pajamos

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) pajamos per praėjusius metus augo beveik dukart – iki 1,9 mlrd. eurų (2021 m. – 1 mlrd. eurų), pirmadienį pranešė bendrovė. Grupės koreguotas pelnas pernai siekė 85 mln. eurų ir buvo 2,7 karto didesnis nei 2021 metais (32 mln. eurų), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 288 mln. eurų ir buvo 85 proc. didesnis nei 2021 metais (155 mln.

Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 10,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios bankų palūkanų pajamos pernai siekė 811 mln. eurų – 55,9 proc. (291 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais.

Visuomenę ne juokais išgąsdino valdžios planuojamas visuotinis nekilnojamo turto mokestis. Nors Finansų ministerija tikina, kad vidutinis mokestis bus 14 eurų, būsto rinkos analitikai ir ekonomistai tuo smarkiai abejoja. Ypač nuskriausti esą galimai liks vilniečiai, ir visai nepelnytai. Pasak ekspertų, atpirkimo ožiais taps jauni žmonės su vaikais, perkantys didesnio ploto butus, o ne turtuoliai. Be to, mokestis esą vėl išpūs nuomos kainas.

Vienos didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldų“ grupės 2023 finansinių metų šešių mėnesių pardavimai šiek tiek sumenko, nuostolis perkopė 2 mln. eurų.  Pusmečio pajamos sudarė 48,869 mln.eurų – šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (49,781 mln. eurų), tačiau grynasis nuostolis siekė 2,048 mln. eurų, kai tuo pačiu metu pernai grynasis pelnas siekė 6,808 mln. eurų, pranešė bendrovė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pateikti pajamų deklaracijas iki gegužės 2 d. turi ir tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie pernai gavo pajamų iš užsienyje veikiančios įmonės arba kitos šalies gyventojo, taip pat, jei gavo pajamų už užsienio valstybėse vykdomą veiklą (pvz., už svetur atliekamą samdomą darbą, vykdomą registruotą individualią veiklą ir pan.). VMI duomenimis, 2021 metais tokias pajamas iš užsienio gavo apie 28 tūkst. gyventojų.

Siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ pajamos 2022 metais augo 7 proc. iki 63 mln. eurų, šiemet bendrovė planuoja plėtrą.  „Dabar srautai stabilizavosi, tačiau vis dar yra gerokai didesni nei prieš pandemiją. Taip pat pernai 24 proc. augo siuntų pristatymo į užsienį apimtys“, – pranešime sakė „DPD Lietuvos“ vadovas Robertas Vilkaitis.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pernai, palyginti su 2021 metais, augo 1,6 karto iki 405,2 mln. eurų. Elektroniniai pinigai – elektroninėse kortelėse esanti informacija apie sąskaitose esančių pinigų likučius Mokėjimo operacijų suma buvo 1,3 karto didesnė nei užpernai ir siekė 110 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB). Pranešama, kad 2022 metų pabaigoje licencijas turėjo 131 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga.

Viena didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Tez Tour“ praėjusiais metais gavo 113,8 mln. eurų pajamų  – beveik dukart daugiau nei 2021-aisiais, pirmadienį pranešė bendrovė.  „2022 metus baigėme pelningai“, – pranešime sakė „Tez Tour“ direktorius Aleksandras Sukovas. „Tez Tour“ vadovo teigimu, išankstiniai kelionių užsakymai leidžia susikurti tvirtą pagrindą sėkmingiems 2023 metams.  Pernai „Tez Tour“ išskraidino daugiau nei 151 tūkst.

Kaune veikiančios elektronikos produktų gamybos įmonės „Kitron“ pajamos pernai augo 22,4 proc. iki 124,8 mln. eurų, o pelnas iki mokesčių – 41,6 proc. iki 10,9 mln. eurų „Kitron“ Lietuvoje vadovas Mindaugas Šeštokas teigė, jog 2022-ieji įmonei tiek Lietuvoje, tiek grupės mastu buvo augimo metai, „Kitron“ Lietuvoje pasiekė rekordines pardavimo pajamas.

Finansų ministerijai siūlant individualią veiklą apmokestinti 20 proc. finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pajamos turi būti apmokestinamos pagal jų dydį, o ne veiklos formas.   „Man atrodo, kad dirbančiųjų supriešinimas pagal darbo santykius ir individualią veiklą yra šiek tie savotiškas.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo grupė „Žemaitijos pienas“ per praėjusius metus, preliminariais duomenimis, gavo 263,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 31 proc. daugiau nei 2021-aisiais (201,2 mln. eurų). Grupės neaudituotas grynasis pelningumas pernai siekė 1,5 proc.

