orlen lietuva

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas skeptiškai vertina Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos „Orlen Lietuvos“ vadovo pažadą statybos darbus modernizuojant Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą patikėti Lietuvos statybos įmonėms. „Užsienio valstybės daug solidariau žiūri savo nacionalinio verslo interesų, gina savo rinką ir lenkai elgiasi lygiai taip pat. Lenkų investicijos į Mažeikius, Būtingę – visos yra daromos dirbant lenkų statybininkams.

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose per kelerius metus žada investuoti daugiau nei 1 mlrd. zlotų (apie 220 mln. eurų) – investicijos bus kur kas didesnės, nei skelbta anksčiau, sako „Orlen Lietuvos“ vadovas.

Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis Lietuvos naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovę „Orlen Lietuva“, bando sumažinti priklausomybę nuo naftos iš Rusijos, kuri kol kas yra pagrindinė žaliavos tiekėja jo gamykloms.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ pernai patyrė 129,1 mln. eurų (580 mln. Lenkijos zlotų) grynųjų nuostolių, tuo metu 2019 metais įmonės grynasis pelnas siekė 64,6 mln. eurų (290 mln. zlotų). Bendrovės pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2019-aisiais, sumenko 44 proc. iki 2,432 mlrd. eurų (10,926 mlrd. zlotų), teigiama Lenkijos „Orlen“ 2020 metų veiklos ataskaitoje.

Praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsilieję keli šimtai litrų teršalų, pasirodo, nebuvo vienintelis „Orlen Lietuva“ ir aplinkosaugininkų galvos skausmas. Aiškėja, kad avarijos metu nutrūko ir jūroje dingo žarna su dar dviem tonomis naftos viduje.

Incidentas, kai Būtingės terminale pirmadienį į Baltijos jūrą išsiliejo nafta, yra visiškai suvaldytas, pranešė terminalo valdytoja, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonė „Orlen Lietuva“. Pasak įmonės, incidentas buvo visiškai suvaldytas dėl skubių ir koordinuotų „Orlen Lietuvos“, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų veiksmų. Institucijų vertinimu, išsiliejo 480 litrų naftos, teigia „Orlen Lietuva“. Aplinkos ministerija pirmadienį teigė, kad į aplinką išsiliejo iki 2 tonų naftos.

Naujausiame didžiausių Baltijos šalių įmonių reitinge yra 30 Lietuvos bendrovių, tuo metu Latvijos ir Estijos įmonių – po dešimt, rodo apžvalga. Anot jos, pernai lietuviškos įmonės pasižymėjo keletą kartų spartesniu augimu ir didesniu pelningumu.

Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdantis didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ paskelbė verslo pertvarkymo per artimiausią dešimtmetį planą, kuriuo numatytos 140 mlrd. zlotų (31,3 mlrd. eurų) investicijos plėtrai. „Orlen“ persitvarkymas į daugiafunkcinę energetikos grupę bus grindžiamas atsinaujinančios energijos bei dujų generacijos elektros gamyba, angliavandenilių gavyba bei integruotomis mažmeninės prekybos paslaugomis“, – teigiama „Orlen“ pranešime spaudai.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ planuoja šimtamilijonines investicijas į naftos likučio perdirbimo gamyklą Lietuvoje, pranešė Lietuvos vyriausybės atstovai. Ekonomikos ministro patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS sakė, kad bendrovės vadovas Michailas Rudnickis ketvirtadienį šiuos planus aptarė su Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir Finansų ministerijų vadovais.

Mokesčio už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) lengvata pasinaudojusiam verslui valstybė išmokėjo 13,1 mln. eurų, iš jų 5,9 mln. eurų atiteko naftos koncernui „Orlen Lietuva“, rašo naujienų portalas 15min.lt.  Daugiau nei po milijoną gavo įmonės „Akmenės cementas“ (1,2 mln. eurų) ir Panevėžio grūdų perdirbimo bendrovė „Roquette Amilina“ (1,4 mln.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ savaitgalį atliko dalinį technologinį Lietuvos izoliuoto darbo bandymą. Operatorė „Litgrid“ sekmadienį pranešė, kad jis įvyko sklandžiai ir jau yra užbaigtas. Pirminiai bandymo rezultatai rodo, kad šalies elektros energijos gamintojai rimtai ruošiasi ir yra tinkamai pasirengę avariniu režimu dirbti izoliuotai ir valdyti dažnį bei reaguoti į jo pokyčius, jei to prireiktų.

