Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.
„Mes konstatuojame faktą, kad NT kainos Švedijoje nuolatos auga ir per 2015 metus pakilo apie 13 proc., o per paskutinius tris metus kainų augimas Švedijoje vidutiniškai buvo 26 proc. Jei burbulas sprogs, tai be abejo tai gali paveikti kreditavimo apimtis Lietuvoje, nes bankai gali imti tiesiogiai lėšas iš čia“, – sako V. Vasiliauskas.
Pirmiausia sprogimą pajaustų Vilnius
Kadangi NT burbulo pasekmės pirmiausia nuvilnytų per bankinį sektorių, o daugiausia paskolų būstui imama Vilniuje, poveikis stipriausiai būtų jaučiamas sostinėje, mano „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Pasak jo,rinka daugiau mažiau stabili ir Švedijos keliu kol kas neiname, mat didesni kainų pokyčiai fiksuojami tik Vilniuje. Čia pasiektas 20 proc. aukštesnis kainų lygis, palyginus su 2010 metais buvusiu dugnu, tačiau žvelgiant į aukščiausias kainas 2007–2008 metais, yra beveik 30 proc. skirtumas.
„Taip, rinka priklausoma nuo paskolų ir paskutiniu metu bankai jų duoda vis daugiau. Bet jei kitose valstybėse sprogtų burbulas ir tie patys skandinaviški bankai nenorėtų finansuoti Lietuvoje esančius būsto pirkėjus, didžiausią įtaką turėtų Vilniaus miestui, nes čia brangiausias būstas. Kituose miestuose įsiskolinimas mažesnis. Jei skolinimas Lietuvoje drastiškai sumažėtų tai pasijaustų tokiams būstui, kurio vieno kv. metro kaina apie 2000 eurų. Čia didelė dalis pirkėjų, kurie naudojasi ne vien savo lėšomis, bet ir skolinasi pakankamai nemažą dalį. Tuomet ir plėtotojai turėtų susimąstyti ar dar surinks pakankamai pirkėjų, kad išparduotų visą NT“, – sako S. Vagonis.
Visgi NT ekspertas prideda, kad vien paskolų rinkos sulėtėjimo neužtektų, turėtų būti ir stipresnė ekonominė krizė, pavyzdžiui, bankai nustotų finansuoti ir verslą – tuomet Lietuvą ištiktų didesnės bėdos.
Pasak ekonomistės Jekaterinos Rojakos, krizės tikimybė visuomet yra ir jos linkusios pasikartoti. Tam reikia ruošis, dėl šios priežasties bankinis sektorius dabar vienas iš labiausiai reguliuojamų pasaulyje, sako ekonomistė.
Anot jos, tiesioginio efekto gali ir nebūti, tačiau bet kokiu atveju esame netiesiogiai susiję.
„Bet kuri šalis, kuri patiria nuosmukį iš esmės mums būtų nenaudinga. Bet kuris sprogstantis burbulas nėra naudingas. Su Švedija gal tiesioginis sąlytis nėra stiprus, bet Švedija yra viena pagrindinių Vokietijos eksporto partnerių. Jei Vokietija pradėtų čiaudėti ir pasijustų ne taip stipriai, tai mūsų eksportuotojai į Vokietiją galėtų susidurti su sunkumais“, – sako ekonomistė.
Ji pažymi, kad geriausia tokios situacijos būtų išvengta, dėl to tiek Europos centriniai bankai, tiek Švedijos centrinis bankas prižiūri ir reguliuoja monetarinę politiką priklausomai nuo tendencijų.
LB vadovas savo ruožtu ragina dukterinius bankus Lietuvoje mažinti savo priklausomybę nuo motininių bankų ir pereiti prie didesnio finansavimosi vietinėje rinkoje.
„Riziką mažina tai, kad pastaraisiais metais Lietuvos bankų priklausomybė nuo skandinaviškų patronuojančiųjų bankų gerokai sumažėjo: didžiąją dalį veiklos mūsų bankai finansuoja pritraukdami vietos indėlius, o sukaupta reikšminga kapitalo atsarga sukuria daug erdvės savarankiškam šalies ūkio kreditavimui. Be to, įstojus į euro zoną, Lietuvoje veikiančių bankų galimybės išsiplėtė, nes jiems tapo prieinamos likvidumo ir ilgalaikių paskolų priemonės, garantuojamos Europos Centrinio Banko“, – sakė V. Vasiliauskas.
Jis prideda, kad naudingos ir jau išmoktos pamokos iš ankstesnių krizių.
Atlyginimų augimas vėsina rinką
LB vadovas išskyrė, kad kol kas nėra pagrindo nerimauti dėl NT burbulo Lietuvoje. Nors rinka ir pagyvėjusi, kainų ir būsto paskolų augimo tempai yra tvarūs, burbulo pūtimosi riziką mažina Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai, papildomi reikalavimai bankų kapitalui ir atlyginimų augimas.
„Žiūrime, kiek būsto paskolų augimas sutampa su kreditavimo augimu ir BVP augimu. Akivaizdu, kad NT kainos auga mažiau nei pajamos. Taip pat ir paskolų bumo nematome. Šie faktoriai lemia, kad galime kalbėti apie nuosaikų kainų augimą, bet ne burbulą“, – sako V. Vasiliauskas.
NT ekspertas S. Vagonis taip pat išskiria, kad kainos auga ne taip sparčiai kaip atlyginimai, dėl to nereikia jaudintis.
„Šiuo metu Vilniuje būstas įperkamas taip, kaip niekada anksčiau. Net sunkmečiu, kada kainos buvo 20 proc. mažesnės, vilnietis vidutiniškai galėjo įsigyti mažiau kv. metrų. Tai lemia atlyginimų augimas“, – teigia S. Vagonis.
LB vadovas pamini, kad nors 7 iš 10 bankų tikisi, kad šiemet būsto kainos augs 10 proc., praeitis rodo, kad ne visada buvo pataikoma. LB prognozėmis kainų augiams turėtų būti nuoseklus, apie 3–4 proc. ir panašus į 2015 metus.
„Manome, kad kainų augimas atitiks ekonomikos augimą ir nebus to burbulo. Jei ką, turime pasiruošę atitinkamus instrumentus, jie visų pirma susiję su kapitalo buferiais“, – sako V. Vasiliauskas.
S. Vagonis informuoja, kad per paskutinius 12 mėn. Vilniuje kainos augo apie 5,5 proc. ir prognozuoja 5 proc. prieaugį.
„Ar antras pusmetis bus toks aktyvus sunku pasakyti, nes rinkoje tikrai daug optimizmo. Tai reiškia, kad dauguma žmonių tiki, kad kainos dar augs, kad yra palankus metas pirkti būstą ir žmonės, o žemos palūkanos vilioja žmones. Visgi rinką ir kainas stabdo tiek didelė pasiūla, nes žmonės turi iš ko rinktis ir negalima beatodairiškai kelti kainų. O kitas dalykas, Lietuvos banko atsakingo skolinimosi taisyklės“, – mano S. Vagonis.