Finansų ministerijos rengiama mokesčių pertvarka numato „Sodros“ įmokų pokyčius individualios veiklos pajamoms, skelbia portalas „Delfi“, remdamasis „darbiniu“ dokumentu.  Siūloma „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, nepriklausomai nuo individualios veiklos pobūdžio, be to, siūloma suvienodinti „Sodros“ lubas – 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio lubas individualios veiklos pajamoms suvienodinti su 60 VDU darbo pajamų lubomis.

Viena didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ vasarį, preliminariais duomenimis, gavo 12,8 mln. eurų pajamų – 36 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (9,4 mln. eurų).   Aptarnautų keleivių skaičius vasarį, palyginti su pernai vasariu, augo 6,4 proc. iki 12,2 tūkst., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė „Novaturas“. Grupės vadovas Vitalijus Rakovskis pastebi, kad rezultatai gerėja net stiprėjant konkurencinei aplinkai.

Pašto rinkos pajamos pernai augo 7,6 proc. ir siekė 257,2 mln. eurų, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys. Anot RRT, tai didele dalimi lėmė pašto paslaugų kainų augimas, nes pašto siuntinių skaičius pernai išliko beveik nepakitęs – apie 45,5 mln., o korespondencijos siuntų kiekiai sumažėjo 14,4 proc. iki 39,8 mln. „Nepaisant to, infliacija akivaizdžiai atsispindi pajamų statistikoje. Nors pašto siuntinių kiekis išliko panašus, visgi pernai fiksuotas 7,4 proc.

Vaisių, uogų ir daržovių prekybos įmonė „Baltic Fresh Fruit“ per praėjusius metus gavo 109 mln. eurų pajamų, arba 35 proc. daugiau nei 2021-aisiais (80,5 mln. eurų). Įmonė uždirbo beveik 0,9 mln. eurų grynojo pelno – 7,8 proc. (2021 m. – 0,82 mln. eurų) daugiau, nurodoma Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose.  Jose nurodoma, kad šiemet „Baltic Fresh Fruit“ tikisi dar labiau padidinti pardavimus ir dirbti pelningai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atsako į pagrindinius klausimus, ką reikia žinoti apie pajamų deklaravimą. VMI informuoja, kad perkėlė duomenis į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) ir daugiau nei 2,4 mln. gyventojų prisijungę jau gali matyti teikimui parengtas savo pajamų mokesčio deklaracijas. Deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius, kaip ir kasmet, reikia iki gegužės 2 d. Iš viso pajamų deklaracijas šiais metais pateikti privalo 822 tūkst. gyventojų, iš kurių 327 tūkst.

Italijos mados grupė „Prada SpA“ įplaukas praėjusiais metais išaugino 21 proc., grynąjį pelną – 1,7 karto. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su 2021-aisiais, grynasis pelnas išaugo nuo 294 mln. iki 465 mln. eurų, o pakoregruotas EBIT (pelnas iki mokesčių ir palūkanų) – 69 proc. iki 845,2 mln. eurų. Pardavimų pajamos didėjo nuo 3,37 mlrd. iki 4,2 mlrd. eurų, o vien tik mažmeninių – 24 proc. iki 3,7 mlrd. eurų.

Gyventojai, prisijungę prie elektroninės Mokesčių inspekcijos sistemos, jau gali matyti parengtas pajamų mokesčio deklaracijas. Mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad nuo sausio savo pajamas deklaravo jau beveik pusė milijono gyventojų. Deklaruoti pajamas gyventojai galės iki gegužės 2-os. O pinigus už mokesčių permokas, gyventojai gaus kaip įprastai – iki liepos 31-osios.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iki šio trečiadienio žadant į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) perkelti visus duomenis apie maždaug 2,3 mln. gyventojų praėjusių metų pajamas ir išlaidas, nuo sausio iki šiol pajamas jau deklaravo apie 420 tūkst. žmonių.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Linas Agro Group“ per šešis 2022–2023  finansinių metų mėnesius gavo 1,1 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 33 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas išaugo 2,8 karto iki beveik 45 mln. eurų. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė beveik 74 mln. eurų – 77 proc. daugiau, pranešė grupė.

