 mln. reikės tik patvirtinti vienu mygtuko paspaudimu – į jas bus sukelti visi duomenys, pranešė VMI.