Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pristatė mūsų šalies patirtį. Pasak jo, 2011 m. įvestos Atsakingojo skolinimosi nuostatos veikia, šiuo metu padėtis stabili, tačiau gali prireikti taikyti specialias priemones nuomos rinkai arba išimtinai Vilniui.
Kylančios kainos kaitina aplinką
Lietuviai – tauta, kuriai pirminis turtas, kurį būtina turėti yra būstas. Būtent dėl to šis sektorius toks svarbus ir jautrus – paveikiantis visą ekonomiką. Pasak T. Garbaravičiaus, nors NT kainos praeitais metais kilo netoli 10 proc., panašiai kilo ir pajamos. Dėl to svarbiausia yra tikrinti kainos ir pajamų santykį. Pažvelgus į jį matyti, kad situacija yra stabili ir neprimena prieškrizinio laikotarpio.
Lietuva viena iš pirmųjų Europoje įvertino krizės pamokas ir jau nuo 2011 m. taiko finansinį stabilumą stiprinančias priemones – Atsakingojo skolinimo nuostatus. Pasak jo, taikomos priemonės yra sėkmingos. Nors iš pradžių būsto kreditavimas buvo smukęs, dabar paskolos vėl pradėjo augti.
Konferencijoje jis teigė, kad būsto kainos kelia didelį susirūpinimą: būsto kainų ir pajamų santykis kelerius metu kyla, taip pat auga ir išduotų paskolų kiekis, o Lietuvoje NT yra pagrindinis namų ūkio turto komponentas. Dėl to kainų korekcijos atveju, yra grėsmė, kad sumažės vartojimas.
Tačiau tuo pačiu, anot jo, nėra jokių pasiūlos ribojimų, dėl Atsakingojo skolinimosi nuostatų namų ūkių įsiskolinimas – suvaldomas, bei bendrai žiūrint įsiskolinimo lygis šalyje ganėtinai žemas pagal tarptautinius standartus. Nerimą kelia nuoma
Per pastaruosius metus itin auga perkančiųjų antrą ar n–tąjį būstą nuomai skaičius. Būtent tai – pagrindinė Lietuvos problema ir čia sutelkiamas Lietuvos banko dėmesys.
„Tai nauja problema, kurią bandome atpažinti. Bandysime surinkti daugiau informacijos, ir žiūrėti, kiek tas reiškinys paplitęs ir, kiek jis toliau plinta. Pavyzdžiui, Anglijos centrinis bankas tam pritaikė specialias priemones. Mes dar tam neapsiruošę.
Susiformavusi situacija didina paklausą, o paklausa daro spaudimą kainoms. Būsto pirkėjai su skolintomis lėšomis kelia ir kainas. Yra rizikų, kad jei būtų kainų korekcija ar nuosmukis, tokie skolintojai, kurie nusipirkę antrinį ar tretinį būstą su tikslu išnuomoti, pirmieji pultų pardavinėti būstus: nuomos kainos kristų, jie nerastų klientų, o paskolas grąžinti reikėtų.
Jei toks butų pirkimas vyksta be skolintų lėšų, iš esmės nieko negalime padaryti, bet tik perspėti apie galimas. Jei perka su skolintomis lėšomis, galima taikyti griežtesnes Atsakingojo skolinimosi nuostatas: didesnis pradinis įnašas, galbūt konservatyviau vertinti skolininko finansinę būklę. Yra įvairių variantų, bet pirma reikia pažiūrėti, ar labai didelį ši problema, o tada pritaikyti tinkamas priemones“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo T. Garbaravičius.
Tačiau konferencijoje kalbėję Europos šalių centrinių bankų atstovai išskyrė, kad kartais taikant mokesčių politiką būtų galima pasiekti daug geresnius rezultatus. Tokios minties neatmeta ir pašnekovas.
„Kai kurias atvejais mokesčiai tikrai gali būti geresnė priemonė, bet dėl politinių priežasčių sudėtingiau pritaikyti. Procesas užtrunka ir po to gali būti jau per vėlu.
Lietuva po krizės buvo panaikinta galimybė sumažinti mokesčius būsto paskolų palūkanomis, tai yra gerai. Kitos šalys dar vis bando to atsisakyti. Visgi, jei formuotųsi didelis burbulas NT rinkoje, tada iš tikrųjų galbūt būtų greičiau ir efektyviau tiesiog padidinti būsto mokesčius. Dabar yra prabangaus nekilnojamojo turto (200 tūkst. Eur vertės) mokestis, galima arba tą kartelę nuleisti, arba padidinti tarifą, arba antrą būstą apmokestinti. Tai tikrai turėtų stiprų poveikį. Bet, kaip sakiau, dėl politinių priežasčių, mažai tikėtina, kad politikai tam ryžtųsi. Dėl to yra makroprudencinė politika, kuri žiūrės kaip savomis priemonėmis panašių dalykų pasiekti“, – mano jis.
Atskiros priemonės Vilniui?
Nekilnojamojo turto dinamika Vilniuje yra visai kitokia nei likusioje Lietuvoje. Kai kurie analitikai net teigia, kad būstas Vilniuje jau dabar pervertintas. T. Garbaravičiaus nuomone, kai kuriose Vilniaus vietose, pavyzdžiui, centrinėje, būstas tikrai gali kainuoti per daug, tačiau žvelgiant į vidutinę ekonominės klasės būsto kainą nepanašu, kad būtų jau ta situacija, kai reikėtų skambinti pavojaus varpais.
„Nustatyti, kada kainos yra per didelės – labai sudėtinga. Reikia į daug veiksnių atsižvelgti ir yra net hipotezė, kad viskas (NT burbulas – red. pastaba) nuo Vilniaus prasidėtų. Galbūt sostinės nusipelno atskiro išskirtinio dėmesio, nes nuo jų viskas prasideda, jos ekonomikai svarbios tiek gyventojų prasme, tiek indėliu į BVP. Danai, norvegai jau pritaikė išskirtines priemones sostinėms, nes ten labiausiai kaista NT rinka“, – pamini T. Garbaravičius.
Jis prideda, kad laukia dar daug iššūkių, nes jei pinigų politikoje jau turima apie 50 metų patirtį, tai makroprudencinėje politikoje nėra nė 10.
„Iš dalies ir mokomės pritaikydami priemones, kas pasiteisina, kas ne. Žiūrime kitų šalių pavyzdžius, bandoma išgryninti tikruosius tikslus, ko siekti, kas nepasiekiama, kada kokias priemones taikyti, kaip reaguoti“, – teigia jis.
