Lina DRANSEIKAITĖ
Pagal vaikų namuose augančiųjų skaičių Lietuva pirmauja Europoje. Kasmet naują šeimą suranda apie du šimtus našlaičių, tačiau daugelis taip ir lieka gyventi valdiškuose namuose. Labiausiai geidžiami – sveiki iki dvejų metukų mažyliai, o neįgalių vaikų vienintelė viltis – užsieniečiai.
Surado naują šeimą
Pernai pirmą kartą šalyje lietuvių šeimos įsivaikino daugiau be tėvų globos likusių vaikų nei užsieniečiai.Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2012 metais 92 Lietuvos piliečių šeimos ir šeši nesusituokę asmenys įvaikino 112 tėvų globos netekusiųjų. 70 užsieniečių ir Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, pernai įvaikino 98 mažylius. Daugiausia jų iškeliavo į Italiją, Švediją, Jungtines Amerikos Valstijas, Prancūziją ir Naująją Zelandiją.
„2012-ieji ypatingi tuo, ko dar iki šiol nėra buvę, – per metus lietuviai įvaikino daugiau vaikų nei užsienio piliečiai. Manome, kad prie tokios tendencijos nemažai prisidėjo ir turėjo teigiamos įtakos porų motyvacijai bei apsisprendimui iki įvaikinimo organizuojamas šeimų mokymas, padedantis geriau pažinti save ir tėvų paliktą vaiką. Džiugu, kad įvaikinusios šeimos tampa atviresnės, jos bendrauja ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais žmonėmis. Tačiau būtina ir toliau sudaryti kuo palankesnes sąlygas paslaugų šioms šeimoms prieš ir po įvaikinimo prieinamumui“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė.
Lietuviai nori sveikų mažylių
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos ir pagalbos skyriaus Įvaikinimo poskyrio vedėja Oksana Pedaniuk „Sekundei“ teigė, kad lietuviai dažniausiai nori sveikų vaikų iki dvejų metų.
Dideles įsivaikinimo galimybes taip pat turi 3–6 metų vaikai. Daugiau kaip pusė norinčiųjų įsivaikinti tėvų pageidauja mergaitės, o kitiems vaiko lytis nėra svarbi.
„Kai tik atsiranda įvaikinti galimas vaikas, iš karto jį siūlome šeimai. Problema ta, kad daugiausia tai yra vyresni kaip penkerių metų vaikai ar šie turi brolių, seserų ir jų atskirti negalima. Įsivaikinti norinti šeima taip pat vengia imti psichinę ar protinę negalią turinčių ar alkoholikų tėvų vaikus, nes baiminasi, kad šie gali būti paveldėję kokią nors ligą“, – sakė O.Pedaniuk.
Sausio 1 dienos duomenimis, įvaikinti galimųjų sąraše – 1877 globos namuose augantys mažyliai, bet tik196 iš jų patenka į tą grupę, kuri siūloma lietuvių šeimoms. Kiti vaikai yra specialiųjų poreikių arba juos galima įvaikinti tik kartu su broliais ar seserimis. Lietuviai dar labai retai ryžtasi po savo stogu priglausti daugiau kaip vieną mažylį.
Neįgalių vaikų vienintelė viltis – užsieniečių šeimos. Nuo praėjusių metų balandžio mėnesio užsieniečiai gali įsivaikinti tik vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Anot O.Pedaniuk, užsienyje yra kitokios galimybės gydyti vaikus, todėl užsieniečiai nesibaimina įsivaikinti ir Dauno ar vaisiaus alkoholio sindromą turinčiųjų. Užsienyje gyvenančios šeimos dažnai įsivaikina ne vieną, o du tris vaikus iš karto, kad broliai ir seserys nebūtų atskirti.
„Užsienio šeimų lietuvių vaikų įsivaikinimo skaičius lieka stabilus. Pernai 50 vaikų pasiėmė italų šeimos, 15 – švedų, 11 – JAV, 9 – prancūzų, 8 – Naujosios Zelandijos. Vienas vaikas iškeliavo į Kanadą, du mažylius įsivaikino mišrios šeimos, kurioje vienas iš tėvų lietuvis“, – pasakojo Įvaikinimo poskyrio vedėja.
Gana dažnai kalbama, kad lietuviai, įvaikinami užsienio šeimų, išvyksta tarsi į niekur. Pasak O.Pedaniuk, tai yra tik mitas, nes visos šeimos privalo kasmet Įvaikinimo tarnybai pateikti informaciją, kaip mažylis adaptavosi šeimoje, kaip auga, mokosi, kokie jo pasiekimai.