SBA grupės valdomos tekstilės grupės „Utenos trikotažas“ konsoliduotos pajamos pernai siekė 34,5 mln. eurų – 13,4 proc. daugiau nei 2021 metais. Vien „Utenos trikotažo“ bendrovės pajamos augo 12,5 proc. iki 31,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ per praėjusius metus uždirbo 18,5 mln. eurų konsoliduoto pelno iki mokesčių, arba 40 proc. daugiau nei 2021 metais, kai pelnas siekė 13,2 mln. eurų. Grupės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 38,7 mln. eurų – 13,6 proc. daugiau nei 2021-aisiais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė grupė.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ praėjusiais metais gavo 203,2 mln. eurų – 24,5 proc. daugiau nei 2021 metais.  Grupės grynasis pelnas sumenko 14,5 proc. iki 10,6 mln. eurų, o pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) mažėjo 10 proc. ir siekė 21,4 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Vien bendrovės „Grigeo“ pardavimai pernai augo 33,8 proc. iki 90,5 mln. eurų.

Šveicarijos maisto pramonės milžinės „Nestle“ grynasis pelnas 2022-aisiais sunyko 45 proc., pajamoms augus 8,5 proc., o abu rodikliai nepateisino analitikų lūkesčių. Anot bendrovės pranešimo, palyginti su 2021-aisiais, grynasis pelnas sumenko nuo 16,9 mlrd. iki 9,3 mlrd. Šveicarijos frankų, pardavimų pajamos augo nuo 87,09 mlrd. iki 94,42 mlrd. frankų, tačiau pagrindinė įplaukų augimo priežastis buvo dėl infliacijos vidutiniškai 8,2 proc. padidintos produkcijos kainos.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola Co.“ pardavimų pajamas 2022-aisiais, dėl smarkiai sužvelnintų ribojimų prieš COVID-19 plitimą išaugus jos produkcijos paklausai pramogų ir viešosiose vietose, padidino daugiau nei dešimtadaliu, tačiau pelnas buvo 2 proc. kuklesnis nei užpernai. „Nors 2022-ieji atnešė daug iššūkių, didžiuojamės bendrais rezultatais dinamiškoje veiklos aplinkoje.

Viena pirmaujančių pasaulyje nealkoholinių gėrimų gamintojų – JAV „PepsiCo“ grynajį pelną 2022-aisiais finansiniais metais padidino 17 proc., pardavimų pajamoms augus 8,7 proc., o pastarųjų augimas organine išraiška siekė 14,4 procento. Anot bendrovės pranešimo, per praėjusius metus susižerta 8,91 mlrd. dolerių grynojo pelno, įplaukoms siekus 86,39 mlrd. dolerių. Europa buvo vienintelis nuostolingas bendrovei regionas, kuriame veiklos metiniais nuostoliai sudarė 1,38 mlrd.

„Sodra“ pernai gavo 6,3 mlrd. pajamų, arba 17 proc. daugiau nei užpernai, o jos išlaidos didėjo 13 proc. iki 5,58 mlrd. eurų, rodo preliminarūs duomenys. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad pagal fondo pajamas ir išlaidas galima daryti prielaidą, kad Lietuvos ekonomika pernai augo, o dabar ima lėtėti ir tam fondas yra pasirengęs.  „Tai, kad pajamos yra didesnės nei išlaidos rodo, kad mes gyvenome ekonomikos augimo laikotarpiu ir tuo metu sugebėjome turėti teigiamą balansą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad iki vasario 15 dienos mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Iš 124,3 tūkst. turinčių tai padaryti - duomenis šiuo metu jau pateikė apie pusė – 58 tūkst., mokesčių mokėtojų.

 „Apple“ pranešė pirmąkart per beveik ketverius metus patyrusi įplaukų kritimą po to, kai dėl COVID-19 pandemijos sukeltų apribojimų Kinijos gamykloms teko sumažinti naujausio „iPhone“ modelio pasiūlą. Pasak bendrovės pranešimo, pardavimų pajamos jos finansinių metų pirmąjį ketvirtį (pernai spalį-gruodį), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, sumenko 5,5 proc. iki 117,154 mlrd. JAV dolerių. Grynasis pelnas sumažėjo 13,4 proc. iki 29,998 mlrd.

Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.  „Šita situacija, kuri susiklostė, sakyčiau, kad yra išskirtinė.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pranešė trečiąjį šių finansinių metų ketvirtį vėl veikusi pelningai, o prie to ypač prisidėjo didelė paklausa šventiniu laikotarpiu. Spalio-gruodžio mėnesiais „Ryanair“ uždirbo 211 mln. eurų (229 mln. JAV dolerių) pelno atskaičius mokesčius, palyginti su 96 mln. eurų grynaisiais nuostoliais analogišku laikotarpiu metais anksčiau. Pasak vežėjos, keleivių skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu ir pasiekė 38,4 milijono. Tai buvo 7 proc.

