Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene. Ji teigia, kad nors rekonstrukcija būtina, baimių tikrai kyla.
Tuo tarpu Lietuvos oro uostai įsitikinę, kad didelės įtakos šis uždarymas neturės.
Užsakymų mažėja, mažės ir surinktos lėšos į biudžetą
E. Šiškauskienės teigimu, jau dabar pakalbėjus asociacijoje su viešbučiai matyti, kad rezervacijų pamažėjo. Pasak jos, metinėje asociacijos konferencijoje ir tie, kurie daro tarptautinius viešbučių užimtumo tyrimus pastebėjo, kad užsakymų pamažėjo. Dėl to labiausiai bijoma ilgalaikių pasekmių, jog turizmui Vilniuje atsitiesi bus sunkiau.
„Manome, gali ilgalaikių pasekmių turėti, bet aišku tikrąsias išvadas darysime jau po visko. Dar yra baimė, kad neužtruktų tą rekonstrukcija ilgiau ir nelabai matosi tiems, kurie nori užsisakyti skrydį į Vilnių, nėra duodama aiški informacija, kad tai tik laikinai į Kauną. Kažkaip dabar atrodo, kad Vilniaus neliko iš viso.
Buvome susitikę su Kauno savivaldybe, tai Kaunas iš ties labai ruošiasi, tik nežinau, kiek bus iškomunikuota ta informacija. Kaunas aktyviai ruošiasi ir nuvežti su autobusais iki stoties, ir kad įvairiapusiškas patogumas būtų: kas norėtų pasilikti Kaune bus pilna informacija ir kur nakvynė, kokios ekskursijos ir pan. Kaunas puikiai pasiruošęs, tik mus neramina, ar atvykusiems svečiams bus aiškiai iškomunikuota. Vilniuje gal šiek tiek toks požiūris, kad tai oro uostų reikalas, kaip svečius atvežti“, – komentuoja ji.
Be to, turizmas įtakos turi ir biudžetui. Mat atvykę užsieniečiai čia ne tik naudojasi apgyvendinimo paslaugomis, bet ir lankosi restoranuose, apsiperka parduotuvėse.
„Mes visą laiką tai sakom, kad su apgyvendinimu susijusios tik ketvirtadalis išlaidų. 60 proc. išlaidų yra kita – restoranai, parduotuvės, taksi ir visa kita. Nereikia suvesti vien į viešbučius, bus visam sektoriui blogai“, – teigia E. Šiškauskienė.
Paklausus, ar patys viešbučiai ruošiasi daryti kažkokius specialius pasiūlymus, taip viliodami turistus, LVRA prezidentė teigia, kad nebe laikas akcijas organizuoti, užsakymai ateina per bookingus, turizmo agentūras.
Vis dėlto E. Šiškauskienė teigia, kad kito varianto nėra, nes oro uostą rekonstruoti reikia. Baiminamasi tik, kad rekonstrukcija neužsitęstų ilgiau.
„Be abejo, reikėtų maksimaliai abiem savivaldybėms bendradarbiaujant pasirūpinti, kad viskas aiškiai svečiui būtų pasakyta“, – prideda ji.
Prognozuoja, kad atvykusiųjų skaičius daug nesikeis
Lietuvos oro uostų tinklo vadovas Donatas Voveris naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad komunikacija vyksta jau seniai ir apklausos rodo, jog žmonės – informuoti.
„Lietuvos oro uostai apie Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją komunikuoti pradėjo prieš dvejus metus. Nuo to laiko, kai pradėjome kalbėti apie tikslią rekonstrukcijos datą, visuomet akcentavome, kad oro uostas neveiks 35 dienas.
Dar lapkričio mėnesį kartu su rinkos tyrimų bendrove „Spinter“ atlikome Lietuvos gyventojų apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad informacijos apie rekonstrukciją jau tuomet turėjo 57 proc. tyrimo dalyvių. Nuo to laiko savo komunikaciją suintensyvinome ir nuolat aktyviai kalbame, kodėl reikalinga rekonstrukcija, kiek laiko ji truks ir kaip viskas vyks tuo metu, kol Vilniaus oro uoste aviacinė veikla nebus vykdoma. Tą pačią informaciją galima rasti ir Vilniaus oro uosto interneto svetainėje (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis)“, – teigė jis.
Pasak jo, prie komunikacijos prisideda ir turizmo agentūros, oro linijų bendrovės.
„Turistams, įsigyjantiems bilietus į Vilnių, geriausias informacijos šaltinis yra bilietų pardavėjai – dažniausiai tai yra oro linijų bendrovės. Dauguma jų savo interneto svetainėse turi įspėjimus keleiviams, kad Vilniaus oro uostas bus uždarytas, o skrydžiai – perkelti į kitą miestą“, – nurodo D. Voveris.
Jis įsitikinęs, kad net ir tuomet, kai Vilniuje aviacinė veikla nebus vykdoma, Lietuva išliks puikiai pasiekiama. Daugiau skrydžių ir didesnio keleivių srauto sulauks Kauno bei Palangos oro uostai.
„Lietuvos turizmo departamentas aktyviai vykdo Lietuvos žinomumo kampanijas užsienyje, tad tikime, kad vieno Lietuvos oro uosto uždarymas 35 dienoms neturės didelės įtakos tam, kad užsieniečiai norėtų čia atvykti ir po Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos. Per pirmąjį 2017–ųjų metų ketvirtį Lietuvos oro uostai aptarnavo 16 proc. daugiau keleivių negu praėjusiais metais tuo pačiu metu, prognozuojame, kad galutinis šiemet aptarnautų keleivių skaičius nedaug skirsis nuo praėjusių metų rezultato. O štai 2018–aisiais, jau po Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos, tikimės praplėsti skrydžių tinklą ir taip sulaukti daugiau keleivių, tarp jų – ir iš užsienio“, – prognozuoja jis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo liepos 14 d. 00:00 val. iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val. truksiančios Vilniaus oro kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu bus pakeista senoji tako danga, sutvirtintas jo pagrindas, įrengtos naujos drenažo ir lietaus surinkimo sistemos bei rekonstruota signalinių žiburių valdymo sistema.
