pajamos

Kartais mėgstama skųstis, kad mokesčiai Lietuvoje yra dideli, tačiau iš tiesų yra priešingai. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje surenkamų mokesčių ir sukuriamo bendrojo vidaus produkto santykis yra vienas iš prasčiausių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mokytojų ar gydytojų atlyginimai yra nedideli, kodėl tokios mažos pensijos.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 56,5 mln. eurų pajamų – 22 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. „Klaipėdos naftos“ konsoliduoti nuostoliai siekė 29 mln. eurų – dukart mažiau nei pernai tuo pat metu (57,5 mln. eurų), tuo metu koreguotas grynasis pelnas – 6,3 mln. eurų (46,9 mln. eurų nuostolių), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ per devynis šių metų mėnesius gavo 152,5 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 29,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Grupės pelnas prieš apmokestinimą krito daugiau nei tris kartus iki 7 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) mažėjo 56,7 proc. iki 14,1 mln.

Medicinos bankas šiemet per tris ketvirčius uždirbo 3,4 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 5,5 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku, kai pelnas buvo 3,6 mln. eurų.  Banko administracijos vadovas Marius Arlauskas pažymi, jog nors makroekonominė situacija nėra paprasta, banko rezultatai šiemet išlieka stabilūs. „Energetinės krizės keliama įtampa paliečia vis daugiau veiklų, tačiau mūsų rezultatai išlieka stabilūs.

Ketvirtadienį Seimas galutinai patvirtino kitų metų valstybės biudžetą. Jame numatyta, kad Lietuva išleis daugiau pinigų, negu bus surinkta mokesčių – visų gyventojų vardu bus toliau skolinamasi.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų šalyje valdančios bendrovės „Rimi Lietuva“ apyvarta per tris šių metų ketvirčius siekė 310,3 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) ir buvo 6,9 proc. didesnė nei per tą patį laikotarpį pernai. „Rimi Lietuvą“ valdančios „Rimi Baltic“ grupės apyvarta augo 2,2 proc. iki 1,257 mlrd. eurų, rodo patronuojančios  Švedijos „ICA Gruppen“ veiklos ataskaitoje pateikti duomenys. „Rimi Baltic“ pajamos Latvijoje sumenko 3 proc. iki 622,5 mln.

„Nissan“ trečiadienį padidino savo visų metų pelno prognozes, nes nuvertėjusi jena augina įmonės pelną užsienyje, nepaisant išliekančių iššūkių, įskaitant su COVID-19 susijusias ribojamąsias priemones ir pasaulinį lustų trūkumą.  Šiuo metu bendrovė tikisi 155 mlrd. jenų (1,06 mlrd. JAV dolerių) metinio grynojo pelno iki 2023 metų kovo mėnesio, arba 5 mlrd. jenų didesnio pelno nei skelbta ankstesnėse prognozėse.

Pramogų milžinė „Walt Disney“ antradienį paskelbė mažesnį, nei tikėtasi, ketvirtojo šių finansinių metų ketvirčio pelną ir pajamas, nors srautinės televizijos padaliniui sekėsi gerai.  Bendrovė nurodė, kad liepos–rugsėjo mėnesiais uždirbo 162 mln. JAV dolerių. Tai beveik atitiko 160 mln. JAV dolerių pelną analogišku laikotarpiu praėjusiais metais.  Neskaitant vienkartinių įsigijimų, „Disney“ pelnas siekė 30 centų už akciją.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių gyventojų realiosios pajamos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumenko 0,5 proc., nepaisant jiems tenkančio realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies padidėjimo 0,3 procento. Gyventojų realiųjų pajamų kritimas aukštos infliacijos sąlygomis fiksuojamas trečią metų ketvirtį iš eilės, pažymima EBPO pirmadienį paskelbtoje apžvalgoje.

Centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ per devynis šių metų mėnesius gavo 48,8 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 61,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pajamos siekė 30,2 mln. eurų.  Grupės neaudituotas pelnas buvo 548 tūkst. eurų – 2,9 karto mažesnis nei prieš metus, kai uždirbta 1,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 5,8 mln. eurų – 24 proc.

Vilniuje ir Panevėžyje veikianti nestandartinių metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos įmonė „Arginta Engineering“ per šiuos metus planuoja konsoliduotas pajamas padidinti iki 68 mln. eurų. Pelną, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA), planuojama padidinti iki 4 mln. eurų, teigiama įmonės pranešime. Metų pradžioje bendrovė planavo 64 mln. eurų pajamas ir 3,8 mln. eurų EBITDA.

SBA grupės tekstilės įmonių grupė „Utenos trikotažas“ per devynis šių mėnesius gavo 26,3 mln. eurų pajamų – 23,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, kai jie siekė 21,3 mln. eurų. Pajamas augino pagrindinė veikla, pirmadienį pranešė bendrovė.