JAV plataus vartojimų prekių gamybos milžinė „Colgate-Palmolive“ paskelbė grynojo pelno 2022-aisiais susižėrusi 17,6 proc. mažiau nei 2021 metais – 1,785 mlrd. dolerių, įplaukoms augus 3,2 proc. iki 17,97 mlrd. dolerių. Vien tik paskutinio metų ketvirčio grynasis pelnas sunyko 5 mln. dolerių nuo 148 mln. dolerių metais anksčiau, įplaukoms didėjus 5 proc. iki 4,63 mlrd. dolerių. Tokį smarkų pelno kritimą bendrovė paaiškino vienkartiniu 620 mln.

Kauno miesto biudžeto pajamos, planuojama, šiemet augs 16,4 proc. iki 499,3 mln. eurų, asignavimai – 18,7 proc. – iki 571,7 mln. eurų.  Nepaisant to, kad numatomi asignavimai viršija pajamas, savivaldybė skelbia, jog biudžetas, kaip ir pernai, bus subalansuotas – panaudojus 64,5 mln. eurų praėjusių metų biudžeto likutį bei 7,9 mln. eurų numatomas pasiskolinti lėšas jo pajamos sieks 571,7 mln. eurų – tiek pat, kiek ir išlaidos.  Didžiąją dalį lėšų – 45,7 proc. (261,2 mln.

Lenkijos farmacijos grupės „Pelion“ valdomo vieno didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklų „Gintarinė vaistinė“ pardavimų pajamos 2022 metais, pirminiais duomenimis, augo daugiau nei 15 proc. ir viršijo 192 mln. eurų, penktadienį rašo portalas vz.lt. Generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė sako, kad stipriai augo e. prekybos apimtys, kiti pardavimų rodikliai rodo atsigavimą po pandemijos. Tikslius rezultatus įmonė skelbs, kai bus baigtas auditas. „Gintarinė vaistinė“ turi  239 vaistines.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį patvirtino 2023 metų miesto biudžetą – planuojamos jo pajamos siekia 292,2 mln. eurų ir yra penktadaliu didesnės nei pernykščiame. Už biudžeto priėmimą balsavo 27 politikai, vienas susilaikė, prieš balsavusiųjų nebuvo. Savivaldybės išlaidos šiemet sieks maždaug 320 mln. eurų, didesnes išlaidas leis finansuoti nuo pernai užsilikusios apyvartinės lėšos. „Biudžeto augimo tendenciją Klaipėda išlaiko jau ne vienerius metus iš eilės.

Nors daugeliui žmonių pagrindinis pajamų šaltinis yra atlyginimas, pasitaiko nemažai atvejų, kai gyventojai gauna neįprastai brangių dovanų, pasiskolina pinigų didesniems pirkiniams, įsideda į banko sąskaitą pajamų ir išlaidų santykio neatitinkančias sumas. Tokiais atvejais jie gali atsirasti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratyje. VMI atstovė pabrėžė, kad bet kokios nustatytas ribas peržengiančios sumos turi būti pagrįstos ir įrodyta jų kilmė. Gaunant didesnę nei 1,5 tūkst.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, jog pritartų tolygesniam, nuo veiklos rūšių mažiau priklausomam gyventojų pajamų apmokestinimui.  „Tai yra vienas iš tokių sprendimų, kuriuos reikės daryti. Ir anksčiau ar vėliau tikrai reikės padaryti.

Pernai beveik 30 proc. augusios didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas sako praėjusių metų rezultatus vertinantis teigimai, o šiuos metus planuoja santūriai – įvertinus neapibrėžtą situaciją rinkoje ir krizės nuojautą.   „Apranga“ 2023 metais planuoja pasiekti 308 mln. eurų apyvartą – 5 proc. didesnę nei pernai.

Panevėžio miesto valdžia kitais metais planuoja gauti 150,4 mln. eurų, arba 0,6 proc. daugiau pajamų nei šiemet. Išlaidos kitąmet bus didesnės nei 156 mln. eurų, arba 15 proc. daugiau. Beveik 6 mln. eurų skirtumą tarp pajamų ir išlaidų sudaro skolintos lėšos investicijų projektams, penktadienį pranešė savivaldybė. Miesto tarybos nariams pateiktame biudžeto projekte nurodoma, kad 63,6 mln.

