orinta leiputė

Milžiniškose eilėse pas gydytojus laukiantiems (kai kada ir nebesulaukiantiems) gyventojams politikai per rinkimus nešykštėjo pažadų apie šviesesnį rytojų. Kalbų apie tai netrūksta ir dabar, tačiau ko konkrečiai imsis į sveikatos politikos formuotojų kėdes ateinantys asmenys? Ilgos eilės, netolygus medikų pasiskirstymas, ypač apsunkintas patekimas pas gydytojus rajonuose, medikų krūviai ir darbo sąlygos – įsisenėjusios problemos veja viena kitą.

Siekiant mažinti vaikų skurdo riziką ir paskatinti tėvus geranoriškiau mokėti priteistus alimentus, Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė siūlys Seimui padidinti vaikų išlaikymo išmoką. Ji siūlo nuo kitų metų išmoką, kuri šiuo metu per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, didinti iki 3,2 bazinės socialinės išmokos dydžio. Jei parlamentas pritartų jos teikiampoms Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo pataisoms, ši išmoka nuo 99 eurų per mėnesį didėtų iki 176 eurų.

Sveikatos sistemoje ruošiami nauji pokyčiai – receptus kompensuojamiems vaistams ir siuntimus pas specialistus valstybės apmokamoms paslaugoms galėtų išrašyti ir privačios įstaigos, neturinčios sutarties su Valstybine ligonių kasa (VLK). Ji pati patikina, kad tai padėtų viešąją sistemą atkimšti nuo eilių. Vis tik Seimo nariai kelia klausimą, ar taip tik nebus atvertos durys didesnei sistemos privatizacijai.

Liepos 28–29 d. praslinkus vienai didžiausių sezono audrų, jos padarinių šalinimas užtruko kelias dienas. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, ketvirtadienio popietę elektros vis dar neturėjo 22 tūkst. vartotojų. Kol ESO tęsia darbus, opozicija mala į miltus Vyriausybę ir pavardėmis vardija, kuriems ministrams už nepasiruošimą stichijai gula didžiausia atsakomybė.

Penktadienį Ingridai Šimonytei grąžinus Vyriausybės įgaliojimus prezidentui Gitanui Nausėdai, socialdemokratai teigia sunkiai matantys galimybę sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui tęsti darbą. Socialdemokratai ragina šalies vadovą pasinaudoti savo teise reikalauti Vyriausybės sudėties atnaujinimo.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė kreipėsi į komiteto pirmininką konservatorių Antaną Matulą prašydama artimiausiame komiteto posėdyje apsvarstyti Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų kreipimąsi dėl nevienodų atlyginimų už tą patį darbą.  „Panašu, kad čia susiduriame su dar viena nevykusios Arūno Dulkio reformos grimasa. Sujungus įstaigas, nenorima suvienodinti algų.

Autoritetingas leidinys „Politico“ sudarė sąrašą žmonių, kurie, jų nuomone, gali būti išrinkti į Europos Parlamentą, įskaitant ir Lietuvos atstovus. Tarp jų yra ne vien ilgamečiai Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius bei Petras Auštrevičius, bet ir galimi nauji veidai Europos politikoje, tokie kaip Vilija Blinkevičiūtė, Aurelijus Veryga bei Živilė Pinskuvienė.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą.  Sąraše nėra LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, kuri reitingavime pagal partijoje galiojančią tvarką nedalyvaus. Savo sprendimą dėl dalyvavimo rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose partijos pirmininkė žada paskelbti birželio viduryje.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) neigiant savo atsakomybę dėl blogėjančios situacijos slaugos sektoriuje, socialdemokratai atkreipia dėmesį į tai, kad didžiulis procentas baigusiųjų slaugos studijas išeina dirbti į privačias įmones, o ministerija tik didina studijų vietų skaičių, bet neturi strategijos, kaip pritraukti ir išlaikyti slaugytojus.

Ugdymo specialistams skambinant pavojaus varpais dėl narkotikų plitimo tarp vaikų ir jaunuolių, taip pat dėl dažnėjančių incidentų, kai apsinuodijama narkotinėmis medžiagomis, socialdemokratai ragina imtis kompleksinių priemonių, ypač dėl jaunuolių užimtumo. O čia, jų vertinimu, Vyriausybė nedaro namų darbų, nors buvo prisižadėjusi iš esmės plėsti neformalaus ugdymo prieinamumą, rašoma partijos pranešime spaudai.