„Swedbank“ Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius uždirbo 81 mln. eurų grynojo pelno – 27 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, kai jis siekė 64 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė bankas. Pasak „Swedbank“, pelno didėjimui didžiausios įtakos turėjo išaugusios pajamos – jos per tris ketvirčius, palyginti su sausiu-rugsėju pernai, išaugo 20 proc. iki  213 mln. eurų (pernai – 178 mln.

„Google“ patronuojančioji bendrovė „Alphabet“ antradienį pranešė apie analitikų lūkesčių neatitikusias ketvirčio pajamas, nes užsakovai skaitmeninės reklamos rinkoje, lemiančioje didelę dalį „Google“ pajamų, ėmė taupyti.  „Alphabet“ pranešė trečiąjį ketvirtį uždirbusi 14 mlrd. JAV dolerių pelną iš pajamų iš reklamos, kurios, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo vos 6 proc. iki 69 mlrd. JAV dolerių.

Skandinavijos telekomunikacijų grupės „Telia“ valdoma bendrovė „Telia Estonia“ pranešė pardavimų pajamas per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidinusi 14,7 proc. iki 252,5 mln. eurų, veiklos pelną – 14,8 proc. iki 94 mln. eurų. Trečiojo metų ketvirčio įplaukos augo 10,3 proc. iki 83,5 mln. eurų, veiklos pelnas – 8,7 proc. iki 30,8 mln. eurų. Bendrovė laikotarpio pabaigoje turėjo beveik 1,3 mln. mobiliojo ryšio vartotojų, 241 tūkst.

Šių metų balandžio 11 dieną Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) Seimo Valdybai pateikė viešais, oficialiais duomenimis paremtus skaičiavimus apie reikšmingus valstybės (mokesčių mokėtojų) finansinius praradimus, tačiau nei Seimo Valdyba, nei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas į tai nesureagavo. Rugpjūčio mėnesį paskelbti naujausi 2022 metų duomenys apie loterijų ir lošimų organizatorių rezultatus atskleidžia tolesnį situacijos prastėjimą viešųjų finansų praradimo prasme.

Viena didžiausių Lietuvoje baldų gamintojų bendrovė „Vilniaus baldai“ per praėjusius finansinius metus uždirbo 1,488 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno –  8,7 karto daugiau nei prieš metus, kai jis siekė 172 tūkst. eurų. Bendrovės konsoliduoti pardavimai nuo 2021 metų rugsėjo iki šių metų rugpjūčio siekė 100,7 mln. eurų – 1,4 proc. daugiau nei prieš metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupė „Agrokoncernas“ 2021–2022 finansiniais metais uždirbo 630 mln. eurų – 26 proc. daugiau nei ankstesniais finansiniais metais, pranešė grupė.  „Rusijai užpuolus Ukrainą nutraukėme visus verslo ryšius su šalimis agresorėmis ir sėkmingai radome naujus tiekėjus iš Vakarų šalių. Nors trąšų kainos augo, jų poreikis sumažėjo neženkliai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė atmeta parlamentaro Lino Kukuraičio kritiką, kad  gyventojų pajamų didinimas kitąmet nekompensuos išaugusių kainų ir mažins perkamąją galią. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Kukuraitis teigia, kad gyventojų pajamų didinimas kitąmet yra neadekvatus, nes infliacija auga sparčiau nei planuojama didinti žmonių pajamas.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-rugsėjį gavo 175,72 mln. eurų pajamų – 64,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien rugsėjį konsoliduotos pardavimų pajamos buvo 22,11 mln. eurų – 58,6 proc.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Iš Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ šiemet gautų perkrovų pajamų 142 mln. eurų bus grąžinta vartotojams sumažinant perdavimo tarifą.  Pritarus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), kitais metais elektros perdavimo tarifas mažės 4,3 proc. iki 0,65 cento už kilovatvalandę, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, per aštuonis šių metų mėnesius bendrovė gavo 177 mln.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Estijos vyriausybė antradienį paskelbė ketinanti išleisti 10 metų trukmės tarptautinių obligacijų. Pajamos iš obligacijų bus panaudotos valdžios sektoriaus deficito padengimui šių ir kitų metų pabaigoje, taip pat likvidumo rezervo papildymui, pareiškė finansų ministerija. Obligacijų emisijos apimtis ir pajamingumas bus nustatyti išleidimo metu ir priklausys tiek nuo rinkos palūkanų normų, tiek nuo vertybinių popierių paklausos.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos degalais tinklų Lietuvoje valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“ per finansinius metus – nuo 2021-ųjų gegužės iki 2022-ųjų balandžio – gavo 857,9 mln. eurų audituotų pajamų, arba 59 proc. daugiau nei ankstesniu laikotarpiu (539,6 mln. eurų).  Per šį laiką „Circle K Lietuva“ uždirbo 18,9 mln. eurų grynojo pelno, arba 11 proc. daugiau (17 mln.