Sąrašas – neilgas
Tik labai nedidelė dalis vaikų globos namuose augančiųjų gali atrasti jaukius namus ir mylinčius tėvus. Pasak O.Pedaniuk, jeigu biologiniams tėvams yra apribota teisė į vaikus, bet juos bent porą kartų per metus aplanko kiti giminaičiai, jie negali būti įtraukti į įvaikinamųjų sąrašą.
„Galimų įvaikinti vaikų nėra daug. Vieni iš jų turi didelių sveikatos sutrikimų, kiti priklauso gausiai brolių ir seserų grupei, dar kitus lanko giminaičiai“, – teigė Įvaikinimo poskyrio vedėja.
Pernai iš Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų buvo įvaikinti 9 vaikai nuo dvejų iki septynerių metų. Tris iš jų įsivaikino lietuviai, o šeši broliai ir seserys namus rado Italijoje. Šiuo metu ruošiami dar keturių vaikų įvaikinimo dokumentai.
Pasak A.Bandzos globos namų direktoriaus Sigito Juodzevičiaus, įvaikinimas sudėtingas procesas, jis toks ir turi būti, nes vaikus auginti labai atsakinga. Kita su vaikais bendravimo forma – globa. Nors pernai buvo sugriežtinta tvarka – ketinantiesiems globoti asmenims būtina pateikti medicininę sveikatos pažymą, jie negali turėti teistumo – norinčiųjų globoti nesumažėjo.
„Tai papildomi ir tikrai reikalingi saugikliai. Atsakingai į globą žiūrinčios šeimos ar asmenys reikalingomis pažymomis pasirūpina iš anksto, o ne paskutinę dieną“, – sakė S.Juodzevičius.
Vaikams reikia tikrumo
Trečdalis globos namuose augančių vaikų Kalėdų šventes sutiko pas globėjus. Pasak S.Juodzevičiaus, norinčiųjų mažylius pasiimti į savo namus buvo ir daugiau, tačiau pagal įstatymus mažesnių kaip penkerių metų vaikų negalima išleisti, nes tokie labai greitai pripranta prie naujų žmonių ir jiems būtų labai didelė trauma vėl grįžti į valdiškus namus. „Vaikas – ne šuniukas, su kuriuo gali žaisti tik tada, kai nori. Vaikams reikia tikrumo ir nuoširdumo. Daug didesnė trauma, kai pas vaiką globėjai ateina pažaisti tris kartus per metus ar po poros susitikimų visai nebelanko“, – kalbėjo direktorius.
Būta ir tokių atvejų, kai po kelerių metų gyvenimo globėjų šeimoje į įstaigą sugrįžta buvę auklėtiniai. Ir nebūtinai sunkaus ir nevaldomo charakterio vaikai. S.Juodzevičiaus teigimu, jų globos įstaiga kasmet vaikams ieško krikšto tėvų, šie dažnai tampa nuolatiniais globėjais. Dažnai atsitiktinai užsimezgusi pažintis perauga į šiltus santykius. „Kasmet, dažniausiai vasarą, krikštijame vaikus. Krikšto tėvai dažnai tampa tikrais įtėviais, nuolat bendrauja su tuo vaiku, jį globoja, o kartais ir palieka savo turtą“, – sakė S.Juodzevičius.
Statistika
Pernai lietuviai įvaikino 62 mergaites ir 50 berniukų, iš jų 87 vaikai – iki 3 metų, 22 vaikai – nuo 4 iki 6 metų, 1 vaikas – 7 metų ir 2 vaikai – 10–14 metų. Užpernai lietuvių šeimos įvaikino 101 be tėvų globos likusį vaiką, užsieniečių – 144 vaikus, 2010-aisiais – atitinkamai 109 ir 115 vaikų, 2009-aisiais – 110 ir 146. Daugėja įvaikinančiųjų po du vaikus. 2012 metais po du mažylius įvaikino 14 šeimų, 2011 metais tokių buvo 8, 2010 metais – 10. Ne biologinius vaikus dažniausiai imasi auginti poros, kurių amžius apie 35 metus. Kas septinto žmogaus manymu, kad tiek nedaug vaikus globojančių šeimų, lemia neigiamas visuomenės požiūris tiek į globojamą vaiką, tiek ir į globėjus. Veikiausiai tai viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl tiek nedaug šeimų apsisprendžia tapti įtėviais. Nemažai žmonių globėjais ar įtėviais nesiryžta tapti dėl ekonominių priežasčių. Beveik kas penktas suaugusysis globotų vaiką, jei leistų asmeninės, šeimos finansinės galimybės, o kas aštuntas – jei turėtų tinkamas buitines ir gyvenimo sąlygas.
