Tokius pokyčius numatančius įstatymų pakeitimus trečiadienį svarstęs Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) tam uždegė žalią šviesą. Tiesa, įstatymų projektams dar turės pritarti Seimas.
„Tai yra priemonė, kur tikriausiai seniai reikėtų pokyčių, nes jei būtų priimtas įstatymas, mano manymu ir tų, kurie vienbalsiai balsavo teikiant [projektą Seime], tai taupytų ir ligonių kasų lėšas, trumpintų eiles, neleistų dubliuoti ir mokėti už dubliuojamas konsultacijas“, – pabrėžė SRK pirmininkas Antanas Matulas.
VLK vadovas Gytis Bendorius nurodė, kad iš esmės vienintelis pasiruošimas, ką reikia padaryti iki įsigaliojant įstatymui – su sveikatos apsaugos ministru pasitvirtinti atsakomybės sutarties formą.
„Tos kelios įstaigos, kurios šiuo metu neturi jokios sutarties su ligonių kasomis, privalės sudaryti sutartį dėl atsakomybės – kad jei rašys neteisingus receptus, siųs konsultacijoms, kurių išties nereikėjo, būtų galimybė išieškoti žalą iš tokios įstaigos. Tai bus dviejų puslapių sutartis, analogiška kaip dabar sudaroma, tik be teisės teikti ligonių kasų apmokamas paslaugas“, – nurodė jis.
Neatvers durų sveikatos paslaugų privatizavimui?
Vis tik ne visi SRK nariai su entuziazmu žiūrėjo į teikiamus pasiūlymus. Seimo narė Orinta Leiputė svarstė, ar tai nepaskatins dar aktyvesnės sveikatos sistemos privatizacijos.
„Ar taip kaip tik nėra plačiau atveriamos durelės sveikatos paslaugų privatizavimui, ar tikrai papildomi siuntimai, nes papildomo kontrolės mechanizmo kaip ir nėra, nepadidins eilių? Ir klausimas, kodėl dalis tų privačių įstaigos nesudarinėja sutarčių su valstybine ligonių kasa?“ – kėlė klausimus ji.
VLK vadovas priminė, kad sutartys nėra sudarinėjamos su visais į kairę ir dešinę, nes ne visoms paslaugoms yra poreikis.
„Yra skaičiuojamas visų paslaugų poreikis ir mastas. Tad jei manome, kad tokių paslaugų visuomenei nereikia, su naujomis gydymo įstaigomis nesudaromos sutartys, kadangi viešosios įstaigos turi pakankamai pajėgumų atlikti konsultacijas ar operacijas.
Tam yra atskira komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri svarsto, išplėsti paslaugas teikiančiųjų ratą ar ne. Dalis tokių konsultacijų teikiamos gyventojams pageidaujant ir pilnai apmokant jiems patiems ar per privatų draudimą. Taigi nedaliname sutarčių visiems į kairę ir dešinę“, – dėstė G. Bendorius.
Žada atkimšti viešąją sistemą nuo eilių
Jis taip pat tikino, kad pokyčiai tik atneš naudos – PSDF lėšos bus taupomos ir viešosios sveikatos sistema atsikimš nuo eilių.
„Įsivaizduokime situaciją, kai žmogus privačiai ateina pas kardiologą, jam išrašomas koks sudėtingas vaistas, kuris gali būti kompensuojamas, tačiau šiuo metu toks gydytojas negali išrašyti kompensuojamojo recepto.
Tada žmogus arba nusiperka vaistą už savo pinigus čia pat vaistinėje, arba mano, kad reikės to vaisto ir jo kelias yra apsilankyti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą pas ligonių kasų apmokamą kardiologą, už kurį papildomai sumokėsime 40–60 eurų, ir tada išsirašyti vieną kartą jau išrašytą kompensuojamą vaistą.
Taigi jei privačiai dirbantis gydytojas privalės išrašyti kompensuojamą vaistą iš karto, jei žmogui pagal jo ligą ir draustumą jis priklauso, manoma, kad sutaupysime net du vizitus – pas šeimos gydytoją ir ligonių kasų apmokamą kardiologą. Taigi taip daugiau žmonių paklius pas specialistus, sutrumpės eilės“, – aiškino VLK vadovas.
G. Bendorius sutiko, kad smulkaus piktnaudžiavimo galima neišvengti, tačiau jo esą bus ne daugiau, nei pasitaiko dabar:
„Dėl netinkamų, nesąžiningų siuntimų, kad juos išrašys perteklinai – tai jei galvotume, kad žmonės labai pikti ir savanaudžiai, privačiam konsultantui patogiau žmogų nusiųsti pas savo kolegą ir pasiimti iš jo daugiau pinigų, o ne siųsti į kažkokią kitą polikliniką, apmokamą konsultaciją.
