Danijos verslininkai pastaruoju metu ypač susirūpino skurstančiais Lietuvos vaikais. Susirūpino taip, kad savo krašto piliečius aukoti mūsų mažiesiems gundo apsinuoginusių gražuolių nuotraukomis. Tik paramą renkančių fondų registruoti pagal Lietuvos įstatymus turtingieji danai nesiskubina.
Ant motorolerio įsitaisiusi beveik nuoga mergina prisistato: aš esu Mirell Victoria, "Baltic Child Protection" geros valios ambasadorė, padedu rinkti paramą Lietuvos vaikams. Tame pačiame interneto tinklalapyje įdėta ir daugiau dar atviresnių autorės atvaizdų. Šalia - mažos nuliūdusios mergaitės, apsikabinusios pliušinį meškutį, nuotrauka.
Nemalonus klausimas
"Baltic Child Protection" - Lietuvoje gyvenančio danų verslininko Michaelio Z.Dalgaardo nuo balandžio reklamuojama, tačiau iki šiol mūsų šalyje neregistruota paramos vaikų namams ir skurstančioms šeimoms asociacija. Ją garsinanti geros valios ambasadorė Mirell Victoria - iš Norvegijos kilęs fotomodelis.
Mergina savo tinklalapyje rašo esanti pasaulinio lygio garsenybė, dirbusi su pačia Pamela Anderson (buvusi TV serialo "Gelbėtojai" ir erotikos žurnalo "Playboy" žvaigždė - red.), o dabar apsisprendusi užsiimti ir labdaringa veikla.
"Danijoje yra keletas nuostabių žmonių, įkūrusių unikalią pagalbos organizaciją "Baltic Child Protection". Labai didžiuojuosi galėdama paskelbti, kad tapau jų geros valios ambasadore, ir tikiuosi, kad jūs padėsite man pagelbėti daugeliui žmonių", - rašo Mirell Victoria.
Danų verslininkui M.Z.Dalgaardui LŽ domėjimasis jo geros valios ambasadore nepatinka.
"Jau dabar matau, kad ketinate apjuodinti mane ir mano veiklą", - per pokalbį su LŽ piktinasi verslininkas. Taip jis reaguoja į klausimą apie Mirell Victorią. Kartu - ir apie tai, kodėl labdarą iš Danijos piliečių renkanti organizacija Lietuvoje nėra registruota, o visi informaciniai ryšiai - negaliojantys.
Bičiulių veikla
"Baltic Child Protection" internetiniame tinklalapyje rašoma, kad ši organizacija įkurta šių metų balandžio 3-iąją. Ten pat teigiama, kad ji netrukus bus įregistruota Lietuvoje, turės ir skyrių Danijoje. Kol kas Lietuvos vaikus paremti norintys danai gali siųsti pinigus tiesiai M.Z.Dalgaardui - tam jau atidaryta sąskaita Ūkio banke.
Atidesni skaitytojai pastebės, kad naujoji labdaringa organizacija Lietuvoje pradėta kurti tuo metu, kai Lietuvoje virė skandalas dėl kito danų verslininko - iš tinklinės prekybos alijošiaus produktais milijonus susikrovusio Kimo Madseno - konflikto su jo remtais Pikeliškių vaikų globos namais.
LŽ jau rašė, kaip K.Madseno ir jo pusėn mūru stojusių vaikų gerove turinčių rūpintis Lietuvos institucijų, susibūrusių po Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sparnu, iniciatyva Pikeliškių globos namai per rekordiškai trumpą laiką buvo faktiškai išformuoti. Tačiau tuo metu į viešumą iškilo ir informacija, kad užsitikrinęs Lietuvos pareigūnų ir politikų palaikymą K.Madsenas nemalonumų sulaukė gimtinėje.
K.Madsenas paramą Pikeliškėms rinko per Danijos miesto Hjoringo Rotary klubą, kuriam daugiausia priklauso vadinamosios piramidės principu veikiančio "Forever" tinklo nariai (K.Madsenas tikino nesąs šių prekeivių vadovas, greičiau - globėjas). Taip pat - per šio tinklo atstovų lėšomis įkurtą paramos fondą "The Diamond Fund". Pikeliškių skandalo įkarštyje kilus abejonių, ar visa danų paaukota parama pasiekia Lietuvos vaikus, K.Madsenas elektroniniais laiškais skundėsi, kad aukotojai "ant jo pyksta", nebenori dalyvauti projektuose.
K.Madseno verslo partnerių teigimu, šiuo metu dėl kilusio nepasitikėjimo jis yra įsižeidęs ir svarsto, kad "The Diamond Fund" veiklą perkels kitur - rems gal Afrikos, gal Rusijos vaikus. Tai padaryti tikrai nebus sunku: bent jau mūsų krašto Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, ši organizacija, skelbusi apie pagalbą mūsų vaikams, Lietuvoje, kaip reikalauja įstatymai, nebuvo registruota.
Tačiau ne mažiau įtikinama versija, kad Hjoringo miesto gyventojai, pagrindiniai labdaros davėjai, pradėjo abejoti K.Madseno fondo veiklos skaidrumu. Tada ir atsirado kita organizacija - "Baltic Child Protection". K.Madsenas - vienas aktyviausių jos rėmėjų. Naujajai asociacijai jis skiria ne tik savo dėmesį, bet, regis, perduoda ir kartu dirbusius žmones bei Lietuvoje, ypač SADM, su svarbiais asmenimis užmegztus ryšius.
Skirtingos versijos
Šiuo metu asociacijos "Baltic Child Protection" tinklalapyje skelbiami kreipimaisi į Danijos gyventojus, šie raginami aukoti skurstantiems Lietuvos vaikams - daiktais ir pinigais. Čia pat žadama, kad netrukus į tinklalapį bus įkeltos nuotraukos, atspindinčios, kaip Lietuvos mažieji džiaugiasi gauta labdara.
Kadangi asociacija savo sąskaitos banke dar neatsidariusi, rėmėjams pinigus siūloma pervesti į jos prezidento M.Z.Dalgaardo vadovaujamos įmonės "Danbaltic Group", kurios adresas ir ryšių duomenys tokie patys, kaip labdaros organizacijos, sąskaitą. Tik prieš tai reikėtų telefonu susitarti dėl paramos teikimo fakto - kad nebūtų neaiškumų.
Skambiname nurodytais telefonais. Vienas - užblokuotas, kitu atsiliepusi moteris aiškina anksčiau dirbusi M.Z.Dalgaardo vadovautoje įmonėje, bet prieš metus iš jos buvusi atleista.
Vis dėlto LŽ pavyko atrasti "Baltic Child Protection" atstovu Lietuvoje įvardijamą Evaldą Venskutonį. Prisistačius paramą norinčios suteikti lietuviškos įmonės atstove, vyriškis patvirtina esąs fondo atstovas, tikina, kad jie priima ir pinigines lėšas, kad rėmėjų reklama gali būti įdėta fondo tinklalapyje, kad piniginėms lėšoms jau turi būti atidaryta speciali sąskaita, nors tai dar turėtų pasitikslinti.
"Šiaip būtų geriausia susitikti. Jeigu turite laiko, sakykite, Vilniuje esate? Tuo atveju mes galėtume galbūt net šiandien susitikti ir viską trumpai drūtai apsitarti", - optimizmo neslepia E.Venskutonis.
Po kelių valandų, sužinojęs, kad kalbasi su LŽ, E.Venskutonis nebenori net patikslinti, ar yra "Baltic Child Protection" atstovas Lietuvoje. "Realiais klausimais, kad nesuteikčiau jums klaidingos informacijos, reikėtų bendrauti su pačiu savininku. Perduosiu informaciją tam žmogui, su kuriuo reikėtų bendrauti", - pažada jis.
Registracija - ateityje
M.Z.Dalgaardas jau žino, kad LŽ juo domisi. "Ne, "Baltic Child Protection" kol kas nėra asociacija, tai privatus klubas. Danijoje jis netrukus taps asociacija, bet Lietuvoje, kadangi nežinau įstatymų, turime dar apsispręsti, kaip ją registruosime - kaip fondą, viešąją įstaigą ar asociaciją. Kitą savaitę susitiksiu su teisininkais ir apie tai kalbėsimės", - žada jis.
Verslininkas aiškina, kad Lietuva labdaros teikėjams sudaro daugybę biurokratinių kliūčių, perduodant paramą tenka registruoti "kiekvieną kojinę, kiekvienus marškinėlius", todėl kol kas jis labdaringa veikla užsiima kaip privatus asmuo.
"O netrukus mes jau galbūt veiksime kaip legali asociacija ir viskas bus pagal Lietuvos įstatymus", - pažada jis.
Tačiau M.Z.Dalgaardas neslepia, kad jo vadovaujama organizacija jau renka paramą Danijoje. Daugiausia daiktais, bet priima ir pinigines aukas.