Vidaus reikalų ministrei rengiantis pristatyti pertvarkas vidaus reikalų sistemoje, socialdemokratai įspėja, kad pareigūnų nuotaikos tebėra slogios ir sistemoje „kvepia streiku“, vyksta pareigūnų protesto akcijos, o tai – simptomas, kad dialogas tarp pareigūnams atstovaujančių profesinių sąjungų ir ministerijos vadovybės „vis dar nesiklosto“, pažymima socialdemokratų pranešime žiniasklaidai.

Antradienį susitikę su Lietuvos medikų sąjūdžio atstovais, socialdemokratai akcentuoja medikų įspėjimus dėl bręstančio „sprogimo“ sveikatos sektoriuje.  „Medikai aiškiai įvardijo: tai kas dabar vyksta – masiniai gydytojų išėjimai iš darbo, reformos sukeltas chaosas – visa tai lėmė valstybės institucijų neatsakingumas. Milžiniški Europos Sąjungos pinigai buvo skirti priartinti paslaugas prie paciento.

„Valstiečiams“ ketvirtadienį pranešus apie pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, kitos opozicinės Seimo frakcijos taip pat neatmeta tokios galimybės. Opozicinių partijų atstovų teigimu, ar jos paseks Ramūno Karbauskio vadovaujamos partijos pavyzdžiu, bus nuspręsta artimiausiu metu. „Tas sprendimas irgi bręsta mūsų partijoje ir frakcijoje.

Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK) susirinkus į neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama valdančiųjų vykdoma sveikatos reforma, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė ragina Seimo daugumą „atsimerkti“, įsiklausyti į gydytojų ir pacientų balsus ir skubiai daryti išvadas. Socialdemokratai ir toliau reikalaus stabdyti „pražūtingą Arūno Dulkio reformą“, sako O. Leiputė, prašiusi sušaukti neeilinį SRK posėdį.

Praėjusį trečiadienį, kai visų žvilgsniai buvo nukreipti į NATO susitikimą Vilniuje, Vyriausybė tylomis patvirtino „reikalavimus ligoninių išdėstymui“. Socialdemokratai įspėja, kad rajonuose visai nebeliks chirurgijos ir gimdymo skyrių, nes rajoninės gydymo įstaigos nebeatitiks Vyriausybės įvedamų kriterijų (gyventojų ir gimdymų skaičiaus).  „Lietuvos žmonės gyvens naujoje realybėje: gimdyti ir operuotis bus galima tik didžiuosiuose šalies miestuose.

Savivaldybėse daugėja skandalingų galimo pinigų grobstymo istorijų. Politikai ne tik renka svetimus čekius už degalus, juos pateikia kaip savus, bet ir neturėdami vairuotojo pažymėjimo sugeba per kadenciją nuvažiuoti beveik 100 tūkstančių kilometrų – o tai būtų maždaug 2,5 karto aplink Žemės rutulį. Po tokių pinigų taškymo schemų Seime jau gimsta pirmosios pataisos, kurios leistų mažinti galimų korupcijos atvejų skaičių.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei dėl siūlomos mokesčių reformos kritikos strėlės skrieja jau ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių. Daugiausiai aistrų kelia užmojai keisti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Opozicija priekaištauja, esą didesnė mokesčių našta užgrius vidutiniokus, o turčiai ir toliau lobs. Valdantieji taip pat nerimauja, kad didės mokesčių našta.

Lietuvos socialdemokratų frakcija Seime kreipėsi į Vyriausybę, kad ši operatyviau reaguotų į besikeičiančią situaciją elektros energijos rinkoje ir keistų elektros energijos kainos gyventojams kompensavimo modelį, rašoma partijos preanešime spaudai.

Ramūnas Karbauskis reikalauja, kad nuo Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijų būtų nukabintos gėjus, lesbietes, biseksualius ir translyčius asmenis simbolizuojančios vėliavos. Esą joms ant valstybinių įstaigų pastatų ne vieta. Dėl to kviečia žmones pasirašyti specialią peticiją, kreipėsi ir į Prezidentą. Kitų politinių partijų atstovai arba pritaria Karbauskiui, arba piktinasi, kad valstiečiai taip prieš rinkimus bando gauti daugiau dėmesio.

Aistros dėl pedofilijos skandalo Seime privertė susipešti opoziciją. Saulius Skvernelis apkaltino Ramūną Karbauskį, kad šis padeda išsisukti nuo pedofilijos skandalo konservatoriamss. Dėl 4 vaikus, kaip įtariama, prievartavusio dabar jau buvusio Seimo konservatorių frakcijos nario Kristijono Bartoševičiaus veiksmų parlamento opozicija nori šaukti neeilinį posėdį, tačiau tam pasipriešino valstiečiai.

