Viena iš skaudžiausių prekybos žmonėmis krypčių – nepilnamečių išvežimas į užsienį. Vėliau dažniausiai jie išnaudojami vagystėms iš prekybos centrų ar plėšimams turistų pamėgtose vietose.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė teigia, kad daugiausia išnaudojami vaikai, kurie priklauso socialinių įgūdžių neturinčioms šeimoms.
- Ar sunku iš Lietuvos teritorijos išvežti nepilnametį asmenį? – balsas.lt paklausė O. Tarvydienės.
- Noriu pabrėžti, kad dažniausiai išvežami vaikai, kurie priklauso socialinės rizikos šeimų grupei. Daugeliu atvejų jie išvežami turėdami nerūpestingų tėvų palaiminimą. Iš tikrųjų prekybos žmonėmis organizatoriai suvilioja tokias šeimas įvairiais pažadais, pasinaudoja jų pažeidžiamumu.
Per pastaruosius keturis mėnesius susidūrėme su keliais atvejais, kai vaikai į užsienį išvyko su asocialių tėvų leidimu ir buvo ten sulaikyti dėl įvairių nusikaltimų. Tiesa, galime pasidžiaugti, kad vaikų seksualinio išnaudojimo užsienyje atvejų neturime užregistravę. Dažniausiai vaikai išnaudojami vagystėms.
- Ar galima teigti, kad jūsų minimos asocialios šeimos praktiškai parduoda savo vaikus?
- Dauguma tokių šeimų atstovų net nesupranta, ką jie daro. Turime vieną išskirtinį regioną Lietuvoje, iš kurio į užsienį vagiliuoti išvežama daugiausia nepilnamečių. Praktiškai visi atvejai, kurie buvo susiję su vaikų pervežimu užregistruoti Tauragėje.
Blogiausia, kad kartais yra pastebimas palankus visuomenės požiūris į tokius dalykus. Vaikų išvežimas į užsienį kartais net nėra laikoma nusikaltimu. Tikrai būna taip, kad nepilnamečiui grįžus iš užsienio, kai šis nepateko vietos pareigūnams į rankas, viskas yra pristatoma kaip sėkmės istorija.
Reikia keisti tokį visuomenės požiūrį. Tokie dalykai neturi būti vertinami palankiai. Reikia aiškiai pasakyti, kad vaikai daro nusikaltimus. Labai svarbu aiškiai suvokti, kad tokių dalykų niekas netoleruos.
- Kaip manote, kodėl būtent Tauragė tapo tokiu neigiamu pavyzdžiu bendrame Lietuvos kontekste?
- Sunku pasakyti. Tiesiog pasitaikė vienas kitas „sėkmingas“ atvejis ir pamažu viskas nusistovėjo. Jei būtų buvęs griežtas požiūris į šią problemą, tai prekybos žmonėmis organizatoriai taip nedarytų. Šiuo atveju, nusikaltėliai nebijo būti sučiupti. Jie jaučiasi visiškai nebaudžiami.
- Kas trukdo sėkmingai spręsti prekybos žmonėmis problemų?
- Prekybos žmonėmis aukos dažniausiai nebūna tie gražūs paveikslai. Tai žmonės, kurie būna patyrę tam tikrų išgyvenimų, yra padarę įvairių klaidų gyvenime. Jeigu kalbėtume apie vaikus, t.y. tie, kurie būna apsivogę Lietuvoje, pabuvoję socializacijos centruose.
Apskritai, kartais į tokius vaikus žiūrima ne kaip į aukas, o kaip į pažeidėjus. Neigiamas pareigūnų požiūris – bloga praktika. Toks požiūris pakerta jauno žmogaus pasitikėjimą savimi. Žmogaus, kuris kartais yra priverstas vagiliauti, kad galėtų išgyventi.