Pasirodo, socialinę išmoką gaunantys gyventojai, susigrąžinę mokesčių permoką, išmokos nebegauna, nes taip esą padidėjo jų pajamos. Ministerijos teigimu, jeigu per pajamų vertinimo laikotarpį asmuo gavo su mokesčių susigrąžinimu susijusių lėšų, apskaičiuojant asmens pajamas socialinei paramai gauti, šios lėšos įskaitomos į asmens gaunamas pajamas.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ tarifas kitąmet bus sumažintas, jei įmonei liks laisvų perkrovų pajamų jas skyrus investicijoms į infrastruktūrą ir sinchronizavimo projektus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Pasak Renato Pociaus, sprendimą dėl šių pajamų panaudojimo tarifui mažinti rinkos reguliuotojas priims iki rugsėjo pabaigos, kai bus patvirtinta elektros perdavimo kainų viršutinė riba.

Latvijos valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ pranešė pirmąjį pusmetį pasiekusi 118,928 mln. eurų finansinę apyvartą – 48 proc. didesnė per tą patį laikotarpį pernai. Per šešis šių metų mėnesius patirtas 1,607 mln. eurų nuostolis, palyginti su prieš metus fiksuotu pelnu.

Verslininko Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 781 mln. eurų pajamų – 2,1 karto daugiau nei prieš metus.  Grupės grynasis pelnas mažėjo 3 kartus iki 5 mln. eurų. Vien antrąjį ketvirtį ji uždirbo 18 mln. eurų pelno, kai pirmąjį ketvirtį jį patyrė 13 mln.

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovės „East West Agro“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 16,1 proc. iki 19,6 mln. eurų. Pelnas prieš mokesčius siekė 1,05 mln. eurų ir buvo 11,7 proc. didesnis, pranešė įmonė. Grynojo pelno BNS ji neatskleidė. Anot bendrovės, sudėtingos 2022 metų gamtinės sąlygos turėjo neigiamos įtakos derliaus kokybei, tačiau Lietuvos ūkiams pavyko užauginti apie 20 proc. daugiau pagrindinių kultūrų derliaus negu 2021 metais – apie 7,5 mln.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė per pirmąjį pusmetį pasiekusi 119,354 mln. eurų finansinę apyvartą – 4,1 proc. didesnę nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Veiklos išlaidos augo 5,9 proc. iki 130,6 mln. eurų. Pagrindinė augimo priežastis – smarkiai pabrangę energijos ištekliai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius patirtas 439 tūkst.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

Prabėgus kelioms savaitėms po Rusijos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje, Vakarų Europos ekonomikoje atsirado neužtikrintumo požymiai. Tačiau toliau į rytus ekonomika vis dar virė ne tik dėl dviženklio atlyginimų augimo, bet ir dosnios valstybės paramos kai kuriose iš šių šalių.

Verslininko Arūno Martinkevičiaus valdomos SBA grupės baldų gamybos įmonių pajamos pirmąjį pusmetį siekė 191,5 mln. eurų, arba 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai pardavimai siekė 158,4 mln. eurų, pranešė grupė. Anot jos, dėl geopolitinės situacijos ir aukštų energijos kainų bei infliacijos verslo ateities perspektyvos yra pesimistinės.

Valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) pagrindinės veiklos pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 33 proc. iki 5,84 mln. eurų. Telecentro grynasis pelnas augo 40 proc. iki 619 tūkst. eurų, pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 25 proc. iki 1,82 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Telecentras. Įmonės sąnaudos padidėjo 34 proc., nemaža dalimi sąnaudų padidėjimas susijęs su verslo apimčių augimu.

Valstybinių miškų urėdija pirmąjį šių metų pusmetį gavo 142,4 mln. eurų pajamų – 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu ir 17 proc. daugiau nei planavo. Įmonė uždirbo 49,7 mln. eurų pelno prieš apmokestinimą ir 66,2 mln. eurų koreguoto grynojo pelno, trečiadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija. Anot jos, rezultatams įtakos turėjo didelė medienos paklausa Lietuvos bei tarptautinėje rinkose, veiklos efektyvinimas, investicijos į atsinaujinimą, viešųjų pirkimų centralizavimas.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-liepą gavo 132,53 mln. eurų pajamų – 65,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien liepą konsoliduotos pardavimų pajamos buvo 19,7 mln. eurų – 65,8 proc.

Pastaruoju metu Lietuvoje ypač populiarėja platforma, kuri pasaulyje išgarsėjo kaip „tikrų fanų“ svetainė, nes už išskirtinį turinį ar bendravimą reikia susimokėti. Vis tik dabar nemažai žmonių šią platformą lygina su moderniu parsidavinėjimu, kurioje už nuogumą gaunamas atlyginimas.  Tai – internetinė platforma „OnlyFans“, kurioje, susikūrus anketą, už kiekvieną prenumeratorių ar papildomo turinio dalinimąsi (nuotraukų ar vaizdo įrašų) galima užsidirbti pinigų.