Seimo valdantieji vis labiau spiečiami į kampą dėl tyrimo, kas nutekino Bartoševičiui informaciją apie prokurorų pradėtą pedofilijos bylą. Opozicija savo žvilgsnius kreipia į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri kelios valandos prieš Bartoševičiui skubotai iš Čilės atsiunčiant atsistatydinimo pareiškimą, turėjo pokalbį apie būsimus įtarimus Seimo nariui su Generaline prokurore.

Dar viena papildomo laisvadienio darbuotojams idėja skinasi kelią Seime. Socialdemokratės Orinta Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė nori įpareigoti darbdavius kartą per metus leisti darbuotojui pasiimti laisvą dieną ir pagal prevencijos programas pasitikrinti sveikatą. O už tą laisvą dieną darbdavys turės ir sumokėti. Žmonės tokia idėja džiaugiasi – mat sveikatos pasitikrinti ir išbėgti iš darbo neturi kada. Tiesa, tokį socdemių siūlymą kritikuoja kai kurie konservatoriai.

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūne išrinkta Orinta Leiputė, antradienį pranešta per Seimo plenarinį posėdį. O. Leiputės pavaduotojais tapo Eugenijus Sabutis ir Rasa Budbergytė. Iki šiol socialdemokratų seniūnu buvo Gintautas Paluckas, E. Leiputė, kaip ir E. Sabutis, ėjo seniūno pavaduotojo pareigas. Opozicinė Socialdemokratų frakcija Seime turi 12 narių. Paskutiniai visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad socialdemokratai pirmauja reitingų lentelėje su maždaug 15 proc. balsų.

Daliai socialdemokratų siūlant nuo 2023 metų leisti darbuotojams po darbo atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamiems, pramonininkų atstovė sako nesuprantanti, kodėl tokius klausimus norima spręsti įstatymais, nes dauguma įmonių po pandemijos taiko lanksčius darbo grafikus. Tuo metu verslo atstovas teigia iš darbdavių negirdėjęs apIe tokią problemą, o profesinių sąjungų atstovė pataisas palaiko.

Ketvirtadienį Seime vėl užvirė aistros dėl sveikatos įstaigų reformos. Ją priimti pavykus tik valdančiųjų ir keliais opozicijos balsais, nepalaikantieji pertvarkos grasino, kad Lietuvos medicinos sistema grįš į sovietinius laikus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga teigė, kad palaikant tokį projektą bus žengiama ne į priekį, o tik atgal.

Nuo karo bėgančioms ukrainietėms vienas smūgis po kito. Atvykusios į Lietuvą jos tikisi rasti prieglobstį ir ramybę, tačiau jau pasigirdo, kad Lietuvoje registracijos centruose prekeiviai žmonėmis bando merginas privilioti ir prikalbinti užsiimti prostitucija ar nelegaliu darbu. Tai ketvirtadienį patvirtino ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Jos teigimu, buvo iškart reaguojama, pasitelkiamos teisėsaugos institucijos, policija, stiprinama apsauga ir imtasi kitų priemonių.

Paskelbus nepaprastąją padėtį ir karo pabėgėliams iš Ukrainos plūstant į Lietuvą opoziciniai socialdemokratai siūlo laikinai stabdyti ligoninių tinklo pertvarką. Jų teigimu, atvykėliams ir rajonuose reikės garantuoti sveikatos paslaugas, tad tokiai reformai nėra laikas. Valdantieji gi atkerta, kad tokie siūlymai – sabotažas prieš valstybę.

Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis, ukrainietės visuomenininkės pasakoja, kad Ukrainoje likę neįgalūs asmenys praktiškai yra įkalinti savo namuose. Turint judėjimo apribojimų, sunku ar dažnai neįmanoma pasislėpti. Dėl to kyla didžiulis pavojus žmonių gyvybėms, o neįgalieji susiduria ir su psichologiniais sunkumais.

Europos šalys viena po kitos atšaukia koronaviruso ribojimus. Kai kurie Lietuvos parlamentarai svarsto, kad ir mums jau būtų laikas dėti tašką ir pandemiją paleisti savieigai. Jų teigimu, kai kasdien COVID-19 užsikrečia 10 tūkst. ir daugiau gyventojų, dabartinės priemonės yra praktiškai neveiksmingos, tad kokia esmė jas turėti? Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Norvegija, Airija.

