Ukraina inicijavo ugnies nutraukimą ir pasiūlė Rusijai tartis dėl taikos, praneša liga.net. Rusija palaikė iniciatyvą, tačiau bando primesti savo įsivaizdavimą, kaip atrodys Donbasas. Svarbiausias Vladimiro Putino tikslas – kontroliuoti išorinę ir vidinę Ukrainos politiką. Galutinis tikslas – likviduoti Ukrainos valstybingumą bet kokiais metodais, nepaisant nuostolių. Ką į tai gali atsakyti Petras Porošenka?
Taikos planas
Pagal susitarimą, kurį pasiekė derybininkų grupės Minske, okupuotos Donecko ir Luhansko sritys įgaus specialų statusą, kuris bus įtvirtintas įstatymais. „liga.net“ redakcija pateikia pagrindinius, kol kas įslaptinto, įstatymų projekto punktus, kurie vis dar gali keistis, vykstant deryboms tarp Maskvos ir Kijevo.
Pasak „lige.net“ pašnekovų, Maskva derybų pradžioje reikalavo iš Kijevo įtvirtinti specialų statusą Luhansko ir Donecko administracinėse srityse. Tačiau prezidentas P. Porošenka, kalbėdamas su V. Putinu kategoriškai atmetė tokį variantą ir leido suprasti, kad išlaisvintos teritorijos negali būti derybų objektu. Tuomet pradėta kalbėti apie apytikriai 13 Donbaso rajonų, kurie lieka pilnai ar dalinai okupuoti rusų smogikų. Didžioji dalis – 21 rajonas – lieka Ukrainos teritorijoje.
Be to, Maskva reikalvo okupuotiems rajonams veto teisės šalies išorinės politikos klausimais. Tačiau ir šis reikalavimas buvo atmestas. Tačiau Kijevas sutiko, kad okupuoti rajonai virstų tam tikrai Rytų Europos alsteriais – formaliai jie priklausys Kijevui, tačiau de facto, per vietos marionetes, bus valdomi iš Rusijos.
Vietos vadukai galės savarankiškai valdyti biudžetą, o vietos gyventojai – rinkti regioninę vykdomąją valdžią. Anot susitarimų, šiuose regionuose netrukus turėtų būti paskelbti išankstiniai rinkimai į vietos valdžią.
Be to, anot susitarimo, okupuotuose rajonuose bus atnaujinta valstybinė prokuratūros ir Ukrainos saugumo tarnybos veiklos. Čia, kaip ir visoje Ukrainos teritorijoje, bus vykdomi rinkimai į visos šalies valdžią. Neatmestina, kad kai kurie iš dabartinių smogikų gali atsidurti Auščiausiojoje Radoje, kaip regionų išrinkti atstovai ir atstovautų jie Ukrainos politikoje prorusišką liniją.
Pagal pradinius susitarimus, Ukrainos valstybinė siena išliktų be pakitimų, tačiau atsirastų nauja siena, skirianti okupuotus Donbaso regionus, nuo likusios Ukrainos.
„Tačiau yra vienas „bet“: daugiau jokių dotacijų. Pagrindinis šio susitarimo principas, kad šie rajonai maitina patys save. Taip pat nebus jokios federalizacijos – mes buvome ir liekame laisva ir unitarinė valstybė, tačiau su kai kuriais rajonais, kuri įgaus ypatingą statusą Ukrainos rėmuose,“ – teigė pašnekovas.
Komentuodami šias derybas su V. Putinu, P. Porošenkos aplinkos žmonės teigia, kad prezidentas veikia atsižvelgdamas į realias šalies galimybes, numatydamas visas galimas rizikas ateityje, kurių neįmanoma numatyti, stebint derybas iš šalies. Tačiau iš tiesų, niekas Ukrainos valdžioje netiki taika su Rusija. Praktiškai visi apklausti pašnekovai įsitikinę, kad „tik stebuklas gali sustabdyti Kremliaus žudymo mašiną“. „Karas praktiškai neišvengiamas – rusai nenori taikos. Tačiau mes stengiamės padaryti viską, kas įmanoma, siekdami išvengti karo pratęsimo,“ – teigia pašnekovai iš P. Porošenko komandos.
