gražina daunoravičienė

2007 metais gausiai užderėjo knygų apie muziką. Naujieji leidiniai – įvairių žanrų ir tematikos: nuo fundamentalių kolektyvinių darbų, kruopščiu archyviniu darbu paremtų publikacijų ligi solidžių monografijų, intriguojančių prisiminų bei vertimų rinktinių, kelių dešimtmečių individualias įžvalgas bei bendruomenės tradicijas įprasminančių knygų. Tai Muzikos enciklopedija (3 tomas), Rūtos Gaidamavičiūtės monografija „Vidmantas Bartulis.

1967 metais Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikologai pradėjo rengti Baltijos muzikologų konferencijas. Pratęsdamos tarpukario metų Baltijos muzikų konferencijų tradicijas, šios konferencijos ženkliai prisidėjo plėtojant trijų kraštų muzikologų bendruomenių bendradarbiavimą ir kultūrinį dialogą. Jau keturiasdešimt metų organizuojamos kasmet Rygoje, Vilniuje ar Taline bei kituose Baltijos valstybių miestuose, jos praturtino nacionalines muzikos kultūras ir susilaukė tarptautinio pripažinimo.

Pirmoji asociacija, kylanti išgirdus bent vieną kompozitoriaus Arvydo Malcio kūrinį – komunikuoju, vadinasi, esu. Kompozitorius ne kartą prisipažino, o klausytojai pajuto, kad jo muzikai būdingas ypatingas komunikatyvumas, atvira ir suprantama interakcija. Žmogus negali egzistuoti be ryšio su aplinka, todėl nuolat abipusiškai keičiamasi informacija.

Pirmoji asociacija, kylanti išgirdus bent vieną kompozitoriaus Arvydo Malcio kūrinį – komunikuoju, vadinasi, esu. Kompozitorius ne kartą prisipažino, o klausytojai pajuto, kad jo muzikai būdingas ypatingas komunikatyvumas, atvira ir suprantama interakcija. Žmogus negali egzistuoti be ryšio su aplinka, todėl nuolat abipusiškai keičiamasi informacija.

“Gaidos” festivalio programa, šiais metais itin išsiplėtusi, sąlygiškai skyla į dvi dalis. Antroji “teatrinė” dalis prasidėjo jau šį sekmadienį Gintaro Sodeikos ir Oskaro Koršunovo spektakliu “Vienatvė dviese”, o pirmoje “Gaidos” dalyje nuskambėjo 5 koncertai. Keturis iš jų komentuoja muzikologė Gražina Daunoravičienė, daugiausiai dėmesio skirdama monumentaliam Onutės Narbutaitės opusui, kurį vadina vienu iš neabejotinų 14-osios “Gaidos” ženklų.

Ketvirtadienį (02.05) Vilniaus Rotušėje 19 val. antrą kartą bus skelbiami geriausi 2003 metų lietuvių kompozitorių kūriniai, apdovanojami kūrinių autoriai. Be to, pirmą kartą bus įteikti apdovanojimai muzikologams, muzikos kritikams, aktyviai dirbantiems fundamentalių muzikos tyrimų, muzikos kritikos srityse.

Lietuvos kompozitorių sąjunga antrą kartą surengė geriausių praėjusių metų lietuvių kompozitorių kūrinių konkursą. Jų autoriai bus skelbiami ir apdovanojami vasario 5 dieną Vilniaus rotušėje. Kaip sakė Muzikos informacijos ir leidybos centro vadovė Daiva Parulskienė, pirmą kartą šie Kompozitorių sąjungos apdovanojimai buvo įteikti pernai, geriausius kūrinius renkant iš 66 pateiktų.

Vasario 5 dieną Vilniaus Rotušėje 19 val. bus skelbiami geriausi 2003 metų lietuvių kompozitorių kūriniai, apdovanojami kūrinių autoriai. Geriausius kūrinius penkiose kategorijose rinko 9 vertinimo komisijos nariai: muzikologai Gražina Daunoravičienė, Rūta Goštautienė, Vytautė Markeliūnienė, Linas Paulauskis, Audronė Žiūraitytė, atlikėjai Algirdas Budrys, Robertas Šervenikas ir Edmundas Kulikauskas. Komisijos pirmininkas - Zbignevas Ibelhauptas.

Aštuonių atlikėjų ir muzikologų komisija, praėjusiais metais stebėjusi ir vertinusi lietuvių muzikos premjeras, prieš pat Naujuosius Metus penkiose kategorijose – sceninių, orkestrinių, kamerinių, elektroakustinių ir chorinių kūrinių – išrinko geriausius metų kūrinius.