100 eurų per mėnesį – tokią baudą nepasiskiepijusiems senjorams svarsto įvesti Graikija. Lietuvoje buvo taikytas atvirkštinis įrankis – pasiskiepiję senjorai gavo 100 eurų dydžio išmokas. Ar panašios baudos, kaip Graikijoje, yra galimos ir Lietuvoje? Kai kurie parlamentarai sako iš dalies įsivaizduojantys tokią priemonę ir pas mus, tačiau kiti įspėja, kad baudos sukeltų didelį ne tik politikų, bet ir gyventojų pasipriešinimą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė skeptiškai žiūri į galimybę įteisinti keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje. Ji pritaria, kad pandemijos metu daug įmonių persvarstė darbo klausimus, suprato, kad nebūtina visą dieną praleisti biure. Vis dėlto, pasak premjerės, tikėtina, kad keturių darbo dienų savaitės klausimas bus diskutuojamas dešimtmečius. Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė ketvirtadienį paklausė I. Šimonytės nuomonės apie keturių dienų darbo savaitę.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai ir kiti padaliniai sekmadienį baigia kelti kandidatus į pirmininkus. Iki penktadienio sulaukta septynių pasiūlymų, kas galėtų vadovauti partijai, BNS informavo jos atstovas Justinas Argustas.

Plintant gandams, kad abiturientai bus nuo Covid-19 skiepijami privalomai, antraip nebus prileidžiami laikyti egzaminų, ministrai skuba raminti – tai tik gandai. Ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seimo narė Orinta Leiputė teiravosi ministrų kabineto apie gandus dėl abiturientų skiepų. „Daugoka įvairių gandų. Vakar, užvakar mokyklų abiturientai gavo užpildyti informaciją dėl galimybės skiepytis, antikūnų.

Į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko postą kol kas siūlomi keturi kandidatai – Vilija Blinkevičiūtė, Orinta Leiputė, Mindaugas Sinkevičius ir Juozas Olekas, sako partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas. „Yra prasidėjęs iškėlimas, yra jau iškelti keturi bičiuliai. Labai Išlaikyta vyrų ir moterų lyčių lygybė. Tai – V. Blinkevičiūtė ir O. Leiputė, o iš kitos pusės – M. Sinkevičius ir J. Olekas“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas.

Vyriausybei pradėjus švelninti karantino priemones socialdemokratai teigia, kad to nepakanka. Pasak jų, Vyriausybė turėtų labiau pasitikėti savivaldybėmis ir leisti joms pačioms kontroliuoti situaciją. Kritika skriejo Vyriausybei ir dėl skirtingos informacijos iš skirtingų ministerijų. Pasak opozicijos atstovų, tai klaidina žmones. Opozicinės socialdemokratų frakcijos lyderis Algirdas Sysas Vyriausybei negailėjo pastabų dėl karantino priemonių taikymo.

Socialdemokratai Vyriausybę ragina nediskriminuoti smulkiųjų prekybininkų ir siūlo daliai jų leisti atnaujinti veiklą, jei šie laikosi karantino reikalavimų, rašo partijos atstovai. Pasak Seimo narės Orintos Leiputės, dalis smulkiųjų verslų atstovų, kurie karantino metu priversti stabdyti savo veiklą, lig šiol tegauna 257 eurų išmoką. Tuo metu daugeliui jų dar reikia mokėti ir nuomos mokesčius, ir mokesčius „Sodrai“, ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Naujieji Seimo nariai jau formuoja ir skelbia savo komandas. Seimo narių padėjėjų sąraše matyti itin gerai pažįstamų pavardžių. Savo pagalbininkais naujieji parlamentarai įdarbina kitų politikų patarėjus, kolegas ir buvusius Seimo narius. Tarp jų – buvusio premjero Gedimino Kirkilo, Naglio Puteikio ir kitų pažįstamų politikų pavardės. Naujieji Seimo nariai jau skelbia savo komandų sudėtis. Sąrašuose matyti ir gerai žinomų pavardžių.

Kauno miesto socialdemokratai trečiadienio vakarą vykusiame skyriaus tarybos posėdyje nusprendė siūlyti partijai trauktis iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jeigu ir toliau nebus atsižvelgiama į jų siūlymus.

Seimo socialdemokratų frakcijos narės siūlo tikrinti, ar azartinius lošimus lošiantys asmenys yra sulaukę pilnametystės ir ar jie gali legaliai įeiti į lošimų namus. Tokį įpareigojimą lošimų bendrovėms numato Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kurias Seime užregistravo Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė. „Dabar įleidžiami tik nuo 18 metų žmonės, bet kas jų amžių tikrina? Niekas“ - BNS sakė B.Vėsaitė.