Paaiškėjus, kad premjero Sauliaus Skvernelio žmona Silvija Skvernelė įsidarbino koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle, prezidentūra atkreipia dėmesį, kad politikai turėtų laikytis aukščiausių skaidrumo standartų ir vengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų ir net jų regimybės.  „Politikai, pareigūnai bei tarnautojai, užimantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų.

Premjero Sauliaus Skvernelio žmona įsidarbino lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics Retail“, nurodoma antradienį atnaujintoje premjero privačių interesų deklaracijoje. Premjero teigimu, prieš priimdama įmonės pasiūlymą, žmona su juo pasitarė, o jokio interesų konflikto šiuo klausimu nemato. „Taip, ji ieškojo darbo pasibaigus motinystės atostogoms.

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad premjero Sauliaus Skvernelio sutuoktinė į Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ priklausančią įmonę įsidarbino ne vadovaujamose pareigose, todėl reiškiama kritika neturi jokio pagrindo. Premjeras antradienį savo deklaracijoje nurodė, kad jo žmona Silvija Skvernelė dirba degalinių tinklą valdančioje įmonėje „Orlen Baltics Retail“. R. Karbauskis teigia, kad ji dirba pagal specialybę finansų analitike ne vadovaujamose pareigose.

Per vienuolika praėjusių metų mėnesių lietuviškos kilmės eksportas ūgtelėjo 3,2 procento. Tačiau prekių eksporto vertė praėjusių metų pabaigoje jau krito – metinis nuosmukis spalį buvo 4,1 proc., o lapkritį 4,6 procento. Būtų neteisinga kaltę dėl šio sumažėjimo metų pabaigoje versti vien lėtesniam eksporto partnerių ekonomikos augimui.

Po premjero Sauliaus Skvernelio neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais šios šalies valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų gabenant krovinius „Lietuvos geležinkeliais“ bei sėkmės valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje, skelbia 15min.lt.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų, šių metų pirmąjį pusmetį sumokėjo valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“. Į trejetuką taip pat pateko Valstybinių miškų urėdija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, rodo BNS pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. 100 įmonių, daugiausiai mokesčių sumokančių į biudžetą, neįskaitant PVM ir akcizų, per šešis mėnesius sumokėjo 517,116 mln. eurų mokesčių.

Policijos pareigūnai Vilniuje sulaikė Rusijos verslininką Romaną Ružečko, įtariamą prisidėjus prie užterštos naftos krizės Vidurio ir Rytų Europoje, kai buvo sustojęs jos tiekimas per naftotiekį „Družba“. „Galiu patvirtinti patį faktą, kad vykdant Interpolo paiešką asmuo buvo sulaikytas. Prokuratūra nuo detalesnių komentarų susilaiko“, – penktadienį BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tikėtina, atsigabeno chloru užterštos rusiškos naftos krovinį – jį birželio pabaigoje tiesiai į geležinkelio cisternas iškrovė „Klaipėdos nafta“, o ne bendrovei priklausantis Būtingės naftos terminalas, per kurį „Orlen Lietuva“ importuoja žaliavą Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai. Portalo vesselfinder.

Daugelis lietuvių didžiausia grėsme laiko Rusiją. Retas žmogus elgiasi taip, kad naudos iš jo gautų priešas. Tačiau labai tikėtina, kad kaskart užsipylus benzino ar dyzelino dalis jūsų sumokėtos sumos galiausiai atsiduria Kremliui palankių veikėjų kišenėse. Kaip dera nacionalinis saugumas ir ekonominė nauda? Šių metų pradžioje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad 68 proc.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pasveikino buvusį Lenkijos ministrą pirmininką ir valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovą Jaroslawą Kaczynskį su 70-mečiu. „Didžiai vertiname Jūsų asmeninį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos broliško bendradarbiavimo stiprinimą. Džiaugiuosi suintensyvėjusiais abiejų valstybių vadovų susitikimais, vystomu parlamentiniu bendradarbiavimu, bendromis iniciatyvomis užsienio ir saugumo politikoje“, – laiške J. Kaczynskiui rašė premjeras.

Lietuvoje 2014 metais galiojusi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) schema turėjo valstybės pagalbos požymių ir iškraipė ar galėjo iškraipyti konkurenciją, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Sprendimas svarbus Jonavos trąšų gamyklai „Achema“, naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“ ir Kėdainių trąšų gamintojai „Lifosa“. Jų nepasitenkinimą kėlė tai, kad VIAP mokestį turi mokėti ir įmonės, gaminančios elektrą savo reikmėms.

Vilniaus „Rytas“ sėkmingai plečia savo rėmėjų gretas. Šią savaitę sostinės ekipa pasirašė sutartį su viena didžiausių naftos perdirbimo įmonių Lietuvoje „ORLEN Lietuva“. „Geras krepšinis visada prasideda nuo geros komandos. Vieninga komanda – tai ne tik žaidėjai, treneriai, sirgaliai, bet ir patikimi rėmėjai, – teigė akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnicki. – Energija, žmonės, pažanga, atsakomybė ir patikimumas – penkios pagrindinės mūsų įmonės vertybės.

Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ savo paramos programoje 2019 metams išliko dėmesinga sportui – vienintelė naftos perdirbimo produktų bendrovė Baltijos šalyse ir Kauno „Žalgiris“ praėjusią savaitę pasirašė bendradarbiavimo sutartį dar vieneriems metams. Krepšinio klubo „Žalgiris“ pagrindine rėmėja AB „ORLEN Lietuva“ tapo 2018 m. pavasarį.

Strateginių įmonių sandorius tikrinančiai vyriausybinei komisijai delsiant priimti sprendimą ir „Lietuvos geležinkeliams“ nepasirašant sutarties dėl ruožo iš Mažeikių į Rengę Latvijoje atstatymo, susisiekimo ministras Rokas Masiulis tikina, kad įsipareigojimas Europos Komisijai, Lenkijos bei Latvijos partneriams bus įvykdytas. Interviu BNS R. Masiulis pripažino, kad strateginių įmonių sandorių tikrinimas kartais vėlina procesus, tačiau į nacionalinio saugumo interesus turi būti atsižvelgta.

Lietuvos premjerui Sauliui Skverneliui trečiadienį pareiškus, kad Lenkija planuoja gerokai didinti krovinių importą iš naftos koncerno „Orlen“ valdomos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sako, jog „Orlen“ žada pervežti iki pusės milijono tonų naftos produktų per metus. „Turėtų artimiausiu metu prasidėti srautų didėjimas Lenkijos kryptimi.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį valstybei sumokėjo 2,467 mlrd. eurų – 9,5 proc. (213,763 mln. eurų) daugiau nei 2017-ųjų sausį–birželį, kai sumokėta 2,253 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 171,345 mln. eurų, arba 19,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2017 metų pusmetį.

Vasara – intensyviausias keliavimo ir važiavimo automobiliu laikas. Pricer.lt suskaičiavo, kiek per metus pabrango 1 litras degalų Lietuvos vairuotojams. Palyginus populiariausių degalų kainas su pernai vasara, užfiksuota, kad 1 litras A95 benzino pabrango 16 euro centų, o 1 litras dyzelinio kuro – 19 euro centų. Pilant 50 litrų baką degalų, šiemet vairuotojai mokėjo 8-9,6 euro daugiau, nei pernai, rašoma pranešime spaudai. Kainų šuolis, kaip jau skelbė Pricer.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkelių“ ruošiasi atstatyti 19 kilometrų ilgio ruožą iš Mažeikių į Latvijoje esančią Rengę. Prieš dešimtmetį išardytu keliu produkciją į Latviją gabendavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba praėjusią savaitę pritarė preliminarios 10 mln. eurų vertės investicijų projektui.

