pajamos

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES vidurkio. Visgi per pastaruosius trejus metus vienam gyventojui tenkantis šalies BVP beveik nebepasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Jeigu produktyvumo augimas ir toliau neįsibėgės, šalis rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose.

Dėl sutarčių pažeidimo nuspręsta nutraukti šių metų valstybės finansavimą penkiems dienos centrams, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Finansavimas nutraukiamas visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ vaikų dienos centrams Vilniaus miesto, Širvintų, Alytaus ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.

  „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad norint sumažinti emigraciją, būtina didinti Lietuvos žmonių pajamas. Anot jo, verslas privalo darbuotojams mokėti bent minimalų atlyginimą. „Mes tiesiog turime užtikrinti, kad mūsų žmonės dėl pajamų trūkumo neemigruotų. Turime suprasti, kad tą verslą reikia vienaip ar kitaip tvarkyti, kad galėtume mokėti nors jau tą minimalų atlyginimą. Nemanau, kad tai būtų didžiausia problema.

Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir oligarchai“, „visi darbdaviai – išnaudotojai“, „visi pardavėjai – sukčiai“ lygio mąstymo, bet niekaip nepavyksta. Kad nepavyksta, rodo valdžios teisės aktų pakeitimo iniciatyvos, akivaizdžiai „subalansuotos“ tik „vagims, sukčiams ir išnaudotojams“. Štai du pavyzdžiai.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo daug daugiau nei 2016-ųjų sausio-birželio mėnesiais, kai jis buvo 106,2 mln. eurų. Nors augo pajamos iš skolinimo ir paslaugų, beveik pusę bankų pusmečio pelno prieaugio (24,3 mln. eurų) lėmė gerėjanti skolininkų būklė. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 155,4 mln. eurų pelno - 46,4 proc. (49,3 mln.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos pirmąjį šių metų pusmetį kartu uždirbo 518 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno - 65,1 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jų pelnas buvo 313,7 tūkst. eurų. Šiemet pelningai dirbo 48 kredito unijos, uždirbusios 2,9 mln. eurų pelno, tačiau 23 kredito unijos dirbo nuostolingai - jų patirtas nuostolis siekė 2,4 mln. eurų, pranešė Lietuvos bankas.

Lietuvos pašto grupė pirmąjį šių metų pusmetį gavo 35,402 mln. eurų konsoliduotų pajamų - 4,7 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-birželį, kai grupės pajamos buvo 33,812 mln. eurų. Grupės grynieji nuostoliai per metus išaugo keturiskart iki 859,2 tūkst. eurų, rašoma Lietuvos pašto pirmojo šių metų pusmečio ataskaitoje. Vien pagrindinės grupės bendrovės pajamos šiemet ūgtelėjo 3,6 proc. iki 32,431 mln. eurų, įmonės grynieji nuostoliai padidėjo 6,5 karto iki 647,1 tūkst. eurų.

Daugiau nei milijonas jau emigravo, trečdalis likusiųjų skursta, beveik niekam gyvenimas negerėja, kainų augimas gerokai lenkia pajamų augimą – ne kartą girdėtas naratyvas, bet, kiek jame tiesos? BVP ar eksporto augimas daugeliui nieko nesako ir nieko nereiškia, bet ką rodo kiti, labiau apčiuopiami rodikliai? Kad ir kur mūsų požiūrio atspirties taškas - euro įvedimas ar prieškriziniai metai - progresą, bent jau materialinį, paneigti sunku.

Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, ar naudą pajaučia patys žmonės? Ekonomistai tikina, jog ekonomikos augimas palietė didžiąją dalį gyventojų teigiamai, nes mažiau uždirbančiųjų mažėja. Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas.

Pernai birželį pirmąsias parduotuves Lietuvoje atidariusio Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo valdoma prekybos įmonė „Lidl Lietuva“ praėjusiais finansiniais metais gavo 166 mln. eurų pajamų (be PVM). Bendrovė pranešė, kad per finansinius metus, kurie prasideda kovą ir baigiasi kitų metų vasarį, patyrė 18 mln. eurų nuostolių, tačiau juos vertina kaip investiciją, kurios grąža yra ilgalaikė.  „Veiklos startui Lietuvoje bendrovė rengėsi kelerius metus.