  Vyriausybė turės svarstyti, ar kitų metų biudžete numatyti 4 mln. eurų iš pagrindų numatytai atnaujinti Kauno Laisvės alėjai. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį svarstęs Seimo narių siūlymus kitais metais didinti finansavimą iš biudžeto įvairioms sritims, pavedė šią užduotį Vyriausybei. Papildomai biudžete numatyti lėšų alėjos rekonstrukcijai siūlo socialdemokratai Orinta Leiputė, Birutė Vėsaitė, Antanas Nesteckis ir Artūras Skardžius.

Grupė parlamentarų siūlo nuo kitų metų pradėti klasės krepšelio finansavimo eksperimentą penkiose savivaldybėse ir numatyti tam lėšų – asignavimus Švietimo ir mokslo ministerijai siūloma padidinti 3,75 mln. eurų. Siūlumą teikia įvairioms frakcijoms priklausantys, Švietimo, mokslo ir kultūros komitete dirbantys parlamentarai Raimundas Paliukas, Rima Baškienė, Orinta Leiputė, Vytautas Juozapaitis, Larisa Dmitrijeva, Jaroslavas Narkevičius, Aleksandras Zeltinis.

Seimo narės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė siūlo kriminalizuoti kraujomaišą. Baudžiamąjį kodeksą parlamentarės siūlo papildyti straipsniu, kad savanoriškai lytiškai santykiavę asmenys, siejami artimais kraujo ryšiais – tėvai su vaikais, seneliai su vaikaičiais, broliai su seserimis – baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už incestą asmuo neatsakytų tuo atveju, jei prieš jį buvo panaudota seksualinė prievarta. Siūloma, kad pataisa įsigaliotų nuo 2016 metų birželio.

Trys Seimo narės socialdemokratės siūlo įstatyme nustatyti lyties kvotą valstybės, savivaldybių ir kai kurių įmonių bei įstaigų vadovybėms. Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Orinta Leiputė parengė bei Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisą, kuri įpareigotų valstybės ir savivaldybių institucijas, kad jų „įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybose būtų ne mažiau 30 proc.

Ne paslaptis, kad Seimo narių atlyginimai pridėjus kanceliarines išlaidas yra neblogi. Paprasto seimūno atlyginimas prasideda nuo 2 tūkst. 531,70 eurų į mėnesį ir baigiasi Seimo pirmininko atlyginimu 3 tūkst. 366,90 eurų. Į šią sumą nėra įskaičiuoti priedai už tarnybą Lietuvos valstybei stažas, kanceliarinės išlaidos. Nors Seime galima pasipildyti savo kišenę, dalis jų jau ateina į Seimą su nemažu finansiniu bagažu.

Visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“, socialdemokratai ir liberalai išrinktojo mero Visvaldo Matijošaičio namuose trečiadienį pasirašė susitarimą dėl valdančiosios koalicijos Kaune. „Šiandien buvo pasirašyta koalicinė sutartis“, - BNS sakė Kauno socialdemokratų pirmininkė, parlamentarė Orinta Leiputė.

Ketvirtadienį vakare Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno m. skyriaus taryba aptarė Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų rezultatus, patvirtino partijos kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybos narius iškėlimo tvarką. Rinkimų sąrašo lydere į Kauno miesto savivaldybės tarybą LSDP Kauno miesto taryba pasiūlė skyriaus pirmininkę, Lietuvos Respublikos Seimo narę Orintą Leiputę.

 Kauno miesto savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Valys Venslovas, įtariamas kyšininkavimu, laikinai sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. Kaip politikas BNS sakė antradienį, tarybos nario pareigas jis ketina eiti ir toliau, o jam pateiktus įtarimus sieja su politine veikla ir noru susidoroti su konkurentais. „Taip, esu pareiškimą (dėl narystės sustabdymo - BNS) padavęs skyriaus pirmininkei. (...) Nieko bendro su kyšininkavimu neturiu.

Darbui Seime rengiasi debiutuosianti kaip parlamentarė antrą kadenciją iš eilės Kauno savivaldybės taryboje dirbanti mero pavaduotoja socialdemokratė Orinta Leiputė. Po pirmojo Seimo rinkimų turo, nors ir gerokai kilstelėjusi Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų sąraše, ši politikė lemtingo barjero nebuvo peržengusi.

Vietoj posėdžiauti į ES Regionų komitetą Briuselyje išvykusio Kauno mero Andriaus Kupčinsko šią savaitę savivaldybės vadovo pareigas eina „Jaunosios Lietuvos" atstovas vicemeras Stanislovas Buškevičius. Kiti du mero pavaduotojai - kandidatai į Seimą: socialdemokratė Orinta Leiputė ir partijos Tvarka ir teisingumas narys Vytautas Vasilenko - laikinai nedirba.