Sausio 16-ąją LKEK išplatino kreipimąsi, kuriame atkreipiamas dėmesys, kad gaunama skundų dėl to, jog valstybinėse ar privačiose, su žmonių aptarnavimu susijusiose įmonėse darbuotojai tarpusavyje viešai kalbasi ne valstybine kalba. Raginama tausoti kalbą ir prisiminti, kad oficiali kalba šalyje yra latvių, o darbo vieta neapsiriboja tik bendravimu tiesiogiai su klientais.
Taigi, prorusišką žiniasklaidą „šokiravo“ LKEK prašymas darbo vietose bendrauti oficialia šalies kalba.
„Vesti.lv“ LKEK atsišaukimą pateikė taip: „Rusai turi tarpusavyje kalbėti latviškai“. Interneto portalo teigimu, ši, reikia suprasti, „nauja“ taisyklė bus išplatinta visiems darbuotojams, ypač jeigu tai susiję su aptarnavimo sfera – parduotuvėmis, viešuoju transportu, įmonėmis ir įstaigomis. Gąsdinama tuo, kad rusai, tarpusavyje kalbantys rusiškai, grasina latvių kalbai ir taip parodo nepagarbą latviams.
„LKEK gavo skundų, kad bendraudami neoficialiai tarpusavyje šalies gyventojai dažnai kalbasi užsienio kalba, daugiausia – rusų. Tačiau dabar, pagal naująsias taisykles, jeigu įmonės ar įstaigos darbuotojai bendrauja tarpusavyje girdinti pašaliniams asmenims (keleiviams, lankytojams ar pirkėjams), toks bendravimas yra laikomas oficialiu ir privalo būti latvių kalba“, – rašoma publikacijoje.
„Inforesist.org“, cituodami tą patį „Vesti.lv“, pateikia jau „pritaikytą vietos rinkai produktą“: „Latvijoje uždraudė rusų kalbą. Kalbėti rusiškai galima nebent virtuvėje“.
Tokiu būdu prašymas darbovietėse bendrauti latviškai Rusijoje virto „draudimu rusams kalbėti rusiškai, nebent tik virtuvėje“.
„Latvijoje uždraudė rusų kalbą. Kalbėti rusiškai galima nebent virtuvėje“ (nuotr. gamintojo)
Ukrainos istorija
„Balsas.lt“ primena, jog propagandinis triukšmas Ukrainoje praėjusių metų vasario pabaigoje ir kovo pradžioje prasidėjo būtent nuo to, kad Aukščiausioji Rada atšaukė 2012-ųjų įstatymą „Dėl valstybinės kalbos politikos pagrindų“. Ukraina sulaukė didžiulio spaudimo iš Rusijos, o šios propaganda padarė viską, kad rusus įtikintų – „Ukrainoje nori uždrausti rusų kalbą“. Tačiau 2014-ųjų vasario 23-iąją atšauktas įstatymas numatė valstybinės kalbos statusą regionuose, kuriuose gimtoji kalba nėra ukrainiečių, daugiau nei 10 proc. gyventojų. Valstybinės kalbos statusą rytiniuose rajonuose turėjo rusų kalba, o kai kuriuose vakariniuose – vengrų ir rumunų. Šio įstatymo atšaukimas tereiškė tai, kad viešose įstaigose ir darbovietėse vienintelė oficiali kalba turėtų būti ukrainiečių. Apie jokį kalbos draudimą nebuvo net kalbos, o ir pats Aukščiausiosios Rados spredimas kol kas nepatvirtintas – šalies prezidentas jo vis dar nėra ratifikavęs.
Tiek tuometis Ukrainos prezidento pareigas ėjęs A. Turčynovas, tiek dabartinis prezidentas P. Porošenka tokį Aukščiausiosios Rados sprendimą vadino klaida. Pirmasis išsyk pasakė, kad vetuos tokį Rados sprendimą, tačiau propagandos traukinys jau buvo nuvažiavęs – Rusijoje daugelis patikėjo ir iki šiol tiki, kad „Ukrainos fašistai uždraudė rusams kalbėti rusiškai“.
