S.Ingvesas BNS sako, jog Lietuvos bankų sektorius turėtų stebėti Švedijos NT rinką, tačiau iš esmės nėra priemonių, kuriomis jie apsisaugotų nuo galimų pavojų.
„Dėl įvairių priežasčių, kurių dalis yra struktūrinės, NT kainos kyla ilgą laiką ir tuo pačiu metu namų ūkių skolos didėja per ilgai. Todėl ne viskas yra gerai NT rinkoje, ir tai yra gerai žinoma centrinio banko pozicija. Mums reikia daryti daugiau dalykų, kad išvengtume problemų ateityje“, - interviu BNS kalbėjo praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs ir Lietuvos banko surengtoje konferencijoje apie NT rinkos ir bankų sąsajas pranešimą skaitęs Švedijos centrinio banko vadovas.
Švedijoje jau daugelį metų dėl augančios ekonomikos ir mažų palūkanų būsto kainos auga labai sparčiai, todėl kai kurie rinkos analitikai perspėja apie NT rinkos burbulo susiformavimo galimybę.
- Kokia šiuo metu yra Švedijos NT rinkos padėtis - ar ji problematiška, ar joje formuojasi burbulas?
- Mes niekada nenaudojame žodžio burbulas, nes tai yra labai sunku apibrėžti ir dažniausiai žmonės ginčijasi po visko, ar tai buvo burbulas, ar ne. Bet mūsų požiūriu, mūsų NT rinka yra rimtai išsibalansavusi, ir ji tokia yra jau ilgą laiką. Dėl įvairių priežasčių, iš kurių dalis yra struktūrinės, NT kainos kyla ilgą laiką ir tuo pačiu metu namų ūkių skolos didėja per ilgai. Todėl ne viskas gerai NT rinkoje, ir tai yra gerai žinoma centrinio banko pozicija. Mums reikia daryti daugiau dalykų, kad išvengtume problemų ateityje.
- Didžiausi bankai Lietuvoje yra švediško kapitalo. Kokių rizikų Švedijos NT rinka kelia Lietuvai?
- Yra netiesioginė rizika, nes mūsų bankams patyrus problemų, jie patirs problemų visur. (...) Jeigu jie turėtų problemų namie, tai jiems būtų sunku plėstis Lietuvoje ir kitose vietose. Čia yra sąsaja. Jie turėtų mažiau kapitalo. Jeigu jie patirtų nuostolių, tai apsunkintų jų plėtrą Švedijoje, Lietuvoje ir kitose vietose, nes jie turėtų skirti daugiau laiko, bandydami sutvarkyti problemą ir jie negalėtų suteikti kreditų, kaip tai galėjo daryti anksčiau.
- Ar Lietuvos bankų sektoriui reikėtų nerimauti dėl Švedijos NT rinkos?
- Jie turi gerą pretekstą stebėti, kas vyksta šioje rinkoje. Mes turime problemų NT rinkoje ir, žinant, kad Švedijos bankai dominuoja Lietuvoje, verta stebėti, ką mes darome arba bandome daryti.
- Galbūt Lietuvoje vertėtų kažką daryti aktyviai?
- Na, nėra daug dalykų, kuriuos galima daryti. Pagrindinės sprendimo galios yra Švedijos viduje, bet tikrai verta stebėti.
- Ką centriniai bankai gali daryti, kad sumažintų šias rizikas?
- Mes turime kalbėti apie šias rizikas ir aiškinti žmonėms vėl ir vėl, kas nutinka, kai viskas pakrypsta bloga linkme ir kaip su tuo sunku kovoti bei kiek laiko užtrunka viską sutvarkyti. Kaip individualūs namų ūkiai ir bendras makroekonominis vaizdas tampa problema bei nukenčia žmonės, taip pat makrolygmenyje keliems metams sulėtėja ekonomikos augimas. Norėtume kuo labiau tokių dalykų išvengti.
- Kokius pagrindinius instrumentus Švedijos ir Lietuvos centriniai bankai bei vyriausybės gali panaudoti, kad išvengtų šių rizikų?
- Galima stiprinti priežiūrą, kai kalbame apie tai, kokį kapitalą bankai privalo laikyti. Taip pat galima stiprinti makroprudencinę pusę, apsunkinant galimybes vienaip ar kitaip pasiskolinti. Pavyzdžiui, pristatant kredito ir įkeisto turto vertės santykį. Galima įvesti skolos ir pajamų apribojimus, o visos šios priemonės vienaip ar kitaip pabrangina ir apsunkina skolinimąsi.
Dar vienas būdas – priemonės iš fiskalinės pusės, pavyzdžiui, padidinant turto mokestį arba kovojant su būsto paskolų palūkanų išskaičiavimu iš mokesčių, ko jūs lyg ir neturite, bet tai išlieka didžiule problema kai kuriose kitose valstybėse. Problema nėra priemonių trūkumas, kai darome šiuos dalykus, bet noras panaudoti tas priemones.
- Ar NT rinka dabar yra didžiausia finansinė rizika Švedijoje?
- Taip. Bendrais bruožais ekonomika dirba gerai, nedarbas yra pakankamai žemas, mes dirbame su dideliu einamosios sąskaitos pertekliumi, infliacija pastaruoju metu juda teisinga kryptimi ir augimas turėtų būti aukščiau tendencijos kelerius artimiausius metus. Taigi, bendrame makrolygyje viskas yra gerai, bet mes sumokame kainą, nes palūkanų normos yra žemos ir jos yra žemos visame pasaulyje, todėl mes didiname rizikas NT rinkoje, o tai, žinoma, padidina rizikas visoje sistemoje, kai žiūrime į ateitį. Šiuo požiūriu tai yra didelė problema.
- Ką pati Švedija daro, kad šią riziką mažintų?
- Mums, žinoma, reikia padaryti daugiau. Mes jau turime kredito ir įkeisto turto vertės santykį. Mes neseniai pristatėme amortizacijos reikalavimus, bet jie yra labai silpni. Mano nuomone, mes turime pristatyti skolos ir pajamų santykį ir panaikinti būsto paskolų palūkanų išskaičiavimą iš mokesčių. Tai yra pavyzdžiai kelių priemonių, kurių turėtume imtis.
Tuo pačiu metu mūsų NT rinka yra nelanksti. Būsto pasiūlai padidinti reikia labai daug laiko, nes reikia gauti įvairius leidimus iš vietinės savivaldos. Taigi, žmonės per daug skolinasi ir reikia pabranginti tą skolinimąsi. Tuo pačiu metu yra įvairių kliūčių didinant būsto pasiūlą, todėl ji neauga tuo greičiu, kurį mes norėtume matyti. Tai, žinoma, padidina išsibalansavimą, nes jeigu nėra pakankamai būsto, o skolintis yra pigu, tai kainos gali judėti tik viena linkme - aukštyn, aukštyn, aukštyn. Tai padidina riziką sistemoje.
- Ar rizikos, apie kurias kalbame, dabar mažėja, auga ar vis dėlto nekinta?
- Jos auga.
- