nt burbulas

Nekilnojamojo turto rinką drebina nauji rekordai. Registrų centras fiksuoja didžiausius namų, butų, žemės sklypų pirkimus per du dešimtmečius. Tačiau butų rinka jau rodo ir vėsimo ženklus – rezervacijos, palyginti su ankstesniais mėnesiais, krenta trečdaliu. Tiesa, butų pardavėjai kainų mažinti nesirengia ir tekalba apie augimą.

Būsto kainos šalyje kopia į viršų taip smarkiai, kad ekonomistai vis dažniau užsimena apie perkaitimą. Esą jei taip ir toliau, tuomet būsto kainų metinis augimas pralenks didėjančius atlyginimus, o tai jau tampa pavojinga. Kaip atšaldyti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, galvas suka ir valdantieji. Premjerė Ingrida Šimonytė jau prakalbo apie naują mokestį. Tiesa, koks bus nekilnojamojo turto mokestis – ar visuotinis,  ar pagal turimus objektus, kol kas dar neaišku.

Euro įvedimas Lietuvoje yra sėkmės istorija, sako aukšto rango Europos Centrinio Banko (ECB) pareigūnas. Tačiau ECB Tarptautinių ir Europos santykių padalinio vadovas Hansas Joachimas Klockersas perspėja, kad sparčiai augant ekonomikai, Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse gali vėl susiformuoti nekilnojamojo turto burbulas ar hiperinfliacijos banga. H. J. Klockersas teigia, kad Lietuva per pastaruosius 20 metų pažengė toli į priekį. „Lietuva yra geras sėkmingo valiutos pakeitimo pavyzdys.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, teigia analitikai. Tuo metu Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tvirtina, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta.

Po 2008 metų krizės bei sprogusio nekilnojamojo turto (NT) burbulo, sparčiai kylančios būsto kainos vėl pradeda kelti nerimą. Žinoma, kad istorija linkusi pasikartoti.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka Lietuvoje veikiantiems švediško kapitalo bankams kelia rizikos, sako Švedijos centrinio banko Riksbank vadovas. Pasak Stefano Ingveso, kritus NT kainoms, problemų patirtų visas Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas. S.Ingvesas BNS sako, jog Lietuvos bankų sektorius turėtų stebėti Švedijos NT rinką, tačiau iš esmės nėra priemonių, kuriomis jie apsisaugotų nuo galimų pavojų.

Būsto kainoms ir skolinimuisi augant, Lietuvos bankas yra ramus, kad tai dar nerodo NT burbulo. Tačiau žvilgsniai krypsta į nuomos sektorių, mat būtent ten gali būti užslėpta rizika. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pristatė mūsų šalies patirtį.

Augančios būsto kainos – ne vien Lietuvoje. Europos šalių centrinių bankų atstovai akylai stebi tendencijas, ar jos neveda prie būsto kainų burbulų. Pasak jų, jau dabar galima imtis prevencinių priemonių užkertant kelią jų pūtimuisi. Lietuvos banko surengtoje tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje diskutuojama, ar įmanoma reguliuoti būsto kainų augimą bei kokių priemonių reikia imtis siekiant išvengti ekonominės krizės.

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

105 metai – tokia maksimali būsto paskolos trukmė Švedijoje, kur jau kurį laiką netyla nekilnojamojo turto (NT) burbulo pranašystės. Neigiamas signalas siunčiamas ir iš Talino, kur kainos didėja sparčiau nei atlyginimai. Apie NT burbulo užuomazgas pradedama kalbėti ir Lietuvoje. Lietuvos bankas informuoja, kad atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengęs reaguoti, jeigu to prireiktų. Mat šalyje būsto rinka toliau kaista – pernai sudaryta 12,3 proc.

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

Būsto rinka aktyvėja dienomis, o į nuomos verslą žengia vis daugiau gyventojų. Tad nors kol kas kainų augimas nuosaikus, Lietuvos bankas praneša atidžiai stebintis situaciją – pamačius perkaitimą būtų įjungiami saugikliai. Lietuvos banko teigimu, gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta.

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki 0,25 proc.

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą. Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija.

Nekilnojamojo turto kainos kopia į viršų, ar negresia Lietuvai dar vienas kainų burbulas? Kai kurie ekspertai tvirtina – tam tikrų perkaitimo užuomazgų rinkoje galima pastebėti. Esą šiuo metu į nekilnojamąjį turtą žiūrima kaip į saugiausią investiciją ar pajamų šaltinį. Tuo tarpu ekonomistai ramina – esą kol kas jokio pagrindo nekilnojamojo turto kainų burbului nėra. Naujas beveik 78 kvadratinių metrų butas sostinės Antakalnio rajone su vidutine apdaila kainuoja beveik 200 tūkstančių eurų.

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Nors nekilnojamojo turto pasiūla ir kainos kinta, o kainų burbulas lyg ir sprogo, tačiau būsto nuomos kainos didžiuosiuose šalies miestuose vis tiek išlieka pakankamai didelės. Už minimalios algos sumą neretai galima išsinuomoti vos vieno kambario, senos statybos ir ne itin suremontuotą butą, kuris greičiausiai bus tolokai nuo miesto centro ar išvis nepatrauklioje miesto vietoje.