Liepos 9 dieną, 18 valandą Vilniaus paveikslų galerija kviečia į atminties vakarą „Metai be Onos Narbutienės“.
Metus be muzikologės Onos Narbutienės, ko gera, kiekvienas išgyvenome skirtingai, tačiau visus suvienijo turbūt tas „be“, kuris vieniems reiškė metų patirtį be nuoširdžios Draugės, kitiems – be labai svarbaus Žmogaus, visada girdinčio ir išklausančio kitą, tretiems – be dėmesingos Kolegės ar Mokytojos, nepaisant nieko, neužmirštančios tikrųjų vertybių orientyrų. Per tuos metus vis dėlto ir toliau girdėjome daugel šios muzikologės veiklos aidų, Jos pastūmėti radosi jau nauji darbai. Ir nekart persmelkdavo mintis, jog būdama bemaž svarbiausia mūsų muzikinės praeities tyrinėtoja ir nuo pat studijų metų puoselėdama meilę lietuvių muzikos istorijai, Ona Narbutienė, kaip reta, jautė pareigą šia meile įvairiomis formomis dalintis ir ją skleisti kitiems. Juk iš tiesų ta Jos ypatinga žmogiška ir profesine derme palytėti muzikologiniai darbai ar paskaitos, tiesioginiai pokalbiai ar pamokos sava įtaka gebėjo tolydžio gausinti lietuvių muzikos istorijos ar dabarties tyrinėjimų pašauktinių bendruomenę, o ne vienam tiesiog lemtingai padėdavo rasti vietą po šiuo erdviu skliautu.
Penkiolika Onos Narbutienės parašytų ar sudarytų knygų, kaip ir šimtai straipsnių, pranešimų, radijo ar televizijos laidų liudijo dėmesį ne vien kompozicijos, bet ir atlikėjų menui. Savo veikloje suartinusi šias sritis Ji mus padarė liudininkais unikalių muzikinių formų - koncertų ar jų ciklų, pagaliau Thomo Manno festivalio, - kuriuose reikšmingu dėmeniu driekėsi muzikologės žodis, kaip surastas dar vienas įtaigus būdas pildyti muzikos istorijos metraštį.
Kruopščiai rašydama lietuvių muzikos ir jos kūrėjų istoriją, savąsias gyvenimo patirtis Ona Narbutienė buvo linkusi apgaubti tylos skraiste. Nebent kartais iš po jos išsprūsdavo kokia detalė. Vis dėlto jos pačios vaikystė, jaunystės dienos, jos tėvų, senelių namų tradicijos ir daugelį kartų praeities glūdumoje siekianti giminės istorija – tai bemaž vienintelė sritis, kuriai Onos Narbutienės gyvenime, deja, pristigo laiko. Tad šis atminties vakaras tegu tampa kitokios, galbūt dar artimesnės pažinties su Ona Narbutiene proga.
Vytautė Markeliūnienė