Laura Meškauskaitė augina mažą vaiką ir džiaugiasi, kad šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę imtis papildomo darbo ir pagausinti šeimos biudžetą. Laurai labai patinka dirbti pardavimų srityje, bendrauti su žmonėmis ir kasdien įgyti naujų žinių. Stabilus pajamų šaltinis jai padeda siekti svajonių – Laura labai mėgsta keliauti ir norėtų aplankyti Ameriką. Ji tvirtina, kad darbas su inovatyviu produktu bei jo išmanymas leidžia tobulėti ir siekti savo tikslų.

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms. Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc.

Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, iš kurio finansuojami su sveikatos stiprinimu susiję projektai, įskaitant socialinę reklamą ir mokslinius tyrimus, kitąmet planuojama padidinti daugiau kaip 2 kartus iki 2,69 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad fondas būtų finansuojamas ne tik lėšomis, gautomis iš alkoholio akcizo, bet ir iš cigarečių bei loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Vyriausybei siūloma 2018 metais fondui skirti po 0,5 proc. šių mokesčių pajamų.

 Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui grąžinimas, nustatant naują 15 proc. tarifą, neatneš didelės finansinės naudos gyventojams, bet šalies mokesčių sistemos administravimas taps sudėtingesnis, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas.

Kad sumažėtų emigracija, turi augti žmonių pajamos, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.  „Turime grįžti prie to paties, kad vidutinis atlyginimas, ir minimali alga, ir pajamos žmonių turi didėti čia, Lietuvoje. Tada jie ir ne emigruos“, - trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas. Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2017 metų pusmetį emigravo maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Parlamentarai antradienį grąžino anksčiau galiojusią tvarką, kad meno kūrėjai, sportininkai, atlikėjai socialinio draudimo mokestį turės mokėti nebe nuo visų, o nuo pusės pajamų. Už tai antradienį balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė devyni.

 JAV gyvenantis buvęs „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas Julius Numavičius turi papildomai sumokėti valstybei mokesčius už pajamas, 2007-2010 metais gautas pagal paskolų sutartis, nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 4 dieną atmetė J.Numavičiaus skundą ir paliko galioti jam nepalankų pernai sausį priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą. BNS žiniomis, J.Numavičiui priskaičiuotų mokesčių suma yra apie 306 tūkst.

Kartu su vasara įsibėgėja ir atostogų sezonas. Šiemet ilsėtis planuoja maždaug pusė šalies gyventojų. Vis dėlto jų atostogų biudžetai skiriasi pakankamai ženkliai. Apklausa atskleidė, kad didesnę nei 500 eurų sumą poilsiui pasirengę skirti tik apie penktadalis šalies gyventojų. Šiemet tikrai atostogausiantys teigė 47 proc. apklausos dalyvių. 46 proc. respondentų poilsio šią vasarą neplanuoja. Likę 7 proc. sprendimo dar nepriėmė. Atostogas gerokai aktyviau planuoja dirbantys asmenys.

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos. Joje gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos yra dar didesnės negu Lietuvoje. Anot statistikų, vidutiniškai lietuvis galėjo įpirkti ir suvartoti 86 proc.

 Vaiko priežiūros išmoką, kurią skiria „Sodra“, siūloma mokėti nepriklausomai nuo tuo metu gaunamų tėvų pajamų ne tik antraisiais vaiko priežiūros metais, bet ir pirmaisiais. Atitinkamą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo „valstiečiai“ Valerijus Simulikas ir Justas Džiugelis bei liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ar jūs dirbate ir užsidirbate papildomai? O gal apie tai svajojate tik dar nesugalvojote kaip? Pasirodo Lietuvoje tokių žmonių daugiau nei pusė ir mes Lietuviai Baltijos regione darbščiausi. Naujausia apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė lietuvių dirba ne vieną, o kelis darbus. Tiesa tai dar ne priežąstis didžiuotis. Ekonomistai aiškina, kad tokias tendencijas formuoja ne tik darbštumas, o ir nepriteklius.

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimas atskleidė, kad dar beveik trečdalis (31 proc.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovės Vilkyškių pieninė pajamas šiemet labiausiai didino parduotas šiek tiek didesnis produktų kiekis ir rinkoje augusios jų kainos, sako bendrovės vadovas Gintaras Bertašius. „Yra aukštesnis kainų lygmuo. Tai yra pagrindinė priežastis, jeigu mes kalbame apie pajamas. Dar yra šiek tiek daugiau realizuotų produktų. Yra šios dvi priežastys, kodėl auga pajamos pas mus“, - BNS teigė G.Bertašius.

Daugiausiai lėšų Baltijos šalių vartotojai išleidžia prekybos tinkluose – apsipirkimuose tokiose prekybos vietose skiriama daugiau nei pusė išlaidų. Antroje vietoje pagal išlaidas yra specializuotos parduotuvės, rodo tyrimų bendrovės „Baltmi“ tyrimas. „Pirmojo 2017 metų ketvirčio duomenimis, Lietuvoje 29 proc. visų namų ūkių vartojimo išlaidų teko tinkliniams supermarketams, 17 proc. tinkliniams hipermarketams ir 15 proc. mažiems tinkliniams supermarketams.

 Premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė atsisako ketinimų darbuotojo pusėje konsoliduoti su darbo pajamomis susijusius mokesčius, įskaitant šiuo metu darbdavių mokamas „Sodros“ įmokas. Vyriausybė pagrindinį dėmesį siūlo skirti mokesčių naštos mažiausiai uždirbantiems mažinimui, taip pat skirtingų mokestinių režimų suvienodinimui.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 9,2 mlrd. eurų. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais, BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,4 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Jei nuomojate savo būstą naudodamiesi skelbimo portalu, tačiau nedeklaruodami jokių pajamų ir nemokėdami mokesčių, į jūsų duris gali pasibelsti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Dalis tokių žmonių jau identifikuota. VMI kartu su Kauno technologijų universitetu (KTU) išanalizavo viename iš skelbimo puslapių pateiktus būsto skelbimus, o po to, susiejo šią informaciją su skelbimuose nurodytais telefonų numeriais ir pateiktomis gyventojų pajamų mokesčio deklaracijomis.

Neretai pateikiama statistika apie sparčiai kilusius atlyginimus palydima Lietuvos gyventojų klausimu: „O tai kam ta alga pakilo?“. Ekonomistai patvirtina, taip, algų augimą galėjo pajusti ne visi, bet, vis dėlto, didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad, bendradarbiaudama su kitomis valstybinėmis institucijomis bei užsienio šalių mokesčių administratoriais, nustatė tris Lietuvos gyventojus, kurie prekiaudami virtualia valiuta – bitkoinais (angl. - Bitcoin), nuslėpė 380 tūkst. € įplaukų ir nuo jų nesumokėjo mokesčių. „Trys gyventojai, kurie užsėmė bitkoinų prekyba 2013 – 2015 metais gavo 380 tūkst. € pajamų, nuo kurių, nesumokėti 32 tūkst.

Skaičiuojama, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuomet pagaliau gyventojai dirba sau, o ne mokesčiams, šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos instituto paaiškinimu, valdžia pinigus leidžia sparčiau nei auga ekonomika. Dėl to gyventojams mokesčiams dirbti tenka vis daugiau ir ilgiau.

Kovą stipriai išaugus alkoholinių gėrimų akcizams, jų per keturis mėnesius į biudžetą surinkta pastebimai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai lėmė vasarį suaktyvėjusi didmeninė prekyba alkoholiu, tačiau tuo metu kovą ir balandį akcizų pajamos buvo pastebimai mažesnės nei tais pačiais 2016-ųjų mėnesiais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius surinkta 110,569 mln. eurų alkoholio akcizų - 45,9 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį (75,785 mln.

Būsto kainoms ir skolinimuisi augant, Lietuvos bankas yra ramus, kad tai dar nerodo NT burbulo. Tačiau žvilgsniai krypsta į nuomos sektorių, mat būtent ten gali būti užslėpta rizika. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pristatė mūsų šalies patirtį.

Nuo birželio siūloma mokėti kompensacijas šeimoms, kurių išlaidos šildymui sieks 15 proc., o ne kaip yra dabar - 20 proc. pajamų. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiai Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisai - už balsavo 77 parlamentarai, prieš - liberalai Simonas Gentvilas ir Gintaras Vaičekauskas, o susilaikė 15 Seimo narių.

Vyriausybė nesvarsto įvesti naują mokestį, taikomą gėrimams su cukrumi, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vyriausybė nesvarsto tokio tipo mokesčio įvedimo. Laikomės pozicijos susitvarkyti su tais, kurie yra nustatyti“, - pareiškė S.Skvernelis Seime per Vyriausybės valandą, atsakydamas į socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės klausimą, ar Lietuva neketina sekti Estijos pavyzdžiu.