2021-aisiais 22,5 proc. Latvijos gyventojų pajamos buvo mažesnės skurdo rizikos ribos. Palyginti su ankstesniais metais, šis rodiklis nukrito 0,9 procentinio punkto, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi šiemet atliktų šalies gyventojų apklausų rezultais. Pernai skurdo rizikos riba Latvijoje pakilo iki 513 eurų nuo 472 eurų užpernai vienam namų ūkio nariui per mėnesį.

Vidutiniškai kitais metais namų ūkių pajamos augs 86 eurais, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, trečiadienį pristačiusi, ką ministerija nuveikė didindama gyventojų pajamas, kai dėl karo Ukrainoje, Rusijos energetinio šantažo ir kitų bėdų infliacijos rodikliai Lietuvoje pasiekė dviženklius skaičius.  Kitąmet minimali mėnesio alga padidės iki 840 eurų ant popieriaus arba iki 633 eurų į rankas.

Reikšmingai kylant maisto kainoms, Vyriausybė neketina reguliuoti šios rinkos, bet sieks palaikyti gyventojų perkamąją galią, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Tiesa, prognozuojama, kad tiek šiemet, tiek kitais metais kainos augs greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. Dėl to realios gyventojų pajamos susitrauks – net ir už didesnę sumą pinigų jie įstengs nusipirkti mažesnį kiekį prekių ir paslaugų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) teigia, kad Lietuva galėtų tobulinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemą, įvedant vidutinių pajamų kategoriją bei numatant naujas paskatas dirbantiesiems.EBPO pastebi, kad kai kurios žmonių grupės, įskaitant mažas pajamas gaunančius vienišus asmenis, tėvus, patiria  nedarbą ir skurdą. Pasak organizacijos, dosnios pašalpos bedarbiams arba dideli mokesčiai darbuotojams neskatina dirbti.

Latvijoje veikiantys bankai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 216,878 mln. eurų pelno – 2,4 proc. mažiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, parodė šalies finansų sektoriaus priežiūros institucijos – Finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK) – paskelbti duomenys. Bankų palūkanų pajamos sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 2,7 proc. iki 409,313 mln. eurų, o palūkanų išlaidos sumažėjo 26,4 proc. iki 37,832 mln. eurų. Pajamos iš komisinių smuko 2,2 proc.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų projektų, leisiančių sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Parlamentarai tvirtins Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą, įteisinančią solidarumo įnašą, kurį už 2023 metus turėtų mokėti naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir kitos įmonės.  Mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc.

Elektroninių ryšių rinkos bendros pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį augo 0,2 proc. iki 202,8 mln. eurų, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).  „Didžiausią dalį bendrųjų elektroninių ryšių pajamų, kaip ir praėjusį ketvirtį, sudarė pajamos už mažmenines mobiliojo ryšio paslaugas, pajamos už mobilųjį internetą sudarė 40,1 proc., o už kalbinio ryšio paslaugas – 18,4 proc.“, – pranešime sakė RRT ekonominės analizės skyriaus patarėja Vilma Grigaliūnienė.

Trečiadienį pradedamas svarstyti Vilniaus miesto kitų metų biudžeto projektas yra su 101,6 mln. eurų deficitu – planuojama gauti 1,014 mlrd. eurų pajamų, o numatomi asignavimai siekia 1,116 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 metų patvirtintu biudžetu, pajamos mažėja 1,6 proc. (2022 metais – 1,031 mlrd. eurų), o išlaidos didėja 19,2 proc. (936 mln. eurų).    Mokesčiai turėtų siekti 580,8 mln. eurų arba 57,2 proc. visų pajamų, iš jų gyventojų pajamų mokestis – daugiau nei 522 mln. eurų.

Šiuo metu augant kainoms ir sąskaitoms už komunalines paslaugas, gyventojams svarbus kiekvienas uždirbamas euras. Tačiau valstybė verčia gyventojus pensijų kaupimui skirti vidutiniškai 30 eurų per mėnesį. Per metus susidaro jau 360 eurų.  Įvairios institucijos tikina, kad šie pinigai žmonėms pravers senatvėje. Tačiau gyventojai atkerta, kad sąskaitas apmokėti reikia dabar. Be to, ne visi yra informuojami, kad nuo jų algų atskaičiuojami pinigai.

Viena didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldų“ grupė  2021-2022 finansiniais metais gavo 101 mln. eurų konsoliduotų pajamų – kiek daugiau nei praėjusiais finansiniais metais (99,4 mln. eurų), tačiau grynasis pelnas išaugo 8,5 karto – iki 1,46 mln. eurų (0,17 mln. eurų), pranešė įmonė. Kaip ir pernai, „Vilniaus baldai“ už praėjusius metus neplanuoja mokėti dividendų. 99 proc.