odeta tarvydienė

Žinių radijas  Pastarosiomis dienomis Norvegijos teisėsauga paskelbė apie du esą pagrobtus lietuvių vaikus. Pradėtos dviejų iš Norvegijoje gyvenančių lietuvių šeimų atimtų vaikų tarptautinės paieškos. Septynmetis berniukas jau rastas Švedijoje, vis dar ieškoma norvegų globėjų šeimoje gyvenusios devynerių metų mergaitės. Norvegijos pareigūnai įtaria, kad tai padarė jų tėvai.

Viena iš skaudžiausių prekybos žmonėmis krypčių – nepilnamečių išvežimas į užsienį. Vėliau dažniausiai jie išnaudojami vagystėms iš prekybos centrų ar plėšimams turistų pamėgtose vietose. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė teigia, kad daugiausia išnaudojami vaikai, kurie priklauso socialinių įgūdžių neturinčioms šeimoms. - Ar sunku iš Lietuvos teritorijos išvežti nepilnametį asmenį? – balsas.lt paklausė O. Tarvydienės.

Lina DRANSEIKAITĖ Pagal vaikų namuose augančiųjų skaičių Lietuva pirmauja Europoje. Kasmet naują šeimą suranda apie du šimtus našlaičių, tačiau daugelis taip ir lieka gyventi valdiškuose namuose. Labiausiai geidžiami – sveiki iki dvejų metukų mažyliai, o neįgalių vaikų vienintelė viltis – užsieniečiai. Surado naują šeimą Pernai pirmą kartą šalyje lietuvių šeimos įsivaikino daugiau be tėvų globos likusių vaikų nei užsieniečiai.

Spalio 22-26 dienomis įvyks įmonių dienos vaikams ir su vaikais, augančiais vaikų globos namuose. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina socialinį projektą kartu su Lentvario, Utenos, Telšių, Panevėžio vaikų globos namais ir Kauno vaikų globos namais „Atžalynas" bei dešimčia Lietuvos įmonių.

Daugėja atvejų, kai vienas iš tėvų neteisėtai išveža vaiką į užsienį ar grįžta su atžala iš kitos šalies į Lietuvą be kito tėvo sutikimo. Pastarasis neretai net neinformuojamas, kur ir kuriam laikui išvyko vaikas.

Lietuvių emigracijos bangos ritasi viena po kitos. Tautiečiai, užspiesti į kampą nuolat augančių kainų ir didėjančių mokesčių, ieško geresnio gyvenimo užsienyje. Būtinybė išspręsti galvosūkį, kaip išgyventi, užgožia tikrąsias vertybes. Dėl pinigų žmonės ardo šeimas, palieka vaikus, dažnai nė nepasirūpindami tinkama jų globa. Apie emigrantų paliktas atžalas kalbama vis garsiau, o psichologai neabejoja, kad tokio elgesio pasekmės gali būti labai liūdnos.

Šeštadienį Vilniuje surengtose teisėjos Neringos Venckienės rėmėjų eitynėse ir vėliau prie prezidentūros vykusiame mitinge daugelio dėmesį atkreipė maža mergaitė. Iš pradžių ji pačiame eisenos priekyje nešė plakatą su užrašu: „Kur Lietuvoje teisingumas?“, o vėliau nuo scenos pasisakė apie įvykius Garliavoje: „Niekas neturės teisės mergaitės išvežti iš jos namų“, – sakė mažoji mitingo dalyvė.

Visuomenė atidžiai seka Garliavos įvykius ir pedofilijos bylos tyrimo eigą, o išaiškėjus naujiems faktams ar pasklidus gandams – visuomenė reaguoja itin jautriai. Vakar  TV3 televizijos rodytoje laidoje „Kodėl?“ Seimo narė Aurelija Stancikienė teigė turinti žinių, kad antroji mergaitė, kuri minima pedofilijos byloje, jau dingo iš atsakingų tarnybų akiračio.

Kur tarsi į vandenį dingo antroji mergaitė, Kauno pedofilijos byloje minėta kaip dar viena nukentėjusioji, ir kodėl apie ją jau kurį laiką niekas nieko nėra girdėjęs? Šis klausimas buvo užduotas pirmadienio vakarą per TV3 televiziją tiesiogiai transliuotoje diskusijų laidoje „Kodėl?“ Kartu su Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra Kauno pedofilijos byloje iš pradžių buvo minima ir L. Stankūnaitės sesers, Violetos Naruševičienės, dukra.

Danijos verslininkai pastaruoju metu ypač susirūpino skurstančiais Lietuvos vaikais. Susirūpino taip, kad savo krašto piliečius aukoti mūsų mažiesiems gundo apsinuoginusių gražuolių nuotraukomis. Tik paramą renkančių fondų registruoti pagal Lietuvos įstatymus turtingieji danai nesiskubina. Ant motorolerio įsitaisiusi beveik nuoga mergina prisistato: aš esu Mirell Victoria, "Baltic Child Protection" geros valios ambasadorė, padedu rinkti paramą Lietuvos vaikams.

Lietuvoje vaikų saugumas yra mažiausias, o patiriama rizika didžiausia Europoje, parodė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) atliktas tyrimas. Kaip BNS penktadienį sakė tyrimo rezultatų pristatyme Italijoje dalyvavusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė, vaiko saugumo ir rizikos grupės kategorijoje Lietuva užima paskutinę vietą iš 29 tyrime dalyvavusių Europos valstybių.

Praėjusiais metais užsieniečiai Lietuvoje įsivaikino 40 vaikų mažiau nei 2007-aisiais. Tuo metu Lietuvos piliečiai į savo šeimas priėmė 20 vaikų daugiau nei 2007 metais. Kaip trečiadienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT), per praėjusius metus Lietuvos piliečių šeimos ar asmenys įvaikino 101 be tėvų globos likusį vaiką, užsieniečiai - 108 vaikus.

Amerikiečiais, italais, prancūzais ar kitų užsienio šalių piliečiais tampančių lietuviukų pamažu daugėja. Į kokias rankas jie pakliūva? „Vakaro žinios“ aiškinasi, ar kontroliuojama, kad mažyliai svetur nebūtų skriaudžiami, išnaudojami, netaptų pedofilų aukomis ar organų donorais.

Žinia apie nėštumą būsimiems tėveliams džiaugsmą sukelia ne visuomet – vidutiniškai per metus Lietuvoje atliekama 10 tūkst. abortų, o vien pernai motinos paliko 16 kūdikių. Neseniai visą Lietuvą sukrėtė Šiauliuose nutikusi istorija, kuomet motina savo naujagimį paliko tiesiog ligoninės koridoriuje, nes nesulaukė pagalbos iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) ir kūdikių globos namų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 38 Lietuvos šeimos įvaikino 42 be tėvų globos likusius vaikus, rašo „Kauno diena“. Po 2 vaikus įvaikino 4 sutuoktinių poros, vienas asmuo ir vienas iš sutuoktinių. 2006 m. šis skaičius buvo perpus mažesnis, pastebi dienraštis. „Įvaikintų beglobių vaikų skaičius išlieka stabilus, vis daugiau lietuvių įvaikina vyresnius, iki 6 metų amžiaus vaikus su išgydomomis ligomis.