Komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius BNS sakė, kad bus siūloma nustatyti tris kriterijus, o būsimam sandoriui atitikus bent vieną jų, įmonė apie sandorį turėtų pranešti specialiai Vyriausybės komisijai.
„Pirmiausia, kad ketinamo sudaryti sandorio vertė turėtų viršyti 10 proc. praėjusių metų įmonės pajamų. Antra, kad pagal ketinamą sudaryti sandorį, būtų gaunama prieiga prie esminių įmonės IT sistemų, infrastruktūros ir duomenų bazių. Trečia, įmonės turtas nuomos, panaudos ar kitomis teisėmis perleidžiamas kitiems asmenims ilgiau nei dešimčiai metų“, – BNS sakė V. Sinkevičius.
Sandorius turėtų deklaruoti ne tik valstybės valdomos strateginės įmonės, bet ir trys didelės privataus kapitalo bendrovės – „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“.
Anot V. Sinkevičiaus, gavusi pranešimą apie tokį sandorį, Vyriausybės komisija per 10 dienų turėtų nuspręsti, ar tirs sandorį, o per nustatytą laiką negavus komisijos atsakymo, sandoris įsigaliotų.
„Tai nėra didelė administracinė našta įmonėms. Sandoriai turi būti didelės vertės, jų per metus nebus daug“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
V. Sinkevičiaus teigimu, iki Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo sudarytų sandorių deklaruoti nereikėtų.
Įmonės nepritaria
Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ ir naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia nepritariančios siūlymui kontroliuoti jų sandorius.
„Mums sandorių patikra iš esmės netinka, nes tai gali trukdyti įmonės kasdienei veiklai. Mes tų pareigūnų, kurie tikrins, nepažįstame, jais nepasitikime, jų kompetencijos nežinome“, – BNS sakė „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas
„Orlen Lietuva“ savo poziciją Seimo Ekonomikos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams išplatino dar spalio 10 dieną.
„Orlen Lietuvos“ generalinio direktoriaus Ireneuszo Fąfaros (Irenjušo Fanfaros) rašte rašoma, kad siūlomos naujos priemonės įmonių atžvilgiu būtų perteklinės.
„Tokios reguliacinės priemonės pažeidžia pamatinę teisę į ekonominės veiklos laisvę, tad būdami koncerno, įtraukto į Varšuvos vertybinių popierių biržų sąrašus, dalis, tam griežtai nepritariam“, – rašoma dokumente.
Anot bendrovės, papildomi reikalavimai turėtų būti taikomi tik valstybės valdomoms įmonėms, privačioms bendrovėms paliekant dabartinius apribojimus.
Ministras žadėjo rasti balansą
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitikime su Lenkijos „Orlen“ bei „Orlen Lietuvos“ vadovais pirmadienį žadėjo ieškoti kompromiso dėl Seime svarstomų įstatymo pataisų.
„Ministras informavo („Orlen“ atstovus – BNS), kad verslo siūlymai yra girdimi ir ieškoma visas pusės tenkinančių sprendimų, atsižvelgiant į valstybės nacionalinio saugumo interesus ir verslo įmonių keliamus nuogąstavimus“, – BNS po susitikimo teigė energetikos ministro atstovė Aurelija Vernickaitė.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis spalio pabaigoje interviu BNS teigė, kad Lietuvos žvalgyba nori gauti informaciją ir bendrauti su verslu, kad užkirstų kelią pavojingoms investicijoms iš Rusijos.
Vyriausybė birželį pritarė Ūkio ministerijos parengtiems įstatymo pakeitimams, kad nacionaliniam saugumui svarbios įmonės turi teisę kreiptis į tokių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kad ji patikrintų būsimą sandorį. Dėl to galėtų kreiptis ir už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos, patikrą gali inicijuoti ir pati komisija.
Strateginių įmonių sąraše dabar yra Ignalinos atominė elektrinė, Klaipėdos uostas, Lietuvos naftos produktų agentūra, „Oro navigacija“, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvos oro uostai, Registrų centras, „Infostruktūra“, Šiaulių oro uostas, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, „Epso-G“, „Lietuvos energija“, „Lietuvos energijos gamyba“, „Litgrid“, „Energijos skirstymo operatorius“, nacionalinis investuotojas į branduolinę elektrinę, „Amber Grid“, „Litgas“, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos geležinkeliai“, Giraitės ginkluotės gamykla, „Jonavos grūdai“, Lietuvos radijo ir televizijos centras ir Lietuvos paštas.