Nuo kitų metų didžiosioms pramonės įmonėms mažės mokestinė našta – joms bus taikomas diferencijuotas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis. Energetikos ministerijos teigimu, tai leis sukurti geresnes verslo sąlygas ir per 15 metų pritraukti daugiau nei 700 mln. eurų investicijų. „Pagaliau Lietuva įstos į palankias sąlygas energijai imliai pramonei turinčių šalių klubą.

Tarp didžiausias pajamas vienam darbuotojui generavusių įmonių – energetikai, didmenininkai, o taip pat tik kelis asmenis samdančios kompanijos. Skaičiuojama, kad viena įmonė galėjo pasigirti itin įspūdingomis pajamomis – 112,7 mln. eurų vienam darbuotojui. „Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, parodo, kiek produktyvi yra įmonė ir kaip efektyviai ji panaudoja turimus išteklius.

  Lietuva yra atvira visų klausimų sprendimui ir pozicijų derinimui, teigia premjeras Saulius Skvernelis, sekmadienį susitikęs su Lenkijos pirmininku Mateuszu Morawieckiu  Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje „Orlen Lietuva“.   „Esame atviri visų klausimų sprendimui, bendrų pozicijų derinimui, ypatingai prasidedant deryboms dėl daugiametės Europos Sąjungos finansinės perspektyvos bei artėjant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje.

Premjeras Saulius Skvernelis sekmadienį Mažeikių rajone susitiks su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. Susitikimas įvyks Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomoje naftos perdirbimo gamykloje „Orlen Lietuva“, Juodeikių kaime. Abiejų šalių premjerai ketina aptarti dvišalius santykius, kitus Lietuvos ir Lenkijos valstybėms svarbius klausimus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Naftos perdirbimo ir transportavimo grupėje „Orlen Lietuva“ sekmadienį buvo kilęs gaisras, per jį nukentėjo darbuotojas. Pranešimas apie gaisrą gautas po 10 val., informuota, kad Mažeikių rajone, Juodeikiuose, dega akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ gamybos padalinys. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), paaiškėjo, kad prie kolonos, 10-ties metrų aukštyje, vykdant drenavimą, buvo atsuktas ventilis. Įsiplieskusią liepsną darbuotojai užgesino milteliniu gesintuvu.

Naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovė „Orlen Lietuva“ įrengė naują 52 tūkst. kubinių metrų talpos naftos rezervuarą Būtingės terminale. Naujas rezervuaras 20 proc. išplėtė terminalo talpą taip padidindamas ir bendrovės, ir šalies energetinį saugumą. Investicijų į rezervuarą suma neskelbiama, BNS informavo „Orlen Lietuvos“ atstovas spaudai Tomas Digaitis. „Mes ir toliau investuojame į mūsų verslą, o ši investicija – mums ypatingai svarbi.

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad šalies specialiosios tarnybos nesikiš į trijų privačių bendrovių „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“ „ekonominius procesus“ po to, kai tarnybos buvo leista tikrinti šių bendrovių stambius sandorius. „Dabar svarbiausia labai aiškiai turėti mechanizmą – įstatymas numato, kad Vyriausybė turės tvarkas tvirtinti.

Didžiausio Lenkijos naftos perdirbimo koncerno „Orlen“ valdomos Mažeikių įmonės „Orlen Lietuva“ vadovas Ireneuszas Fafara (Ireniaušas Fafara) nuo sausio palieka postą, BNS patvirtino Mažeikių meras. I. Fafara įmonei vadovauja nuo 2010 metų pavasario. „Taip, girdėjau, kad keičiasi vadovai po Naujųjų metų, datų tiksliai nežinau, valdyba turbūt spręs, kada pristatyti naują generalinį direktorių“, – BNS sakė Mažeikių rajono meras Antanas Tenys. Jis teigė nežinantis, kas turėtų pakeisti I. Fafarą.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys kriterijus, pagal kuriuos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės Vyriausybei turėtų pranešti apie didelius sandorius. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius BNS sakė, kad bus siūloma nustatyti tris kriterijus, o būsimam sandoriui atitikus bent vieną jų, įmonė apie sandorį turėtų pranešti specialiai Vyriausybės komisijai. „Pirmiausia, kad ketinamo sudaryti sandorio vertė turėtų viršyti 10 proc. praėjusių metų įmonės pajamų.