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų išlaidas. „Tendencijos rodo, kad nuosaikiai auga gyventojų, kurie savo finansinę padėtį vertina gerai, dalis. Tiesa, didesnis pirkinys lieka iššūkis daugumai apklaustųjų“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Milda Šeškutė. Du iš penkių (43 proc.

Gamtoje mažiausiai miega žirafa, vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. Mokesčių mokėtojas, gal miega ir ilgiau, bet kaip toji žirafa - niekada negali miegoti ramiai. Net jei laiku sumokėjo visus mokesčius, ir net jei jam tai pavyko padaryti teisingai. Mokesčių mokėtojas turi būdrauti, nes į jo uždirbtus pinigus nuolat kėsinasi „žvėryno“ prižiūrėtojai.

Lietuvos gyventojai yra religingiausi tarp Baltijos šalių, rodo „WIN/Gallup International“ asociacijos su BALTMI rinkos tyrimų kompanija atliktas religinių įsitikinimų pasaulyje reprezentatyvus tyrimas. Jo duomenimis, 47 proc. Lietuvos gyventojų teigia esantys religingi. Latvijoje ir Estijoje religingais save laiko atitinkamai 37 ir 28 proc. gyventojų. Pasaulio vidurkis – 62 proc. Lietuvoje 34 proc. respondentų nurodė esantys nereligingi žmonės, 6 proc. save apibūdino kaip ateistus, o 12 proc.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria stresą ir neigiamas emocijas. Ji pataria, kaip elgtis neturintiems, iš ko sutaupyti, ir ką daryti nemokantiems atsidėti pinigų taupymui.

Švedijos telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje gavo 443 mln. Švedijos kronų (47,1 mln. eurų pajamų) - 14 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-kovą, kai gauta 389 mln. kronų (41,4 mln. eurų). Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per metus išaugo 8 proc. iki 156 mln. kronų (16,4 mln. eurų), EBITDA marža sumažėjo 2 procentiniais punktais iki 35 mln. kronų (3,7 mln.

Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia bloga, o statistiką iškreipia milžiniškas „šešėlis“ ir mažos pensijos. Per mėnesį - 400 eurų „į rankas“ Viename sostinės grožio salone manikiūrą klientei daranti Julija šio amato ėmėsi ne šiaip sau.

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti.

Įdėmiai susipažinusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktais duomenimis apie skirtingų pajamų grupių pajamas ir sumokamą GPM, Aušra Maldeikienė pratrūko. Parlamentarės manymu, nemaža dalis valdžios žmonių galima vadinti vagimis. „Aš kol kas labai labai kultūringa. Aš nekultūringa būsiu, kai jau pradėsiu vadinti vagis tiesiai Seimo salėje, kad tu vagi, tu vagi ir tu vagi. Todėl, kad kai tokie maži mokesčiai, tu vagi šitos šalies ateitį“, - sako parlamentarė.

Visų be išimties biudžetinių įstaigų, o taip pat viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė būtų valstybė ar savivaldybė, vadovus, jų pavaduotojus ir šeimos narius siūloma įpareigoti deklaruoti savo turtą ir pajamas. Seimui antradienį teikiamos prezidentės Dalios Grybauskaitės parengtos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisos.

Austrijos kapitalo statybos skirtais medienos gaminių prekybos įmonė, Kauno „Kronospan Trading“ praėjusiais finansiniais metais gavo 16,509 mln. eurų pajamų - 19,8 proc. mažiau nei ankstesniais finansiniais metais, kai jos buvo 20,596 mln. eurų. Šiais finansiniais metais bendrovė planuoja 8 proc. apyvartos augimą.

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį.  2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2 proc.) 380 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką. 2016 m. spalio mėn.

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių daugiausia pajamų, gauna maždaug 5,2 kartais daugiau nei 20 proc. gyventojų, uždirbančių mažiausiai. Tačiau toks ES vidurkis. Pažvelgus į atskiras šalis šis santykis keičiasi.

Lietuvoje ketvirtadienį pradedamas pajamų ir turto deklaravimas už 2016 metus. Valstybinė mokesčių inspekcija yra paruošusi 1,5 mln. preliminariųjų pajamų deklaracijų, kurias galima pateikti internetu. Inspekcija teigia, kad pernai 84 proc. individualią veiklą registravusių gyventojų deklaracijas pateikė laiku. VMI ketvirtadienį organizuoja spaudos konferenciją, skirtą pajamų ir turto deklaravimui.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc.