„Dabar svarbiausia labai aiškiai turėti mechanizmą – įstatymas numato, kad Vyriausybė turės tvarkas tvirtinti. Kad nebūtų šis įrankis panaudojamas, norint specialiosioms tarnyboms dalyvauti ekonominiuose procesuose, nieko bendro neturinčiuose su nacionalinio saugumo interesų užtikrinimu“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Anot jo, Lietuvos kaimynės rytuose rodo pavyzdžius, kaip specialiosios tarnybos kišasi į bendrovių veiklą, tačiau Lietuvoje to nebus.
„Matome tas rizikas, kad kai kuriose valstybėse, ypatingai į rytus nuo Lietuvos, specialiosios tarnybos aktyviai dalyvauja ekonominiuose procesuose. Aš net nesvarstau tokios galimybės, kad kažkas panašaus Lietuvoje galėtų įvykti, bet visą laiką atsiranda žmonių, kurie bando interpretuoti arba panaudoti šią situaciją“, – teigė premjeras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę pasirašė Seimo priimtą įstatymą, kuris atveria kelią valstybės institucijoms tikrinti trijų privačių bendrovių „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“ stambius sandorius ir juos uždrausti, konstatavus grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pagal įstatymą, galės būti tikrinami tie sandoriai, kurių vertė viršys 10 proc. bendrovės metinių pajamų. Vyriausybei nusprendus, kad sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jis negalės būti vykdomas. Tačiau parlamentarai paskutinėje stadijoje atsisakė anksčiau svarstyto pasiūlymo tikrinti įmonių vadovus.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas taip pat bus taikomas didžiausioms valstybės valdomoms įmonėms, pradedant „Lietuvos geležinkeliais“ ir Lietuvos paštu bei baigiant Lietuvos oro uostais.
Svarstant įstatymą daugiausia diskusijų kilo, ar valstybė ne per daug kišasi į privatų verslą.
Telekomunikacijų bendrovę „Telia Lietuva“ valdo Švedijos įmonė, naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose – Lenkijos valstybės valdomas koncernas „Orlen“. Daugiau kaip pusę „Achemos grupės“ akcijų valdo Lyda Lubienė.
Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis spalio pabaigoje interviu BNS teigė, kad Lietuvos žvalgyba nori iš anksto gauti informaciją, kad galėtų užkirsti kelią pavojingoms investicijoms iš Rusijos.
Šio įstatymo nuostatas taip pat atidžiai įvertins Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, prieš apsispręsdami, ar pakviesti Lietuvą šiemet įstoti į šią organizaciją.
