P. Porošenka

„Mossack Fonseca“ dokumentai, kuriuos nežinomas asmuo perdavė vokiečių leidiniui „Süddeutsche Zeitung“ o vėliau tarptautinės tiriamosios žurnalistikos grupės metus analizavo, pateikė duomenų apie Ukrainos prezidento ir dar kelių dešimčių ukrainiečių įtartiną finansinę veiklą karo su Rusija metu, praneša tyrimo partneris Ukrainoje „Slidstvo.info“. 2014-ųjų rugpjūtį ukrianiečiams buvo baisu klausytis naujienų. Ypač tiems, kurių artimieji kariavo Donbase.

Tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė Bavarijos sostinėje dvišalių pokalbių susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir naujuoju Gruzijos premjeru Georgijumi Kvirikašviliu. Prezidentė su Ukrainos vadovu aptarė saugumo padėtį regione, kovą su priešiška propaganda, paaštrėjusią situaciją Rytų Ukrainoje ir kliūtis sėkmingam Minsko susitarimų įgyvendinimui.

„Kaip gi mes klydome, kai galvojome, kad po praėjusių metų siužetų apie nukryžiuotą berniuką Slovjanske ir Nacionalinės gvardijos vergus dugnas jau bus pramuštas“, – „nv.ua“ rašo Aleksejus Minakovas. Pasirodo, kad tai buvo tik pati absurdo „šedevrų“ pradžia. Autorius pateikia labiausiai nuskambėjusius praeinančių metų Rusijos žurnalistikos šedevrus.

Rusijos ginkluotosios pajėgos vakar išbandė tarpkontinentines balistines ir sparnuotąsias raketas – vienu metu iš Plesecko kosmodromo, Šiaurės ir Ramiojo vandenyno flotilių povandeninių laivų, Kaspijos jūros katerio ir lėktuvų Ty-160. Raketos buvo paleistos iš anksto suplanavus, pranešama šios šalies Gynybos ministerijos pranešime.

 Ukrainos prezidento Petro Porošenkos administracija paskelbė asmenų, siejamų su Krymo aneksija ir prorusiškų separatistų veiksmais Donbase, sąrašą, į kurį įtraukti keturi Latvijos ir du Estijos žurnalistai.

Ukrainos pajėgos jau pakankamai stiprios, kad galėtų atremti Rusijos agresiją netgi plataus masto puolimo atveju, pareiškė šios šalies prezidentas Petro Porošenka. „Jeigu bus plataus masto puolimas, mes šiandien jau turime pakankamas pajėgas tam, kad sustabdytume agresorių – per metus mes sukūrėme armiją“, – žurnalistams pareiškė P. Porošenka. Jo teigimu, Nepriklausomybės dienos eitynės buvo atlikto darbo šia kryptimi ataskaita.

„Warsaw Enterprise Institute“ analitiko Andrzejaus Talaga interviu leidiniui „fronda.pl“, kuriame yra nagrinėjamas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos vakarykštis pareiškimas dėl galimos Rusijos agresijos prieš Suomiją ar Baltijos šalis. Andrzejus Talaga: Suomijos ir Baltijos šalių puolimas – tai ne tas pats, kas Ukrainos puolimas. Ukraina, iš tiesų, atsidūrė didžiuliame pavojuje. Rusai galėtų ją užimti visą be didesnių sunkumų, bent jau tokio karo pradžioje.

Ukrainos prezidento teigimu, Rusijos puolimo grėsmė yra beprecedentė. Tuo metu Marijinkoje pradedama evakuacija, nors mūšių intensyvumas jau ne toks didelis, kaip prieš kelias dienas. „Rusijos puolimo grėsmė, ką aš vakar pažymėjau savo kalboje Aukščiausioje Radoje, yra bedprecedenčiai didelė“, – pareiškė P. Porošenka. Todėl, pasak jo, Ukraina yra priversta laikyti daugiau nei 50 tūkst. savo karių antiteroristinės operacijos teritorijoje ir aprūpinti ją karine technika.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad jo krizės krečiama šalis yra įsitraukusi į „realų karą“ su Rusija, kuris gali būti eskaluotas bet kuriuo metu.