SBA grupės baldų gamintoja bendrovė „Kauno baldai“ per pirmąjį šių metų pusmetį produkcijos pardavė už beveik 15 mln. eurų – 8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai pardavimai siekė 13,8 mln. eurų. Vien antrąjį ketvirtį įmonė pardavimus augino 10 proc. iki 7,9 mln. eurų. Įmonės vadovo Tomo Maurico teigimu, didžiausią įtaką augimui darė ilgalaikės partnerystės su klientais bei nauji klientai.

Statybinių medžiagų prekybos įmonė „Lemora“ per praėjusius metus gavo 126,8 mln. eurų pajamų – 26 proc. daugiau nei 2020 metais, kai apyvarta siekė 100 mln. eurų. Bendrovė pernai uždirbo 5,7 mln. eurų grynojo pelno – 78 proc. daugiau nei užpernai, kai pelnas buvo 3,2 mln. eurų, rodo Registrų centrui pateikti duomenys.  Šiemet „Lemora“ pardavimus planuoja padidinti bent 2 proc.

Kai infliacija siekia 20 proc., brangsta būtinos išlaidos, labai svarbu priimti teisingus sprendimus nenorint, kad ištiktų asmeninė finansinė krizė. Ekspertai pataria nelaikyti visų santaupų banke, jeigu nemokamos palūkanos, neskubėti anksčiau laiko atiduoti paskolų, pirkti ar parduoti nekilnojamo turto (NT). Pašnekovai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia planuotis savo išlaidas ir atsisakyti to, kas nėra būtina: pietų restorane, kino teatro ar nuolat veikiančios skalbinių džiovy...

„Uber“ antradienį pranešė apie didesnes nei buvo tikėtasi antrojo ketvirčio pajamas, kurias paskatino didelė San Fransiske įsikūrusios bendrovės pavėžėjimo ir maisto pristatymo paslaugų paklausa. Pajamos per tris mėnesius iki birželio padidėjo daugiau nei dvigubai iki 8,1 mlrd. JAV dolerių – tai reiškia, kad prieaugis siekia 105 procentus.  Taip pat įmonė pranešė patyrusi 2,6 mlrd.

Sunkvežimių ir jų atsarginių dalių prekybos bei sunkvežimių remonto bendrovė „Skuba“ pernai gavo 203 mln. eurų pajamų – 23 proc. daugiau nei 2020 metais (189 mln. eurų).  Įmonės praėjusių metų grynasis pelnas buvo 18,1 mln. eurų – beveik dukart didesnis (9,8 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.  Įmonė nurodė, kad šiemet planuojama plėtra.

Italija rengia naujas priemones, kuriomis sieks sušvelninti sparčiai kylančios infliacijos poveikį ir kurioms finansuoti panaudos neplanuotą 14 mlrd. eurų mokesčių pajamų perteklių, pranešė šalies vyriausybė. Apie tokį planą buvo paskelbta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai praėjusią savaitę žlugo ministro pirmininko Mario Draghi koalicinė vyriausybė, o jis atsistatydino. Rinkimus šalyje numatoma surengti rugsėjo 25 dieną.

„Carlsberg“ grupei priklausančios didžiausios šalies alaus gamybos bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 4 proc. iki 87,6 mln. eurų. Tuo metu bendrovės eksporto pajamos sumažėjo 18 proc., teigiama „Švyturio–Utenos alaus“ pranešime. „Tai buvo išties sudėtingiausias pusmetis pastarųjų metų įmonės veikloje. Mūsų sprendimas sustabdyti bet kokius ryšius su šalimis agresorėmis lėmė eksporto mažėjimą ir stiklo butelių trūkumą.

Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 2 proc. iki 20 mln. eurų. Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) siekė 3,5 mln. eurų ir buvo 35,2 proc. mažesnis nei 2021 metų pirmąjį pusmetį, trečiadienį pranešė įmonė.  Anot jos, mažėjimą lėmė stipriai augantys mokesčiai dėl indeksavimo ir staigus elektros energijos kainų kilimas.

Vilniuje registruotos transporto ir ekspedijavimo bendrovės „Integre trans“ pajamos pernai augo 35,9 proc. iki 99,317 mln. eurų. Grynasis įmonės pelnas augo 2,5 karto iki 4,8 mln. eurų, rašoma Registrų centrui pateiktoje įmonės ataskaitoje. Vadovybės vertinimus, geopolitinė situacija ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje reikšmingos įtakos įmonės veiklai ir finansiniams rezultatams neturės. „Visi įmonės klientai yra Vakarų Europoje.