Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnės pavaduotojas Kęstutis Vilkauskas tikino, kad nepasiruošimą audrai lėmė Vyriausybės darbas. Anot jo, Vyriausybės reformos įvairiose srityse, liberalizacija ir privatizacija prisidėjo prie institucijų pajėgumų susitraukimo ir nykimo.
„Labai stebina ne reakcija į procesus, kurie paliečia kiekviena žmogų. Taip, stichija yra stichija ir mes negalima prognozuoti, kada ateis sekanti audra, bet tokie veiksmai, kokie buvo per šią audrą, tikrai nepateisinami ir valstybinės institucijos turėjo daug operatyviau reaguoti. Ypač tai liečia Vidaus reikalų ministeriją“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo K. Vilkauskas.
Politikas pateikė Ukrainos pavyzdį, kur ryšys veikia sinchronizuotai. Parlamentaras siūlytų tą patį padaryti ir mūsų šalyje, kur šiuo metu mobilųjį ryšį teikia keli operatoriai.
„Valstybė turėtų rasti sprendimą, kad galėtų sinchronizuotis tas ryšys ir visi galėtų paskambinti prašant pagalbos bet kuriuo ryšiu“, – teigė K. Vilkauskas.
Dėl ryšių trukdžių ir galimų sprendimų politikas trečiadienį kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT), tačiau, kaip jis sako, buvo nustebintas įstaigos atsakymo.
„Žinot, mane nustebino atsakymas: mes tą situaciją žinome, mes kažką darome. Vadovė nukreipė pas specialistę, specialistė atostogauja. Aš suprantu, kad kiekvienas turi teisę į atostogas, bet visus savo namų darbus reikia atlikti iki to, tam, kad tikrai žmonės galėtų jaustis saugūs“
Siūlo, kad žmones generatoriais galėtų aprūpinti ESO
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis taip pat negailėjo kritikos Vyriausybei, teigdamas, kad atsakomybė dėl ekstremalios situacijos krenta ant ministrų pečių. Pirmiausia politikas įvardijo finansų ministrę Gintarę Skaistę.
„ ESO per „Ignitis“ grupę yra pavaldus Finansų ministerijai. Finansų ministrė nėra pasakiusi absoliučiai nė vieno žodžio“, – teigė socialdemokratas.
Dar daugiau kritikos strėlių politikas žėrė vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, plakdamas ją, taip pat ir G. Skaistę, už tai, kad nekomunikavo viešai apie audros padarinių šalinimą.
„Tikrai pagarba PAGD pareigūnams, pagarba policijos pareigūnams, kurie irgi labai daug darbo padarė ir tebedaro iki šiol. Vidaus reikalų ministrė tesugebėjo pasiteisindama dėl pranešimų neišsiuntimo, kuris, beje, nėra toks svarbus, ar jis buvo, ar nebuvo išsiųstas, tik išspausti, kad ji padarys tarnybinį patikrinimą, kas atsakingas. Tačiau dėl pačios audros pasekmių pašalinimo nei šita ministrė, nei finansų ministrė nepasakė nė žodžio. Šioje vietoje svarbiausią ir svariausią žodį tarė energetikos ministras Dainius Kreivys ir tas žodis buvo ESO pateisinimas“, – kalbėjo E. Sabutis.
Galiausiai E. Sabutis pirštu bedė į premjerę Ingridą Šimonytę.
„Pagrindinė atsakomybė, mano nuomone, šioje vietoje tenka ne tik vienam, kitam ar trečiam ministrui. Pagrindinę atsakomybę turi prisiimti Vyriausybės vadovė, nes ji, kaip Vyriausybės vadovė, turėjo sužiūrėti ir sukoordinuoti“, – sakė Seimo narys.
Davęs pylos ministrams, E. Sabutis perėjo prie pagyrų. Jos atiteko savivaldoms, kurios po audros vietos lygmeniu turėjo spręsti, kaip tvarkyti stichijos padarinius.
„Ne primas atvejis, kai vietos valdžia nesiblaškydama žino, ką daryti. Merai, administracijos direktoriai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių lyderiai savanorystės pagrindu, neturėdami nei didelių finansinių išteklių, nei remiami valstybes paima ir daro tai, ką turi daryti.
Galbūt laikas nustoti viską centralizuoti, mažinti ir jau ne pirmą kartą matant puikų ir labai gerą pavyzdį, kaip su įvairiais iššūkiais susitvarko savivalda, galbūt ją įgalinti – nukreipti nemažus turimus valstybėje finansinius ir srautus ir suteikti galimybę ir galią pačiai savivaldai spręsti ką, kur ir kada reikia daryti. Galbūt tada pati savivalda nuspręs, kurioje vietoje reikia nugenėti medžius, kur, sutarus su ESO, reikėtų kritinėse vietose sukabeliuoti linijas ir labai labai panašūs atvejai“, – teigė socialdemokratas.
E. Sabutis pasiūlė idėją, kad gyventojus elektros generatoriais aprūpintų ESO.
„Galbūt ESO nemažą savo dalį pelno, kurį per „Ignitis“ grupę grąžina į valstybės biudžetą, į savo planus galėtų įsitraukti, kad būtent ESO specialistai turėtų atliekamų generatorių ir atsitikus tokiai nelaimei ar per savivaldą, ar patys galėtų žmonėms tuo metu laikinai juos pastatyti, prijungti ir užtikrinti, kad žmonės turėtų elektros energiją būtent ten, kur jos labiausiai reikia“, – dėstė politikas.