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. Tiesa, dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (EUR/USD 1,18) dar nėra toks, kuris atbaidytų eksportuotojus nuo JAV, tačiau dėl pasikeitusios kurso krypties daugėja neužtikrintumo dėl eksporto į šią šalį galimybių ateityje.

Lenkija prieš 2010 metų Smolensko katastrofą rimtai svarstė Rusijai parduoti naftos koncerno „Orlen“ valdomą naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, o vėliau, tariantis dėl galimo jos uždarymo, tuometinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ragino „Orlen“ vadovą Jaceką Krawiecą „paauklėti lietuvius“. Tai atskleidžia portalo tvp.info paviešintas slapta įrašyto pokalbio fragmentas.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“) išradėjams turi sumokėti dar 3,065 mln. eurų už jų išrastą ir gamyboje naudojamą įrenginį, nutarė teismas. Ankstesniu teismo sprendimu jie jau atgavo beveik 6 mln. eurų. Lietuvos apeliacinis teismas liepos 4 dieną patenkino 7 išradėjų ieškinius ir priteisė jiems 1,255 mln. eurų autorinio atlyginimo ir 1,81 mln. eurų palūkanų. Teismas panaikino Šiaulių apygardos teismo 2015 metų rugpjūtį priimtą nutartį.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo grupė „Orlen Lietuva“ po ilgai trukusių derybų trečiadienį pasirašo susitarimą dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų.

  Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojų darbo užmokestis nuo birželio didės 5-6 proc, pranešė įmonės profsąjungos vadovė. Tačiau bendrovės atstovas sako, kad atlyginimai padidinti apie 2 proc. Naftininkų profesinės sąjungos vadovė Virginija Vilimienė tikina, kad metų pabaigoje derantis dėl kolektyvinės sutarties, tikimasi algas padidinti dar labiau.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojai tęsia derybas dėl atlyginimų didinimo, tačiau sutarimas kol kas nepasiektas, sako „Orlen Lietuvos“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovė. Virginija Vilimienė teigia, jog nesiderama dėl kolektyvinės sutarties, todėl tikimasi tik pelningai dirbančios įmonės vadovų geranoriškumo skirti daugiau pinigų atlyginimams. „Orlen Lietuva“ diskusijų nekomentuoja. „Dabar vyksta derybos ir diskusijos su bendrove.

Rinkos dalyvių bei dviejų ministrų kritikos sulaukusios bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), laimėjusios tretinio elektros galios rezervo aukcioną, vadovė teigia, kad dujų infrastruktūros išlaikymo problemos neturėtų būti sprendžiamos elektros vartotojų sąskaita. Eglė Čiužaitė interviu BNS sako, kad Energetikos ministerija ir bendrovė „Litgrid“ aukcioną organizavo skubotai, todėl kilo nesusipratimų.

Konkurso būdu pasirinktas valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Krovinių direkcijos vadovas Egidijus Lazauskas tikina sieksiąs skaidrinti krovinių pervežimo sąlygas ir tarifus. Anot jo, norima, kad visiems bendrovės klientams būtų aišku, už ką ir kiek jie sumoka. E.Lazausko nuomone, spręsti ginčus su viena didžiausių bendrovės partnerių „Orlen Lietuva“ reikia diskutuojant, nes teisminiai ginčai nekuria geros reputacijos.

Lietuvoje daugiausiai pelno mokesčio 2016 metais sumokėjo tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdoma Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“, aplenkusi Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“ ir vieną didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Sicor Biotech“ per metus sumokėjo 19,732 mln. eurų pelno mokesčio, tuo metu „Lifosa“ ir „Swedbank“ - atitinkamai 14,784 mln. eurų ir 13,646 mln. eurų.

Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės baldų, geležies dirbinių, žuvies, miltų ir salyklo. Iš viso šių prekių išvežta į užsienį už 229,1 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį prieš metus. Per vienuolika 2016 metų mėnesių iš Lietuvos išvežta prekių, kurių vertė 20,5 mlrd.