"Taip, Danijoje mes bandome rinkti ir pinigus. Bet tai sunku, kol dar Lietuvoje nėra asociacijos. Kai kas nors aukoja pinigus, jie pervedami į mano įmonės sąskaitą, bet nuo jų nuskaitomi mokesčiai. Taigi, tai padaryti sunku, bet po kelių mėnesių ketiname įregistruoti asociaciją, ir tada ji turės savo sąskaitą", - aiškina jis. Tuo pat metu pasiguodžia, kad vien pernai labdarai Lietuvoje jau išleido 20 tūkst. litų.
Pasiteiravus, kodėl visi nurodyti tiek "Baltic Child Protection", tiek vadovaujamos įmonių grupės "Danbaltic Group" telefonai - ir stacionarūs, ir mobilieji - išjungti, M.Z.Dalgaardas tikina, kad šiuo metu jie keičia adresus. Susisiekti esą galima paskambinus jo asmeniniu telefonu. Akivaizdu, skirtu pažįstamiems ir verslo partneriams, o ne atsitiktiniams interesantams.
Dalijo kartu
Pirmasis ir kol kas, regis, vienintelis "Baltic Child Protection" fondo pasirodymas viešumoje - kartu su K.Madseno vadovautu fondu "The Diamond Fund" ir Lietuvoje veikiančia nevyriausybinių organizacijų bendrija NVO vaikams konfederacija gegužės pabaigoje vykdyta paramos vaikų namams ir skurstančioms šeimoms dalybų akcija.
Paramą, iš jau minėto Hjoringo miesto atgabentą 85 kubinių metrų sunkvežimiu, skelbiasi surinkęs K.Madseno fondas "The Diamond Fund". Labdaros dalybas koordinavo jo atstove įvardyta Renata Surovec, dirbusi ir K.Madseno Lietuvoje įsteigtoje bendrovėje "Life Well", koordinuojančioje "Forever" tinklo atstovų Lietuvoje veiklą. Kaip akcijos dalyvė nurodoma ir NVO vaikams konfederacija, o kai kuriuose skelbimuose - ir "Baltic Child Protection".
NVO vaikams konfederacijos prezidentės Giedrės Kvieskienės teigimu, asociacija "Baltic Child Protection" dalyvavo dviejuose savo vadovaujamos organizacijos oficialiuose renginiuose. Tačiau kas ir kaip ją pasitelkė, prezidentė atsakyti negali - tai esą geriau žino NVO vaikams konfederacijos direktorė Irena Pranskevičiūtė ir buvusi vadovė Elena Urbonienė. Būtent pastaroji ponia Rimanto Dagio vadovavimo SADM metu ėjusi jo patarėjos pareigas, kaip teigiama, atvėrė K.Madsenui duris tiek į NVO vaikams konfederaciją, tiek į socialines problemas sprendžiančią ministeriją.
Akyse nematė
Kitaip, nei teigia G.Kvieskienė, NVO vaikams konfederacijos direktorė I.Pranskevičiūtė dievagojasi apie "Baltic Child Protection" dalyvavimą jos organizacijos vykdytose paramos dalybose nieko nežinanti.
"Aš turiu NVO savanoriams išplatintą kvietimą padėti dalijant paramą, pačios pasirašytą, detales siūlau derinti su "The Diamond Fund" atstove R.Surovec. Kokiu būdu šiame kvietime atsirado nuorodos į "Baltic Child Protection", tikrai nežinau. Nuoširdžiai sakau, aš jų tikrai nepažįstu", - tikino I.Pranskevičiūtė.
NVO vaikams konfederacijos direktorei apie tai, kaip, dalijant "The Diamond Fund" paramą, tarp akcijos organizatorių atsirado ir vos prieš kelias savaites apie savo gyvavimą pasiskelbusi "Baltic Child Protection", greičiausiai galėtų paaiškinti R.Surovec. Šiuo metu NVO vaikams konfederacijos tinklalapyje nurodoma, kad ši mergina yra konfederacijos projektų koordinatorė.
LŽ R.Surovec pasakė tik tai, kad "The Diamond Fund" bendradarbiauja su visais, kas nori padėti kitiems. Į kitus klausimus, tarp jų ir tai, kas sieja abu fondus, R.Surovec pažadėjo LŽ atsakyti elektroniniu paštu, tačiau atsakymo taip ir nesulaukėme.
