Eglė Čiužaitė interviu BNS sako, kad Energetikos ministerija ir bendrovė „Litgrid“ aukcioną organizavo skubotai, todėl kilo nesusipratimų. Jos nuomone, jeigu siekiama, kad elektros gamintojai išlaikytų dujų infrastruktūrą, tai turėtų būti aiškiai nurodyta aukciono sąlygose ir galioti visiems dalyviams, nes, pavyzdžiui, aukcione dalyvavusi „Orlen Lietuva“ dujų apskritai nenaudoja.
„Šiame procese kai kada atrodė, ar nenorime per elektros vartotojus išspręsti dujų problemas (...). Aiškesnė indikacija, kad visi turime prisidėti prie dujų infrastruktūros išlaikymo ir pasiūlymų teikimas vienodomis sąlygomis būtų vienas iš sprendimų“, - BNS sakė E.Čiužaitė.
„Lietuvos energijos gamyba“ kritikuota, kad vienintelė šalyje turėdama pakankamus elektros gamybos pajėgumus ir galinti užtikrinti visą 484 megavatų galios rezervą, pasiūlė per didelę kainą ir taip sužlugdė aukcioną, o vėliau derybose pasiūlė vietoj brangesnių dujų viename blokų deginti mazutą, taip sumažindama elektros gamybos kainą, tačiau pabrangindama Klaipėdos SGD terminalo išlaikymą kitiems vartotojams.
- „Litgrid“ pernai paskelbtas tretinio rezervo aukcionas buvo nutrauktas, nes „Lietuvos energijos gamyba“ pasiūlė per didelę kainą - didesnę nei 10,4 euro už megavatą, nustatytą Kainų komisijos. Kodėl taip nutiko?
- „Litgrid“ pasakė megavatų poreikį, taip pat Kainų komisijai pateikė, kiek ta paslauga turėtų kainuoti, tai ta suma siekė 32 mln. eurų. Mes iš savo pusės, kaip ir kasmet, pateikėme būtinas dviejų blokų sąnaudas ir visos tos sąnaudos buvo suderintos su Kainų komisija ir sudarė 42 mln. eurų. Šios sąnaudos yra veikiant abiem blokams ir mazutu, ir dujomis, kur dujų infrastruktūros mokesčiai sudaro daugiau negu pusę visų sąnaudų. (...) „Litgrid“ aukciono reglamente buvo noras pateikti dvi kainas, nes jis buvo padalintas į dvi dalis: 260 megavatų ir 224 megavatai. Turėjome pateikti pasiūlymus atskirai. Mes indikavome, jog mūsų kaina gali būti taikoma tik visai apimčiai - tai ir nulėmė, kad mūsų pasiūlymas buvo atmestas.
(...)Tiesioginių derybų metu mes išsiaiškinome, kas „Litgrid“ svarbiausia gauti elektros rezervą už mažiausią kainą - Kainų komisijos patvirtintą viršutinę ribą - 32 mln. eurų. Mes tada nusprendėme pakoreguoti savo pasiūlymą, kuriame vieno iš dviejų blokų pasiūlėme naudoti mazutą. Tai reiškia, kad nemažą dalį sutaupytume dujų infrastruktūros sąnaudų.
- Pernai antrąjį pusmetį nustatyta tretinio rezervo kaina buvo apie 6,5 euro už megavatą, tad kodėl toks skirtumas?
- Kai skaičiuojame rezervo kainą, viena yra eurai už megavatą per valandą, bet kas mums svarbiausia yra bendra metinė suma, skiriama rezervo užtikrinimui. Lyginant rezervo palaikymo sąnaudas 2016 metais ir 2017 metais, bendra metinė suma auga nuo 40 mln. eurų iki 42,6 mln. eurų - labiausiai dėl to, kad padidėja gamtinių dujų infrastruktūros mokesčiai. Mes, kaip vienas didžiausių elektros energijos gamintojų, praktiškai vieną trečdalį šių mokesčių iki šiol sumokėdavome. Tai būtent čia kelių milijonų pokytis buvo, tuo pat metu kitos veiklos sąnaudos vis mažėja, nes mūsų tikslas kuo efektyviau naudoti sąnaudas, kad kuo pigiau vartotojams kainuotų.
- Jūs esate didžiausi ir vieninteliai, galintys užtikrinti visą tretinį rezervą, ir jūs galite diktuoti savo sąlygas.
- Matote, ši paslauga iki šiol ir nebuvo laikoma ta, kur yra daug konkurencijos. Mes matome Elektrėnų komplekso rolę - užtikrinti strateginį ir tretinį rezervą, ir perdavimo sistemos operatorius („Litgrid“ - BNS) metai iš metų užsakydavo vienoje vietoje visą rezervą ir apie konkurenciją rezervų rinkoje realiai tik dabar prasidėjo aktyvesnė kalba.
Tai būtų buvę verta pasiruošti tokiam procesui, nes mes iš tikrųjų skaidriai, viešai pateikėme ir su Kainų komisija derinome sąnaudas ir visas mūsų lėšas, kurios skiriamos šiai paslaugai teikti. (...) Daugelyje šalių rezervai yra vienaip ar kitaip sutariami arba tiesiog fiksuojami ilgesniam laikotarpiui ir gerokai mažesnės konkurencijos tikimasi šitose paslaugose.
- Po aukciono susidarė įdomi situacija. Energetikos ministerija, Finansų ministerija, kiti elektros gamintojai, Kainų komisija - visi nepatenkinta ir net „Lietuvos energija“ buvo nepatenkinta situacija. Tai kas blogai?
- Aš sakyčiau, kad tas nepasitenkinimas yra dėl labai skirtingų dalykų ir tuo pačiu dėl skuboto proceso, kur aiškumo ir nuoseklumo, paaiškinimų ir komentarų pritrūko. (...) Ir iš vidaus tai buvo skubota, mes turėdavome po kelias dienas pasiruošti, atsižvelgti, teikti komentarus. Rimto klausimo, kurio vertė virš 30 mln. eurų, procesas vyko labai greitai. Natūralu, kad buvo ir tokių, kurie nepakankamai įsigilino ir nepatenkinti aukciono rezultatais. Aš akcentuočiau viso proceso skubą kaip trūkumą, tikiu, kad 2018 metams bus pasiruošta geriau ir išvengsime tokių skubotų pasiūlymų. Kitas dalykas, kai taip greit viską darai, pasidaro nebeaišku, kokią problemą sprendi. Šiame procese kai kada atrodė, ar nenorime per elektros vartotojus išspręsti dujų problemas, tai gal ir dėl to nepasitenkinimas kilo.
- Jums atsisakius dujų deginimo 7 bloke, energetikos ministras baiminosi, kad dujų infrastruktūros išlaikymas brangs kitiems vartotojams. Situacija keista atrodo dar ir dėl to, kad „Lietuvos energijos“ grupė skatina dujų vartojimą, tačiau jūs atsisakote prisidėti prie dujų infrastruktūros išlaikymo. Ar tokia situacija yra normali?
- Daug dalykų atrodo susiję, bet aš išgryninsiu mūsų įmonės rolę. Mes teikiame strateginį ir tretinį rezervą, kur tikrai didelę dujų infrastruktūros dalį padengsime ir prisidėsime prie išlaikymo. Tačiau dujų vartojimo skatinimas, tai, ką daro grupės įmonės, jis labiau susijęs su kita funkcija - geresniu pasirinkimu, kaip šildyti namus.
Mes gi esame rezervo tiekėjas ir mūsų klientas yra „Litgrid“, kuris nori užsitikrinti elektros rezervą už optimalią kainą, įvertindamas ir tai, kad turi būti patikima paslauga. Šitai mes ir galėjome padaryti, - atsisakyti dalies dujų, tačiau vis tiek patikimai užtikrinti. (...) Taip, 7-ajame bloke prie dujų išlaikymo prisidedame mažiau, tačiau mūsų vertinimu, dėl to įtaka dujų infrastruktūros dedamosioms yra nedidelė. Tai gali turėti iki 3 proc. įtakos.
- Iš jūsų, kaip iš valstybės bendrovės, buvo tikimasi, kad pasiūlysite žemiausią kainą ir tuo pačiu labiau prisidėsite prie dujų infrastruktūros išlaikymo. Nors jūs teigiate, kad veikla negali būti nuostolinga, galima žvelgti ne į atskirų blokų, o į visos bendrovės veiklos rezultatus.
- Ta pati Kainų komisija neskatina kryžminio subsidijavimo vienų veiklų kitomis, nes labai svarbu žinoti, kokiomis veiklomis tu turi užsiimti, kurios neša naudą ir kuria vertę, o kurios yra nuostolingos. Tai žiūrėti į bendrą krepšelį nėra pats racionaliausias metodas. Kitas dalykas, mes tikrai stengiamės prisidėti prie skirtingų tikslų. Tik grįšiu vėl prie to, ar elektros vartotojai turėtų prisidėti didesne dalimi prie dujų infrastruktūros išlaikymo - tai nėra labai logiška, pagrįsta. Galiausiai mes prisidedame savo sukurta verte skirtingose paslaugose, nes mes valstybei sumokame dividendus. Kitu atveju būtų nelabai logiškai ir racionaliai perskirstomi tie pinigų srautai.
- Sumokėję mažesnius dividendus, bet prisidėję prie dujų infrastruktūros išlaikymo jūs politiškai gražiau atrodytumėte.
- Kaip verslo įmonė, mes labiausiai norime girdėti tai, kokius akcininkai lūkesčius kelia ir šioje vietoje turbūt labai natūralu, kad kiekviena akcinė bendrovė siekia geriausio įmanomo rezultato.
- Kaip tretinio rezervo klausimą galima išspręsti ateityje, juk jeigu nebus naujų pajėgumų, niekas nepasikeis - jūs ir toliau galėsite užtikrinti rezervą ir vėl būsite kritikuojami, kad mažiau mokate už dujų infrastruktūrą.
- Klausimas ir yra esminis, kaip visa tai galėtų veikti aiškiau, geriau ir pagal visiems iš anksto žinomas taisykles. Galbūt labiau tai nacionalinės energetikos strategijos klausimai ir būtent kokių pajėgumų šalyje reikia, žiūrint į ilgesnį periodą, koks būtų poreikis strateginio rezervo, kiek pajėgumų gali reikėti. Tuo parodant tam tikrą signalą rinkai, kad kas nori, tas gali naujus pajėgumus statyti, jei aiški būtų rezervų palaikymo schema. (...) Bet dėl tretinio rezervo yra labiau metodiniai klausimai, tai nesitikiu, kad šioje vietoje būtų ženklių pokyčių ar užtikrinimas iš platesnės rinkos. Bet nacionaliniu mastu strateginis rezervas, gamybos pajėgumų poreikis šalies viduje tikrai būtų svarbus klausimas.
- Kitaip tariant, jūs nenorite, kad jums užkrautų dujų infrastruktūros išlaikymą?
- Aš sakyčiau, kad jeigu yra svarbu daugiau prisidėti prie dujų infrastruktūros, tuomet turėtų būti aiškus signalas, kad tos sąnaudos būtų įtrauktos į rezervo kainą. (...) Tai pasakydami, kad gerai, siekime didesnio patikimumo, bet susimokėkime tada už tai didesnę sumą, mums atrodo tinkamas sprendimas.
Šiuo atveju dujų infrastruktūros mokesčių pokyčiai buvo nevertinami, kai buvo nustatoma „Litgrid“ rezervo lėšų riba - tie 32 mln. eurų, ir gavosi šioks toks nesusipratimas. Tuomet ne tik mes vieni ėjome į derybas, mes turėjome lankstumą, atsisakydami dalies dujų pajėgumų. „Orlen Lietuva“ apskritai prie dujų infrastruktūros nėra prijungta. Tai aiškesnė indikacija, kad visi turime prisidėti prie dujų infrastruktūros išlaikymo, ir pasiūlymų teikimas vienodomis sąlygomis būtų vienas iš sprendimų.
- Ar apskritai buvo verta šį aukcioną organizuoti?
- Šiuo atveju svarbu, kad galėjome sudalyvauti taip, kaip galėjome. Manau, gerai yra stengtis ieškoti mažiausios rezervo kainos. Aš už tai, kad vartotojams dujų ir elektros kainos būtų kuo žemesnės, tai pats mechanizmas yra geras. Tik skuba ir tam tikrų aspektų nepilnas įvertinimas komplikavo.
- Dėkoju už pokalbį.
Autorius: Artūras Ketlerius Redaktorė: Roma Pakėnienė