Tad smulkaus piktnaudžiavimo arba, sakykime, netikslumų, greičiausiai šiek tiek bus, bet ne daugiau, nei yra dabar, kai šeimos gydytojai siunčia pacientą jo prašymu pas kardiologą, endokrinologą ir pan. Taigi piktnaudžiavimo nematome, o eilių trumpėjimą ir PSDF pinigų taupymą.“
SAM norėtų išskirti prioritetines būkles, kam leistų rašyti siuntimus
Suvaldyti šioms rizikos sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius siūlė teikiant prioritetą tam tikroms sritims.
„Norėtume pasiūlyti ministerijai prisiimti papildomą atsakomybę ir įsipareigoti valdyti, kokiose srityse siuntimai yra išrašomi. Pradėtume spręsti nuo onkologijos ar skubios pagalbos, kur gydytojas privačioje įstaigoje įtaria onkologiją, kad nereikėtų vaikščioti atgal pirmyn, ir po truputį plėsti paslaugas didesne apimtimi.
Ir tame kontekste daugiau laiko reikėtų paruošti poįstatyminiams aktams, taip išspręstume galima rizikas, kai susiformuotų kažkokios praktikos, kad nerašyti siuntimų, reikia nereikia“, – aiškino jis.
A. Matulas sutiko, kad reikia aiškiai apibrėžti tvarką, tačiau nesiūlė išskirti kažkokio prioriteto.
„Čia nekalbame apie prioritetus, o kad tvarką nustatys ministerija. Aš irgi įsivaizduoju, kad turėtų galioti receptas, siuntimas gydymui, bet ne konsultacijoms ar papildomam tyrimui. Įstatyme parašyta, kad įgyvendinimo tvarką nustato ministerija, o jūs toliau bandote kalbėti, kad vėl atsiras prioritetai.
Kaip jūs, kaip žmogus, galite nuspręsti – kas svarbiau – ar negaunantis gydymo, galimai mirštantis žmogus nuo onkologinės ligos ar širdies ir kraujagyslių ligos? Tai jei sistemoje darome pokyčius, darome neskirstant ligų“, – pastebėjo jis.
Siuntimų skaičiaus neriboja
Valstietė Rimantė Šalaševičiūtė savo ruožtu abejojo, ar privačioms įstaigoms atrišus rankas išrašyti siuntimus kompensuojamoms paslaugoms ir vaistams apskritai nesudarkys sistemos.
„Jei darome tokį pakeitimą, iš bendros sistemos išplėšiame asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Tvarka paprasta – yra pinigai, kvotos, pagal tai sudaromos sutartys ir ne privačios (mažos ar didelės) sveikatos priežiūros įstaigos nesikreipia, o jūs, jei nėra kvotų, nesudarote sutarčių.
Tokioje situacijoje, kai kalbama apie siuntimus dar pas specialistus, man atrodo, kad privačios įstaigos pačios užsiima tomis konsultacijomis, kada reikia gydyti, nebėra išeities, nes jos negydo, tada išduoda siuntimus. Tad šioje vietoje, ar jums taip neatrodo, kad sudarkoma ligonių kasų sistema?“ – svarstė ji.
VLK direktoriaus aiškinimu, ligonių kasos sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudaro ribotoms sumoms, tačiau siuntimų skaičius nėra niekaip ribojamas.
„Šeimos gydytojai pagal savo kompetenciją privalėtų gydyti paprastesnes ligas, atlikti tyrimus, stengiamės skirti daugiau pinigų, kad jie turėtų daugiau ligų įvairiems tyrimams ir kuo mažiau siųstų pacientus antrinėms konsultacijoms.
Tai jei prie maždaug 8 milijonų siuntimų per metus prisidės keli šimtai tūkstančių po privačios konsultacijos kitų specialistų suformuoti siuntimai, mano nuomone, jie sistemos neišdarkys. (...) Mes vis tiek turime uždėję ribas, kiek kokių paslaugų suteikimo tikimės iš antrinio lygio, tai yra poliklinikų, ir manome, kad dėl šito pakeitimo niekaip tų paslaugų neturėtų padaugėti. Mes kaip tik nukrausime šeimos gydytojus nuo siuntimų perrašymo“, – aiškino G. Bendorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Prieš kokius 20 metų iki visų reformų - pas šeimos gydytoją patekdavai be jokios registracijos tą pačią dieną,pasėdėjęs gyvoje eilėje koridoriuje - na užtrukdavai iki valandos,priklausomai nuo laukiančių žmonių skaičiaus. Pas gydytoją specialistą su siuntimu patekdavai mėnesio bėgyje blogiausiu atveju - bet dažnai patekdavai dar šią ar sekančią savaitę....
O tada prasidėjo REFORMOS - kad žmogui būtų "geriau"... Kai visa sveikatos sistema pradėjo eiti velniop. Pas Romos popiežių audiencijai tapo lengviau patekti nei pas valdišką gydytoją.