Televizija ir radijas „Radio Svoboda“ (RFE/RL) atliko savo tyrimą, kuriame įtarė Ukrainos prezidentą Petro Porošenką viršijus įgaliojimus. Medžiagoje, kuri buvo publikuota angliškoje „Radio Svoboda“ versijoje, teigiama, kad P. Porošenka, galimai, pasinaudojo savo padėtimi siekdamas nutraukti tyrimą dėl privataus namo statybų istoriniame Kijevo rajone.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas aplankys Ukrainą ir Lenkiją, prieš tai apsilankęs Rusijoje, kur dalyvaus šventiniame minėjime, skirtame Pergalės dienai. Apie tai paskelbė oficialus generalinio sekretoriaus atstovas Stefanas Duzharrikas. „Pakeliui jis sustos Gdanske, kur dalyvaus šventiniuose renginiuose, skirtuose Antrojo pasaulinio karo baigties 70-mečiui paminėti.

Praėjus beveik metams po Petro Porošenkos išrinkimo Ukrainos prezidentu, jam tenkančios problemos vis dar kelia siaubą, rašoma „The Financial Times“ straipsnyje, minint tokias problemas kaip karinis konfliktas Rytų Ukrainoje ir itin sudėtingą šalies ekonominę situaciją (BVP, anot pateikiamų duomenų, nukrito 15 proc.

Ukrainos prezidentas nurodė struktūroms sustiprinti Ukrainoje nelegaliai laikomos ginkluotės koordinavimą. „Įsakiau visoms Ukrainos jėgos struktūroms pradėto plataus masto spec. operaciją. Nė vienas banditas, kuris su ginklu žudė ukrainiečius, neturi likti nenubaustas,“ – cituojamas P. Porošenka. Apie tai jis paskelbė Ukrainos saugumo tarnybos 23 metų minėjimo šventėje. „Didžiausią dėmesį reikia skirti kovai su neteisėtu ginklo panaudojimu. Reikalauju sustiprinti atitinkamų institucijų veiklą.

Roman Nazarenko, Ukraina Kada pasibaigs Kremliaus sukeltas Rusijos ir Ukrainos karas, prasidėjęs nuo Krymo okupacijos? Pirmieji Kremliaus asmenys vis kartoja, kad Rusija yra už taikų konflikto Donbase sureguliavimą, o prezidentas P. Porošenka prieš pat Naujuosius, 2015 metus pareiškė, kad yra „išskirtinai už politinį karinio konflikto sprendimą“. Tris savaites aš praleidau Severodonecke, mieste, kurį kontroliuoja Ukrainos valdžia ir kuris yra už 30 km nuo fronto linijos.

Mes jau savotiškai susigyvenome su konfliktu rytų Ukrainoje, jis lyg ir natūraliai įsipina į mūsų kasdienį diskursą. Tačiau tai nemenkina jo destabilizacinio potencialo, kuris veikia visą Rytų Europos regioną ir skamba aidu ir Vakarų Europoje ar net už Atlanto. Naują viltį, kad taika įmanoma, įžiebė neseniai pasiektas susitarimas Minske, tačiau dėl jo efektyvumo tebėra nemažai abejonių. Prisiminkime naujos taikos iniciatyvos įgyvendinimo chronologiją.

Minske vykusio keturių šalių susitikimo metu pikantiškų detalių pateikė ne tik skandalai su rusų žurnalistais, tačiau ir akylų operatorių užfiksuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos bei Ukrainos vadovo Petro Porošenkos trumpas pokalbis. Žygiuodami koridoriumi abiejų šalių prezidentai nekreipė dėmesio į aplink dirbančius operatorius, todėl pasakė kelias frazes, kurios, ypač baltarusių lyderiui, nėra būdingos.

Minske vykęs derybų ratas baigėsi po 14 valandų Vladimiro Putino pareiškimu, kad pavyko sutarti dėl sunkiosios karinės technikos atitraukimo nuo fronto linijos ir dėl Ukrainos konstitucinės reformos vėliau. Šiuos pareiškimus patvirtino tiek Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, tiek Vakarų diplomatai. Daugelis politikų ir ekspertų pripažįsta, kad sunkiausia dar laukia ateityje, – reikės įgyvendinti tai, kas buvo sutarta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar oficialiai dalyvauja derybose dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje. Tai žymi ryškų pokytį nuo rugsėjo, kai Maskva privertė Ukrainą kaip derybų partnerius priimti prorusiškus sukilėlius iš Donecko ir Luhansko. Tačiau Maskva vis dar nepripažįsta, kad karo zonoje turi karių, o Kijevas neskelbia karo padėties.

Taikos Rytų Ukrainoje planas – kol kas migloje. Vis dar neaišku, ar Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos bei Vokietijos lyderių susitikimas šią savaitę apskritai įvyks. Mažai žinoma ir apie galimo taikos susitarimo detales. Tuo metu Lietuva didina savo gynybinę galią: planuoja įsigyti daug naujos ginkluotės ir didinti karių skaičių. Apie visa tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi.

 Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai planuoja trečiadienį susitikti Minske ir tęsti galimų Ukrainos krizės sprendimų derinimą. Kaip vertinti nesibaigiančias derybos dėl konflikto Ukrainoje sureguliavimo? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir mokslo instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso,“ komentuodamas praėjusio penktadienio Vokietijos ir Prancūzijos lyderių vizitą Maskvoje teigė, kad jį galima vertinti dvipra...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as ketvirtadienį atvyko į Kijevą su nauju taikos planu, padėsiančiu sustabdyti kovas Ukrainos rytuose. JAV valstybės sekretorius, anksčiau Kijeve susitikęs su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, neužsiminė apie ginklų tiekimą, kurį pastaruoju metu svarsto Vašingtonas. Jis teigė, kad vienintelis būdas pabaigti konfliktą – atitraukti pajėgas ir sėsti derėtis.

Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pradėjo elgtis visai ne kaip artimiausias Rusijos sąjungininkas. Tuomet galima buvo pagalvoti, kad tai tik kažkoks Maskvos triukas siekiant turėti tarpininką dialoge su Kijevu ar paprasčiausios maištingu charakteriu pasižyminčio Batkos išdaigos. Tačiau kuo toliau, tuo labiau komplikavosi Baltarusijos santykiai su Rusija.

Prorusiškų teroristų vykdomas kruvinas išpuolis, nusinešęs dešimtis Mariupolio gyventojų gyvybių, nėra tiesiog teroro aktas. Tai – nusikaltimas prieš žmogiškumą, vertas Hagos tribunolo teismo, sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Lenkiu galvą prieš visus tuos, kurie mirė šiandien ir ankstesnių išpuolių metu“, – kalbėjo P. Porošenka. Jo teigimu, teroristų išpuolis – tai išpuolis prieš taikius Donbaso gyventojus.

Latvių kalbos ekspertų komisijos (LKEK) kvietimas viešosiose vietose vartoti latvių kalbą Rusijos propagandoje pateiktas kaip draudimas rusams kalbėti rusiškai. Neįtikėtina? Pasirodo, tai labai paprasta. Tereikia pakeisti sąvoką „kvietimas“ į „privalo“ arba „kviečiame (siūlome) darbo aplinkoje vartoti nacionalinę kalbą“ į „draudžiame rusams vartoti rusų kalbą“, ir propagandos traukinys įsibėgėjęs rieda nuo sveiko proto skardžio.

Rusijos dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas perspėjo Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką dėl draugystės su JAV. Apie „tykančius pavojus“ bendradarbiaujant su JAV jis parašė savo „Twitter“ paskyroje, praneša lenta.ru. „Su JAV bandė draugauti (Slobodanas) Miloševičius, (Muammaras) Kaddafis, Saddamas Husseinas. Jų likimas žinomas. Dabar JAV siūlo „naujus santykius“ A. Lukašenkai. Pavojinga patirtis...“ – pažymėjo A. Puškovas.

Įsiliepsnojus ir vis nerimstant suirutei Ukrainoje, apie save atsargiai bando priminti kurį laiką tylėjusi de facto valstybė – Padniestrės Moldovos Respublika (PMR), jau 24-erius metus beviltiškai siekianti vienašališkai paskelbtos nepriklausomybės pripažinimo. Pavasarį PMR, įrodinėdama, kad niekuo juridiškai nesiskiria nuo Krymo, vėl beldėsi į Kremliaus duris su prašymu prisijungti pagal aneksuoto pusiasalio scenarijų. Bergždžiai: meilė Rusijai – ir vėl be atsako.

Žinių radijas  Pirmadienį mūsų šalies vadovė Dalia Grybauskaitė darbiniu vizitu lankėsi Ukrainoje ir susitiko su šalies prezidentu Petro Porošenko.  Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas „Žinių radijui“ teigė, jog vizito metu buvo aptartas ne tik informacinis saugumas, bet ir ekonominis bendradarbiavimas.  „Buvo sutikrinti, suderinti laikrodžiai, jeigu galima taip pasakyti. Ir buvo aptarta eurointegracijos dalykai, tai politinė ir taktinė parama, mūsų ekspertų parama.

 Ramūnas Grumbinas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tai, kad, vos tik pradėjęs eiti pareigas, Baltijos šalis lanko naujasis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rodo, jog Aljansas supranta regiono situaciją ir jam kylančias grėsmes. Taip interviu LRT radijui teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, susitikimo su J. Stoltenbergu metu, be kita ko, bus kalbama ir apie tai, kaip bus realizuoti ir vykdomi sprendimai, priimti susitikime Velse.