Karo planas
Karo planas numato plataus masto Rusijos kariuomenės įsiveržimą į Ukrainą. „Maskva neatsisakė planų pasiekti Krymą ir sukurti koridorių sausuma,“ – teigia prezidento administracijos pašnekovas. Kitas valdininkas pažymi, kad šio plano pagrindinė užduotis – Ukrainos valstybingumo likvidacija, naudojant destabilizaciją įvairiomis kryptimis. Esminė užduotis – sugriauti Ukrainos ekonomiką bet kokiais metodais, nesvarbu kiek tai kainuotų. Ramstis – dujos, nafta, anglis ir AE kuras.
Vienas iš galimų plataus masto karinio konflikto sulaikymo faktorių yra Kijevo, bei ES asociacijos sutarimo užšaldymas. Kai tik dokumentas bus pasirašytas – Rusijos pusei nebeliks prasmės „stabdyti“ V. Putino režimą, kuris pilnu pajėgumu mestųsi į mūšį, spjaudami į sankcijas ir nuostolius.
„liga.net“ diplomatinis šaltinis, išanalizavęs reikalavimų ir susitarimų sąrašą, nustatė, kad jame kalbama ne apie ekonomiką, o apie Maskvos norą laimėti laiko, kad suduoti naują ekonominį smūgį Ukrainai.
„Esmė tame, kad lapkritį baigiasi vienašalių ES preferencijų Ukrainai susitarimas. Kijevas šią pagalbą sugebėjo itin naudingai išnaudoti, pavyko perkelti nemažą problematiškos Rusijos rinką į Vakarus. Maskva tai itin gerai mato. Jų tikslas – nukelti ratifikaciją, kad nustotų galioti preferencijos, nutraukti jau susiradusių naujus partnerius ukrainiečių bendrovių veiklą. Pagal asociacijos susitarimą, prekybos išimtinės lengvatos įsigalios po dviejų mėnesių, ratifikavus sutartį. Tai yra, jeigu Ukraina pasiduos Maskvai ir nespės laiku ratifikuoti dokumento, tai jau netrukus sulauks stipraus smūgio savo ekonomikai,“ – paaiškino pašnekovai.
Akivaizdi Kremliaus problema – sausumos kelio į Krymą nebuvimas. Žiemą jūriniu keliu bus neįmanoma naudotis, o okupuotas pusiasalis susidurs su katastrofišku resursų trūkumu. Tokiomis sąlygomis Maskva negalės palaikyti karinio okupuotos teritorijos potencialo. Sausumos kelias – faktiškai vienintelė išeitis, siekiant išvengti sezoninės rizikos ar priklausomybės nuo „fašistinės“ Ukrainos.
Kita vertus, okupuotiems Donbaso regionams taip pat reikia išėjimo prie jūros. Tam rusų kariuomenė užėmė Novoazovską. Tačiau jis naudingas tik kaip placdarmas puolant Mariupolį, kuriame yra strategiškai svarbus uostas ir paskirstymo punktas, kuris leistų prekiauti produkcija, pagaminta Donbase, ir įsivežti žaliavas. Prekybos kelių išlenkimas per Rusiją padidintų transportavimo kainas daug kartų, o tai produkciją darytų nepelninga. Todėl veržimasis į Mariupolį, bei koridorius iki Krymo – strateginiai Rusijos Federacijos kariuomenės tikslai.
Kaip rodo netolima praeitis, imituodama „savanorių kariuomenės puolimą“, Maskva gali bandyti bet kokius karinius veiksmus Ukrainoje – iš esmės ir iki paties Kijevo.
Tačiau karo veiksmų tąsa jau paskelbus ugnies nutraukimą brangiai kainuotų pačiai Rusijai – naujos sankcijos, milijardiniai nuostoliai ir tūkstančiai rusų karių lavonų kare su Ukraina. Todėl taikos scenarijus ir atrodo labiau naudingas Kremliui, kuris leistų ilgalaikėje perspektyvoje išvengti daug rimtesnių nuostolių ir problemų.
