Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas sako, kad pergalės prieš separatistus yra tikrasis šalies ginkluotųjų pajėgų gimtadienis. Tačiau didysis mūšis gal dar tik laukia. Lėktuvai vėl puola Donecko priemiesčius, bet didmiestyje aviacija ir artilerija nepadės, juolab kai daugelis gyventojų Kijevu nepasitiki, o Vokietija ir Prancūzija vis garsiau ragina ieškoti politinio sprendimo.
„Nebus gatvių kovų Donecke. Ir Slovjansko, ir Donecko gyventojams teroristai įgriso iki gyvo kaulo, todėl siūlysiu vienintelį dalyką: taiką, sudėti ginklus, amnestiją ir politinį Porošenkos planą decentralizuoti valdžią“, – sako Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Rusija sako, kad Kijevas neturi kelti sąlygų ir ultimatumų separatistams dėl derybų.
„Jie pasirengę. Bet jie nepasirengę vardan dialogo paklusti ultimatyviems reikalavimams pirmiau kapituliuoti ir atsiduoti nugalėtojų malonei, tikėdamiesi amnestijos“, – sako Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kiek Donecke kovotojų, neaišku – gal keli, gal keliolika tūkstančių. Išsigandę gresiančių kovų gyventojai sako, kad ištuštėjusiose gatvėse smogikai jaučiasi nebaudžiami ir įsitvirtina butuose. Mieste nuo gegužės kariaujančio „Vostok“ bataliono vadas teigia, kad nesitrauks, nes ir neturi kur trauktis. Per dvi tris dienas smogikai pasirengs atremti Ukrainos pajėgas. Šiandien antai susprogdintas dar vienas tiltas.
„Jie renkasi variantą, mažiausiai naudingą jiems ir geriausią mums: karą mieste. Taigi jų pranašumą dėl karių skaičiaus atsveria sąlygos, kuriomis kariausime“, – sako pasiskelbęs bataliono „Vostok“ vadu Aleksandaras Chodavoksis.
Jis kritikuoja konkurentą, besiveržiantį vadovauti viso Donecko gynybai, dėl netikėto pabėgimo iš Slovjansko. Rusijos karo žvalgybos veteranas Igoris Girkinas, seniai verkšlenantis dėl per menkos vietinių paramos, pareiškė, kad blogai ir su aprūpinimu, ir su užnugariu.. Esą reikia 8 ar 10 tūkstančių kovotojų – jei ne savanorių, tai surinktų prievarta. Jiems žada mokėti nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio litų.
„Bet, atvirai kalbant, per tris mėnesius Donbase, daugiamilijoniniame šachtininkų krašte, kur žmonės pripratę prie sunkaus ir pavojingo darbo, savanorių kažkaip labai mažai. Jei Rusija nesuteiks tiesioginės karinės pagalbos, tai siautėjanti chunta panaudos visą jėgos ir priemonių arsenalą“, – sako I. Girkinas, pasiskelbęs Donecko kariniu komendantu.
Bet Rusijos prezidentas keistai tyli – šiandien ir vėl nepasakė nieko, nors rizikuoja prarasti populiarumą, kai šitaip sukėlė lūkesčius remti Ukrainos rusus. Daugelis jų jaučiasi išduoti. Tiesa, Luhansko separatistų vadas teigia gavęs naujų priešlėktuvinių ginklų ir pabūklų iš Rusijos, net sugebėjęs atstumti Ukrainos pajėgas. Sako turįs ir baisiųjų raketų sistemų „Grad“ – o juk praėjusią savaitę nušlavus kaimą kaltino Ukrainos pajėgas, kurios tokių sistemų ten neturi.
„Bet kuriuo atveju, kokias nors derybas skelbsime mes. Taigi nebepriimsime ankstesnio scenarijaus, kai sutikome ir vienašališkai nutraukėme ugnį, o jos perdislokavo savo karius. Šįkart jei derybos ir būtų, tai mūsų sąlygomis“, – sako „Luhansko liaudies respublikos“ vadovu pasiskelbęs Valerijus Bolotovas.
P. Porošenka pareiškė, kad su V. Bolotovu dėl derybų nesugebėjo susisiekti, nes šis ketvirtą dieną geria. Donecko separatistų lyderiai, pasak jo, irgi Maskvoje – tad su kuo derėtis?
Su tikraisiais Donbaso šeimininkais, sakė lankydamas Slovjanską. Kitą vizitą jis žada jau į Donecką ir Luhanską, ir labai greitai. Su vietiniais jis kalbasi rusiškai, tikina, kad kariuomenė atnešė taiką ir tvarką.
„Slovjanskas ilgai buvo teroro ir smurto simbolis. Šiandien Slovjanskas yra išlaisvinto Donbaso simbolis. Su tuo jus ir sveikinu“, – sakė P. Porošenko.
Jis žada atkurti vandens, dujų ir elektros tiekimą, suremontuoti apgriautus pastatus. Minia Slovjanske nelabai didelė, daug kas ir toliau nepasitiki Kijevu ir juolab pajėgomis, kurias kaltina sugriovus jų namus. Kiti džiaugiasi po ištisų baimės ir ginkluotų smogikų siautėjimo pagaliau nebijantys nežinomybės.
„Sunku patikėti, kad mes išgebėti, kad esame namie ir kad vėl galime būti ukrainiečiai. Buvo sunku, tris mėnesius gyvenome nežinodami, kas nutiks“, – sakė viena Slovjanske kalbinta moteris.
Slovjanską tebevagoja ne tik fizinės, bet ir psichologinės žaizdos. Kur kas didesnis Doneckas nežinomybei tik rengiasi.
