ona narbutienė

Nors žiniasklaidoje dipolio Vilnius–Kaunas konceptas šmėkščioja vis dažniau, tačiau reali miestų sąsaja ir bendri dviejų Lietuvos kultūrinių, dvasinių bei ekonominių centrų siekiai vis dar kybo teorinių idėjų lygmenyje. Tačiau dipolio įvaizdį kartkartėmis atgaivina ir palaiko menininkai, siekiantys bendradarbiauti ir dalytis patirtimi. Šįkart sopranas Asta Krikščiūnaitė, Čiurlionio kvartetas ir Kauno styginių kvartetas, pasigavę dipolio idėją, suskubo veikti ir įgyvendinti ją savaip.

Vargonininkas Dainius Sverdiolas su savo kolegomis fleitininku Valentinu Gelgotu ir violončelininku Edmundu Kulikausku spalio 26 d. 19 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje rengia koncertą muzikologės Onos Narbutienės atminimui.

Šiandien, liepos 10 d. mirė muzikologė, viena šviesiausių Lietuvos asmenybių Ona Narbutienė (g. 1930). 15 knygų autorė ir sudarytoja, daugybės svarių publikacijų autorė, nuostabi pedagogė, švietėja, įsimintinų koncertų, festivalių organizatorė ir siela, Ona Narbutienė visą savo gyvenimą nuoširdžiai tarnavo Lietuvos kultūrai, jos inteligentiškas ir geranoriškas dalyvavimas buvo juntamas pačiose įvairiausiose kultūros gyvenimo srityse. Ona Narbutienė gimė 1930 m. Kaune, kariškio šeimoje.

Ketvirtadienį Lietuvos kompozitorių sąjungos nariai rinkosi į suvažiavimą, kuris šios organizacijos istorijoje jau buvo 18-tasis. Iš 157 Kompozitorių sąjungos narių suvažiavime dalyvavo ir savo balsus atidavė 131 narys, rašoma sąjungos pranešime. Suvažiavimo dalyviams buvo pateiktos ataskaitos apie Lietuvos kompozitorių sąjungos ir jos padalinių veiklą. Išklausyta ir suvažiavimo patvirtinta Revizijos komisijos ataskaita.

Vasario 28 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – Mozarto gimimo 250-osioms metinėms skirto koncertų ciklo „W.A. Mozartas ir Viena“ baigiamoji programa. Valstybinio Vilniaus kvarteto parengtas intriguojantis aštuonių koncertų ciklas klausytojams suteikė galimybę pasinerti į skirtingų laikotarpių muzikinę Vieną – miestą, vienijantį įvairias kultūrines patirtis, prisodrintą įvairių čia gyvenusių autorių kūrybos.

Vasario 28 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – Mozarto gimimo 250-osioms metinėms skirto koncertų ciklo „W.A. Mozartas ir Viena“ baigiamoji programa. Valstybinio Vilniaus kvarteto parengtas intriguojantis aštuonių koncertų ciklas klausytojams suteikė galimybę pasinerti į skirtingų laikotarpių muzikinę Vieną – miestą, vienijantį įvairias kultūrines patirtis, prisodrintą įvairių čia gyvenusių autorių kūrybos.

Vasario 9 d. Vilniaus rotušėje įvyko apdovanojimų ceremonija “Metų muzikos kūriniai LT – 2005”, kurioje buvo paskelbti geriausi 2005 m. lietuviški kūriniai ir pagerbti jų autoriai. Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojami geriausių metų kūrinių rinkimai vyko jau penktą kartą.

Liepos 17 d. baigėsi aštuntasis Thomo Manno festivalis “Mes Europoje ir Europa mumyse”. Vienas geriausių Th. Manno kūrinių vadinasi “Užburtas kalnas”. Jo siužetas vyksta kalnuose esančioje sanatorijoje, kurios herojai negali ištrūkti iš tos vietovės - užburto kalno - orbitos. Panašiai atsitinka ir tiems, kurie patenka į Th. Manno festivalius Nidoje. Šie festivaliai turi magišką trauką. Ir koks sutapimas: jie taip pat vyksta ant Skruzdynės kalno - Th.

Pasibaigus VII tarptautiniam Thomo Manno festivaliui Nidoje ir prisimenant praeitą savaitę jau trumpai aptartas tris pirmąsias renginio dienas http://www.omni.lt/?rask$9359_16017$z_113220, norėtųsi pridurti dar keletą štrichų, tradiciškai lydinčių šią menų šventę.

Vilniuje vykstančiame "Sugrįžimų" muzikos festivalyje trečiadienį (05.14) rengiamas Lietuvos muzikos akademijos garbės daktaro, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio dainininko Stasio Baro kūrybos vakaras, dalyvaujant S. Baro dainininkų konkurso laureatams. Vyriausios išeivijos kartos muzikas S. Baras yra vienas žymiausių Lietuvos tenorų ir visuomenės veikėjų išeivijoje. Jaunystę praleidęs tarpukario Lietuvoje, čia mokęsis ir dainavęs, mokslus ir kūrybinį darbą tęsė emigracijoje.

Kultūros bei meno įvykiai, komentarai ir vertinimai trijuose Lietuvos kultūriniuose savaitraščiuose - "Šiaurės Atėnuose", "7 meno dienose" bei "Literatūroje ir mene". “Šiaurės Atėnuose” (04.19) Libertas Klimka publikuoja straipsnį “Sėjos burtai ir velykinės blusos”, kuriame besidalydamas liaudies išmintimi, primena, kaip, tarkim, atsikratyti velykinių blusų, nors išsigelbėti nuo jų, iš esmės, neįmanoma.

Koncertas, regis, toks įprastas mūsų kultūrinio gyvenimo pulso atributas, kartais gali tapti ypatinga dvasinės patirties, ženklų kalbos forma, liudijančia daugiau nei žodžiai, išreiškiančia tiksliau nei garsiai išsakytos mintys. Tokių intencijų vedami penktadienį (02.28) 17 val. į Vilniaus paveikslų galeriją dalyvius ir publiką sukvietė neeilinio koncerto sumanytojai.

Vytautas Laurušas - reikšminga figūra Lietuvos muzikiniame gyvenime, praturtinusi jį pačiais įvairiausiais aspektais. Naujuoju leidiniu "Vytautas Laurušas. Stygų harmonija", kurį išleido Muzikos informacijos ir leidybos centras, atiduodama duoklė šiam talentingam muzikos veikėjui, profesoriui, kompozitoriui.

Aštuonių atlikėjų ir muzikologų komisija, praėjusiais metais stebėjusi ir vertinusi lietuvių muzikos premjeras, prieš pat Naujuosius Metus penkiose kategorijose – sceninių, orkestrinių, kamerinių, elektroakustinių ir chorinių kūrinių – išrinko geriausius metų kūrinius.