Aštuonių atlikėjų ir muzikologų komisija, praėjusiais metais stebėjusi ir vertinusi lietuvių muzikos premjeras, prieš pat Naujuosius Metus penkiose kategorijose – sceninių, orkestrinių, kamerinių, elektroakustinių ir chorinių kūrinių – išrinko geriausius metų kūrinius.
Iš 85 praėjusių metų premjerų buvo vertinami 66 įvairių žanrų įrašyti (būtina sąlyga) kūriniai, 7 sceniniai, 17 orkestrinių, 23 tradiciškai gausiausioje kamerinių kūrinių kategorijoje, 10 naujų chorinių kūrinių ir 9 elektroakustiniai kūriniai.
"Po pernykščio nederliaus, 2002-ji įsimins kaip lietuvių muzikai geri metai", - sakė muzikologė Gražina Daunoravičienė. "Buvo džiugu ir malonu pastebėti mūsų kompozitorių kūryboje naujus kokybinius žingsnius. Komisijos narių nuomonės sutapo, visi išskirti kūriniai žymi kompozitorių kūryboje naują kokybę", komentavo Zbignevas Ibelhauptas.
Sceninių kūrinių kategorijoje metų kūriniu buvo pripažintas Mindaugo Urbaičio baletas "Acid City", sukomponuotas Vilniaus festivalio užsakymu ir pastatytas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre praėjusių metų birželį (choreografas Krzysztofas Pastoras) ir įkūnijęs abstrakčią klubinę urbanistinę idėją. "Nustebino sceninių žanrų gausa, kūrinių, skirtų įvairaus skonio ir amžiaus publikai. – sakė Gražina Daunoravičienė. Tačiau tarp septynių opusų pasigedau kone utopijos – ryškaus, drąsaus, neprisitaikėliško, t.y. žinomas muzikines idėjas neperformuluojančio scenos kūrinio."
Orkestrinės muzikos kategorijoje šiemet visiškai dominavo koncertai. Iniciatyvą perėmė atlikėjai, kalbindami kompozitorius jiems rašyti daugiau naujų kūrinių, net trys jų dalyvavo žiuri komisijos darbe – smuikininkė Rusnė Mataitytė, pianistas Zbignevas Ibelhauptas ir dirigentas Robertas Šervenikas, tad rinkti metų kūrinį buvo tikrai nelegva. "Mano simpatijos buvo visų trijų mano diriguotų koncertų pusėje", sakė Robertas Šervenikas. "Iš tikro įspūdingas buvo Anatolijaus Šenderovo koncertas violončelei ir orkestrui "Concerto in Do", nors gal ir ne toks novatoriškas; Remigijaus Merkelio Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui "Septintas dangus" išties naujoviškas, tokio kūrinio dviem fortepijonams ko gero lietuvių muzikoje dar nebuvo; man labai įdomus buvo ir Algirdo Martinaičio Koncertas smuikui. Tarp šių kūrinių pasirinkti buvo sunkiausia." Tačiau sprendimas padarytas – orkestriniu metų kūriniu išrinktas Remigijaus Merkelio Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui "Septintas dangus", parašytas "Gaidos" festivalio užsakymu.
Kamerinių kūrinių kategorijoje sprendimai buvo nė kiek ne lengvesni, premija buvo tik viena, vertų kūrinių daugiau. Šalia metų kūrinio titulą laimėjusios Šarūno Nako "Aporijos" ne rečiau minėta ir Jurgio Juozapaičio "Jaura" (abiejų kūrinių premjeros įvyko praėjusių metų "Gaidoje"). Pirmasis komisiją pakerėjo "kompleksiškumu", turbūt turėta galvoje kūrinio idėjos ir muzikinės medžiagos originalumas, atlikimo kokybė ir muzikos paveikumas. Jurgio Juozapaičio "Jaura" nustebino skambesio įvairove, energija. Buvo minėti ir kiti įdomūs gausiausios kategorijos kūriniai. "Tikrai buvo iš ko pasirinkti", - sakė žiuri komisijos narė Ona Narbutienė. "Nedidelis Vytauto Laurušo kūrinys "Trys paveikslėliai", Arvydo Malcio "Šešėliai", Algimanto Kubiliūno Styginių kvartetas taip pat skambėjo gaiviai, pastarasis kompozitorius jau senokai nieko nerodė".
Daugiausiai nusivylimo būta choro muzikos kategorijoje. "Visiškas fiasko chorinėje muzikoje, kurią tebesmaugia chorinės tradicijos štampai", teigė Gražina Daunoravičienė. Ona Narbutienė buvo mažiau radikali: "Visi konkursai yra savotiška loterija, nes tai ką premijuoji, priklauso nuo požiūrio taško. Žinoma galėjome atkreipti dėmesį į tuos kūrinius, kurie potencialiai galėtų būti dažnai atliekami, ypač tai svarbu kalbant apie chorinę muziką. Tačiau chorinė muzika vis tokia pati kaip ir prieš 20 metų. Dėl to ir nutarėme – jei tai yra Kompozitorių sąjungos renkami metų kūriniai ir duodamos premijos – visų pirma turėtų būti vertinamos naujos idėjos, kūrėjai, kurie vienodos muzikos jūroje stengiasi būti kitokie ir įdeda daug darbo". Tokiu būdu radikalusis Ryčio Mažulio "ajapajapam" švystelėjo šioje kategorijoje tarsi "meteoras iš svetimos galaktikos" (Daunoravičienė) ir gavo metų kūrinio premiją.
Praėjusių metų "Jaunos muzikos" festivalis bene pirmą sykį lietuvių muzikoje išprovokavo elektroakustinės muzikos gausą. Tačiau Metų kūriniu paskelbtas kūrinys atsirado už šio festivalio ribų: Antano Jasenkos kūrinį "Deusexmachina" išleido įrašų kompanija "Elektroshock Records" ir praėjusiais metais šis kūrinys (kūrinių ciklas) buvo išsuktas daugybėje užsienio radijo stočių. Artimiausias Jasenkos konkurentas – kompozitorius Vytautas V. Jurgutis, šiuo metu bene rimčiausiai iš lietuvių kompozitorių besidarbuojantis elektroninės muzikos srityje.
Metų Kūrinių 2002 organizatorius, dalyvius bei vertintojus siejo pasitikėjimas. Žiuri komisijos nariai gana vieningai balsavo už jų nuomone sėkmingus kūrinius kaip pagrindinius kriterijus įvardydami kūrinio idėjos naujumą ir įtaigą. Muzikos praktikų ir teoretikų ginčas neįvyko. Metų kūrinių autoriai apdovanoti diplomais ir piniginėmis premijomis.
Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras (www.mic.lt)