Orinta Leiputė: tai apnuogina mūsų nepasiruošimą grėsmėms
LSDP frakcijos seniūnės pavaduotoja Orinta Leiputė priekaištus adresavo ministrei A. Bilotaitei. politikės teigimu, sprendimą į mobiliuosius telefonus nesiųsti perspėjimų galėjo lemti „ministrės kišimasis į statutinių tarnybą darbą nesuprantant specifikos“.
„Man susidaro toks įspūdis, kad ministrė jautriai sureaguoja ir imasi sprendimų tik tada, kai tai paliečia ją arba jos šeimą, – kalbėjo ji, primindama nelaimę A. Bilotaitės šeimoje, kai ministrės sūnus susižalojo šokinėdamas ant batuto. – Tačiau kai tai liečia pareigūnus, pareigūnų sveikatą arba apskritai situaciją, su kuria susiduria visuomenė, – absoliutus abejingumas.“
„Ji turbūt nepagalvojo apie mažus vaikus auginančias šeimas, neįgalius asmenis arba šeimas, kurios prižiūri neįgalius asmenis, kurių dalis dar iki šios dienos neturi elektros energijos. Tai reiškia, jie negali turėti vandens, negali naudotis kanalizacija, negali pasigaminti maisto, užtikrinti tinkamas sąlygas kūdikiams ar slaugomiems ligoniams“, – rėžė O. Leiputė.
Politikės teigimu, nepasiruošimas audrai ir kelias dienas užtrukęs jos padarinių šalinimas, yra neapgalvotų reformų rezultatas.
„Tai apnuogina mūsų nepasiruošimą grėsmėms, kurios gali atsitikti dėl nedraugiškų kaimynų. Ir tai yra labai rimtas signalas“, – reziumavo socialdemokratė.
Po audros trečią parą neturi elektros: „Akmens amžiuje gyvenam“
Po sekmadienį praūžusios audros dešimtys tūkstančių gyventojų jau trečią parą vis dar neturi elektros. ESO toliau tvirtina daranti, ką galinti ir gedimus pašalinti per artimiausias paras. ESO jau žada mokėti ir kompensacijas gyventojams ir verslams, kurie elektros neturės ilgiau kaip tris paras.
Panevėžio senamiestyje nuosavame name gyvenanti Daiva po praūžusios audros jau tris paras mėgina išgyventi be elektros.
„Buvo garsas, šviesa, stulpe kažkas įvyko ir viskas užgeso. Nuo to laiko vargstam“, – sako panevėžietė Daiva.
Moteris džiaugiasi, kad turi bent dujinę viryklę ir šulinį, mat neveikiant jokiems elektros prietaisams, šaldytuvui nustojus šaldyti ir ėmus gesti produktams, tenka gelbėtis bent taip – šaldytuvu pavertė kibirus, kuriuose šulinio vandenyje laiko maisto produktus.
„Akmens amžiuje gyvenam. Šaldytuvas, šaldiklis – galima sakyti naudoti nebegali, viskas metama. Pasidėti nebegali nieko, viskas vyksta kibire. Ir tualetui – kibire, reikia vandenį nupilti, pienelį pasidėti kibire“, – pasakoja moteris.
Elektros Lietuvoje trečią parą dar neturi, anot ESO, apie 40 tūkst. vartotojų, daugiausia Vilniaus ir Panevėžio regionuose. Trečią parą elektros laukia ir parduotuvė šalia Panevėžio, Barklainiuose.
„Genda produktai, žmonės ateina, reikia duonos nusipirkti, o iš elektros tinklų jokios reakcijos, jokio pranešimo. Šimtais nuostoliai skaičiuojami. Ir mėsos, pieno produktai, kurių negalėsime parduoti“, – teigia parduotuvės vedėja-pardavėja Gražina Bložienė.
ESO žada kompensacijas už audros nuostolius – skaičiuos nuo pirmo pranešimo
ESO žada mokėti kompensacijas gyventojams ir verslams, kurie be elektros išbus 3 ir daugiau parų. Kompensacijų dydis priklausys nuo metinės persiuntimo paslaugos mokesčių sumos dydžio. Pavyzdžiui, 150 kilovatvalandžių per mėnesį suvartojantis buitinis vartotojas gali tikėtis 35 eurų kompensacijos už tris paras ir po 82 centus už kiekvieną papildomą valandą. Tad panevėžietė Vaida už tris paras be elektros gali tikėtis 35 eurų ir po 20 eurų už kiekvieną papildomą parą.
„Kompensavimo skaičiavimo mechanizmas niekaip nesikeičia, nes skaičiuojama yra nuo pirmos sutrikimo dienos“, – teigia ESO atstovė Rasa Juodkienė.
„Jei per 3 paras gedimai nepašalinami, vartotojai gali tikėtis kompensacijų. Jų rekomenduojame patiems reikalauti, nes klausimas, ar ESO paskaičiuos, didelis. Geriausia rašyti, kad liktų įrodymai“, – tikina Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Gyventojai skundžiasi sėdintys be elektros, tačiau sulaukiantys iš ESO pranešimų apie atnaujintą elektros tiekimą. Žmonės baiminasi, kad taip elektros tiekėjas siekia nemokėti kompensacijų. ESO atstovai aiškina, kad tokias žinutes siunčia klientams, kurių teritorijoje persidengia keli gedimai, tačiau žada, kad kompensacijas mokėti nevengs, jas skaičiuos nuo pirmojo gedimo pranešimo.
