Vasario 9 d. Vilniaus rotušėje įvyko apdovanojimų ceremonija “Metų muzikos kūriniai LT – 2005”, kurioje buvo paskelbti geriausi 2005 m. lietuviški kūriniai ir pagerbti jų autoriai.
Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojami geriausių metų kūrinių rinkimai vyko jau penktą kartą. Devynių muzikos atlikėjų ir muzikologų komisija (pirmininkas – dirigentas Robertas Šervenikas), stebėjusi ir vertinusi 2005 metų lietuvių muzikos premjeras, iš daugiau nei septyniasdešimties kūrinių išrinko laimėtojus penkiose kategorijose: kūrinių scenai, orkestrinių, kamerinių, vokalinių/chorinių kūrinių, elektroakustinės muzikos. Premijų dydis skirtingose kategorijose - nuo 1000 iki 5000 Lt.
Sceninių kūrinių kategorijoje laimėtoju tapo Anatolijaus Šenderovo baletas “Dezdemona”, sukurtas Vilniaus festivalio užsakymu, pastatytas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir įsitvirtinęs jo repertuare. Parengtas tarptautinės statytojų komandos ir ypač įsimenantis įspūdingu Eglės Špokaitės sušoktu pagrindiniu Dezdemonos vaidmeniu, baletas svariai papildo negausų lietuvišką muzikinio teatro žanro kūrinių repertuarą.
2005 metai vėl buvo gausūs lietuviškos orkestrinės muzikos premjerų, tad šios kategorijos laimėtoją išrinkti nebuvo lengva. Reikšmingiausia orkestrine kompozicija pripažinta Onutės Narbutaitės “La barca” simfoniniam orkestrui, sukurta Bavarijos radijo koncertų serijos “Musica Viva” užsakymu ir atlikta Bavarijos radijo simfoninio orkestro (dirigentas José Serebrier) Miunchene. Lietuviškąją šio kūrinio premjerą galėjome išgirsti “Gaidos” festivalyje Vilniuje, kur ją atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas ispanų dirigento Ernest-Martinez Izquierdo.
Kamerinių kūrinių kategorijoje laimėjo Vytauto Barkausko kompozicija “Aidai” mušamiesiems solo, išsiskirianti ypatingu, kone “japonišku” subtilumu, išradingu instrumentų spalvų žaismu; kūrinio premjerą festivalyje “Iš arti” Kaune atliko Saulius Astrauskas. Vokalinės ir chorinės muzikos kategorijoje apdovanotas Feliksas Bajoras už giesmę “Pater noster” balsui ir styginių orkestrui; pirmąkart šį kūrinį atliko baritonas Vytautas Vepštas kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos orkestru (dirigentas Robertas Šervenikas) Bernardinų bažnyčioje Vilniuje.
Elektroakustinės muzikos kategorijoje sėkmė lydėjo Vytautą V. Jurgutį, vieną iš lietuvių elektroninės muzikos lyderių; jis apdovanotas už audiovizualinę siuitą “Neogard-Club-Electronic”, kuri buvo parodyta festivalyje “Permainų muzika” Klaipėdoje.
Jau trečią kartą buvo apdovanojami ne tik kompozitoriai, bet ir muzikologai, muzikos kritikai; 2005 m. pasirodžiusius jų darbus vertino šešių muzikologų bei kompozitorių komisija. Premiją už nuodugnią asmenybės ir kūrybos studiją dvitomyje “Vytautas Bacevičius” pasidalijo muzikologai Ona Narbutienė ir Edmundas Gedgaudas. Jūratė Vyliūtė apdovanota už kūrybinį asmenybės portretą knygoje “Carmen dienoraščiai: Irena Jasiūnaitė gyvenime ir scenoje”. Premija už dėmesį lietuvių muzikai ir jos sklaidą įteikta muzikologėms Rūtai Goštautienei ir Audronei Žiūraitytei, inicijavusioms lietuvių muzikai skirtą sesiją Tarptautinės muzikologų draugijos kongrese Liovene (Belgijoje) bei išleidusioms šios sesijos pranešimų rinktinę “Constructing Modernity and Reconstructing Nationality”.
Renginyje griežė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas jo meno vadovo Donato Katkaus, taip pat klarnetininkas Algirdas Budrys ir perkusininkas Saulius Astrauskas. Buvo atlikta lietuviškos muzikos kameriniam orkestrui retrospektyva, prisimenant tuos įsimintinus kūrinius, kurie sukurti prieš dešimt, dvidešimt, trisdešimt ir keturiasdešimt metų – skambėjo Jurgio Juozapaičio, Juliaus Juzeliūno, Vytauto Montvilos, Osvaldo Balakausko kompozicijos; buvo pagrotas ir vienas iš šiuose rinkimuose laimėjusių kūrinių – Vytauto Barkausko “Aidai”.
Premijas geriausiems muzikos kūriniams ir muzikologiniams darbams apdovanoti įsteigė ir šį renginį rėmė AB “Achema”, AB “Lietuvos geležinkeliai”, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra LATGA-A, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas, Vytauto Landsbergio fondas.
Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centro informacija