Gali būti, kad atsakymu LŽ ir visai žiniasklaidai, besidominčiai Lietuvoje veikiančių labdaros fondų veikla, reikėtų laikyti prieš kelias savaites NVO vaikams konfederacijos išplatintą viešą kreipimąsi. Pikeliškių skandalo metu K.Madseno siekį uždaryti šiuos globos namus savo darbais parėmusios institucijos bei politikai - šiuo metu jau nebe SADM, bet Seimo Socialinių reikalų komitetui vadovaujantis R.Dagys, SADM ministras Donatas Jankauskas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė, kiti asmenys - paraginti "užkirsti kelią vaiko teisių pažeidinėjimui žiniasklaidoje".
Laiškas atsirado, žurnalistams paprašius, kad G.Kvieskienė bei jos vadovaujamoje organizacijoje dirbanti "The Diamond Fund" atstovė R.Surovec atsakytų į klausimus apie bendradarbiavimą su šiuo bei "Baltic Child Protection" fondais ir jų kūrėjais.
Domėsis veikla
Prieš kelias dienas kalbėdama su LŽ, NVO vaikams konfederacijos prezidentė G.Kvieskienė buvo atviresnė. Pasak jos, abu NVO organizuoti renginiai, kuriuose dalyvavo danų įkurti fondai, buvo "kaip ir skaidrūs, jokių insinuacijų mums nekilo".
Tačiau G.Kvieskienė patikina po žiniasklaidos informacijos vis dėlto susisiekusi su savo tarptautiniais partneriais. "Prašėme, kad jie pasidomėtų savo kraštuose, ar ten yra kokių pavojų, ar ne, ar gali būti kokių nors insinuacijų, nes mums rūpi vaikai", - patikino ji.
Lietuvoje neregistruotos, tačiau Danijoje paramą mūsų vaikams jau renkančios "Baltic Child Protection" veikla bei sprendimu šios akcijos reklamai pasitelkti nuogybes demonstruojančią merginą susidomėjo ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Kaip LŽ sakė vaiko teisių kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, jos vadovaujama tarnyba renka medžiagą ir rengiasi pradėti tyrimą dėl "Baltic Child Protection" veiklos.
Tačiau vaiko teisių kontrolierė apgailestauja, kad informaciją apie tokių fondų surinktą labdarą gali pateikti tik jie patys - nesant konkrečių pažeidimų įrodymų, Lietuvos teisėsaugininkai tyrimų pradėti lyg ir neturi galimybių.
"Prieš kurį laiką norėjome patikrinti, ar vienuose globos namuose visa vaikams teikiama labdara yra panaudojama tinkamai, kreipėmės į Vokietijos pilietį, faktiškai finansuojantį jų veiklą. Rezultatas... įdomus", - patirtimi dalijosi R.Šalaševičiūtė.
Pasak jos, rėmėjui apsilankius globos namuose, jo įkurto fondo administratorius Lietuvoje informavo, esą viskas vyksta teisėtai. "Nors aš ir šiandien esu įsitikinusi, kad ten dalijant labdarą ir paramą nėra viskas gerai, bet nėra kam patikrinti, - kalbėjo kontrolierė. - Lietuva yra Lietuva. Jeigu mūsų įstatymai leidžia veikti neatsakingai, kartais susidaro spragos, kur galima įtarti, kad labdara ir parama panaudojama ne pagal paskirtį. Bet patikrinti lėšų panaudojimo nei mes, nei kas kitas neturi galimybių, jeigu labdaros ir paramos gavėjas šito nepageidauja."
Popieriniai milijonai
VMI duomenimis, per praėjusius 2008 metus užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvai suteikė paramos ir labdaros už 43,5 mln. litų. 83 proc. aukų sudarė piniginės lėšos.
Valstybinėms vaikų ugdymo ir švietimo įstaigoms iš šio kiekio atiteko paramos, kurios vertė 668 tūkst. litų (iš jų pinigais - 68 proc.), nevyriausybinėms - 854 tūkst. litų (pinigais - 95 proc.).
Mūsų kraštui aukojo ne tik didžiosios pasaulio valstybės. Tarp paramos teikėjų - Gruzija, Indija, Turkija, Trinidadas ir Tobagas, Pietų Afrikos Respublika.
Jau prieš kelerius metus VMI specialistai aiškino, kad didžiausia problema kontroliuojant lėšas yra ne tai, kad kas nors kažką bando nuslėpti. Esą pareigūnams didžiausią nerimą kelia tai, kad gali būti, jog labdara iš viso neskiriama - milijoninės sumos fiksuojamos tik popieriuje, klastojant dokumentus. Kilus tokiems įtarimams, Lietuvoje buvo pradėti keli tyrimai, tačiau sukčiavimo įrodymų teisėsaugininkams taip ir nepavyko surinkti.
Jurga TVASKIENĖ