Jeigu kas nors iš vietos gyventojų dar išsaugojo tikėjimą paliaubomis – paremtomis taip vadinamuoju Minsko protokolu, pasirašytu rugsėjo 5 dieną, – tai paskutinę savaitę jiems teko šių iliuzijų atsisakyti. Ir Ukrainos kariuomenė, ir prorusiški separatistai paskelbė mobilizuojantys karius ir ginkluotę eiliniam žiaurių mūšių etapui, „Time“ publikacijoje teigia žurnalistas Simonas Shusteris.

Aukščiausiąją Radą šią savaitę rinksianti Ukraina greičiausiai neišvengs provokacijų ir protestų. Didžiausi diversijų taikiniai bus Rytų Ukrainos regionai, kur gali būti siekiama užkirsti rinkimams kelią, įteigti vietiniams gyventojams, kad Ukrainos parlamente jiems atstovaujama nebus. Taip naujienų portalui LRT.lt sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala.

Velse įvyko dar vienas NATO suvažiavimas. Jo fonas buvo išskirtinis dėl įvykių Ukrainoje ir Irake. Baltijos šalys tikėjosi iš Aljanso seniai prašomų apčiuopiamų saugumo garantijų. Apskritai NATO turėjo parodyti, kad organizacija gyvybinga ir aiškiai mato save naujų tarptautinės politikos realijų sąlygomis. Reikia suprasti, kad šiandien pasaulis tam tikra prasme yra lūžio situacijoje.

 Ukrainos krizei įgavus naują pagreitį, o Rusijos ir Vakarų konfrontacijai peraugus į rimtą geopolitinį lūžį, pasaulis susidūrė su vienu didžiausiu iššūkių per daugybę metų, teigia žurnalo „The Economist“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Lucasas. „Matome rimtą konfrontaciją su Rusija, ypač grasinančia branduoliniais ginklais. Tokiu atveju yra keletas scenarijų. Pirmas – Rusija nusileidžia, kas mažai tikėtina.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas vyksta į Kanadą, o ketvirtadienį jį priims Jungtinių Amerikos Valstijų lyderis Barackas Obama. Vizito išvakarėse P. Porošenka dar kartą pagerbė Maidano gynėjų atminimą. Per vizitą Šiaurės Amerikoje Ukrainos lyderis tikis užsitikrinti JAV ir Kanados paramą Ukrainos ūkiui ir karinėms pajėgoms.

Ukraina inicijavo ugnies nutraukimą ir pasiūlė Rusijai tartis dėl taikos, praneša liga.net. Rusija palaikė iniciatyvą, tačiau bando primesti savo įsivaizdavimą, kaip atrodys Donbasas. Svarbiausias Vladimiro Putino tikslas – kontroliuoti išorinę ir vidinę Ukrainos politiką. Galutinis tikslas – likviduoti Ukrainos valstybingumą bet kokiais metodais, nepaisant nuostolių.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prašo Europos Sąjungos „duoti tinkamą atsakymą“ į tai, kad Rusijos pajėgos įvestos į Ukrainą, parašė socialiniame tinkle „Twitter“ prezidento atstovas Sviatoslavas Cegolka. „Rusijos pajėgų įvedimas į Ukrainos teritoriją reikalauja tinkamo ES atsakymo į šį agresijos aktą“, – taip anot S.Cegolkos pasakęs P.Porošenka Briuselyje.

  Ukrainos parlamentas ketvirtadienį atmetė premjero Arsenijaus Jaceniuko prašymą atsistatydinti – po to, kai priėmė teisės aktą, kuris, kaip teigė vyriausybės vadovas, yra būtinas, kad būtų padidintas finansavimas ginkluotosioms pajėgoms ir šalis išvengtų bankroto.   A.Jaceniukas atsistatydinimo prašymą pateikė praėjusią savaitę, kai Aukščiausiosios Rados deputatai per pirmąjį svarstymą neparėmė jo pasiūlytų biudžeto pataisų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad Kijevas „suras ir sunaikins“ prorusiškus separatistus, penktadienį paleidusius raketas iš sistemos „Grad“ ir pražudžiusius gal net iki 30 Ukrainos karių; kol kas patvirtinta 19 žuvusiųjų. „Už kiekvieną mūsų kariškių gyvybę kovotojai sumokės dešimtimis ir šimtais savų (gyvybių). Nė vienas teroristas neišvengs atsakomybės, kiekvienas gaus ką užsitarnavo“, – pabrėžė prezidentas savo tinklalapyje po pasitarimo su saugumo lyderiais.

Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

 Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Keli tūkstančiai žmonių Kijeve sekmadienį reikalavo prezidentą Petro Porošenką nutraukti vienpusiškas paliaubas ir skelbti Ukrainos Rytuose karo padėtį. P. Porošenka penktadienį turėjusias pasibaigti paliaubas pratęsė iki pirmadienio vakaro suderinęs terminą su Europos Sąjungos lyderiais, reikalaujančiais separatistus sudėti ginklus, atiduoti užimtos pasienio kontrolės postus bei paleisti paimtus įkaitus.

Ukrainos naujasis lyderis pranešė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) dalyvaus naujoje telekonferencijoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pirmadienį. Prezidentas Petro Porošenka sakė, kad dėl naujo telefoninės diplomatijos raundo, kuri įvyks likus kelioms valandoms iki Kijevo laikinųjų paliaubų su prorusiškais sukilėliais pabaigos, buvo susitarta per dvi valandas trukusį šių šalių lyderių pokalbį telefonu sekmadienį.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka naktį pratęsė paliaubas su prorusiškais separatistais šalies rytuose dar 72 valandoms, pranešama tinklalapyje „Ukrainska Pravda“. Taip nuspręsta po skubiai surengtų P.Porošenkos konsultacijų su Ukrainos gynybos pareigūnais, prezidentui sugrįžus į Kijevą iš Briuselio, kur buvo pasirašyta istorinė prekybos ir politinės asociacijos sutartis su Europos Sąjunga. Vieną savaitę trukusios paliaubos baigėsi penktadienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.

Pastaruoju metu Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos elgesys ir pareiškimai tiesiog stebina: ne tiek iš principo, kiek jo santykių su Rusija kontekste. Štai keli faktai. Pirma, tuo metu, kai Kremlius atkakliai kartojo, kad Ukrainoje įvyko nekonstitucinis perversmas ir laikinojo prezidento valdžia yra neteisėta, Baltarusijos vadovas susitiko su A. Turčinovu ir pareiškė: „Tai buvo labai naudingos derybos. Mes apsikeitėme nuomonėmis visais klausimais.

Iki paliaubų pabaigos Ukrainoje liko kelios dienos (šiandien paliaubos buvo pratęstos dar 72 valandoms, - red. past.), o Petro Porošenkos taikos planas stringa, pažymi Vakarų žiniasklaida. Kovingai nusiteikusios abi pusės nė kiek nesuartėjo. Tiesa, V. Putino retorika kiek pasikeitė, ir kai kas netgi patikėjo, kad Rusijos lyderis tuoj tuoj atsikrauks.

Ukrainos vadovybės vykdoma antiteroristinė operacija (kurią Rusija atkakliai vadina baudžiamąja) tęsiasi jau kelis mėnesius, o apčiuopiamo rezultato kaip nėra, taip nėra. Abi konflikto pusės trimituoja apie pasiektas pergales ir didžiulius priešo nuostolius, bet tiesa yra ta, kad situacija atsidūrė savotiškoje aklavietėje. Pastaruoju metu Ukrainos pajėgos suaktyvino veiksmus, pradėjo naudoti aviaciją ir sunkiąją šarvuotąją techniką, tačiau pasiekti persilaužimo vis tiek nepavyksta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad jam nepriimtinas taikos pasiūlymas su "ultimatumo požymiais", kurį Ukrainos vadovas Petro Porošenka. "Pono Porošenkos taikos planas sukilėliams neturėtų turėti ultimatumo požymių", - sakoma V.Putino pranešime. "Pasiūlytas planas jeigu jo nelydės konkretūs žingsniai dialogo link, nebus nei gyvybingas, nei realistinis", - sakė jis.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketina pats pasirašyti Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties ekonominę dalį birželio 27 dieną Briuselyje, o prieš tai išsiųs naująjį užsienio reikalų ministrą į Liuksemburgą pateikti taikos Ukrainos rytuose planą. „Simboliška yra tai, kad Pavlo Klimkinas šiandien vadovauja Užsienio reikalų ministerijai.

Derybos tarp Petro Porošenkos ir Vladimiro Putino gali būti pradėtos sekmadienį. Penktadienį Ukrainos prezidentas sakė, kad pasiekė susitarimą su Rusijos prezidentu pradėti dvišales taikos derybas, praneša news.liga.net.

 Ukrainos žiniasklaida kol kas nepraneša apie naujas aukas, bet antiteroristinę operaciją vykdantys pareigūnai tikina vis siaurinantys žiedą, kuriuo jie apsupę separatistų teritorijas Rytų Ukrainoje. Šalies prezidentas Petro Porošenka sako esantis atviras galimam susitikimui su neramumų rytuose kurstymu kaltinamu Vladimiru Putinu, bet kol kas susitikimas nėra planuojamas.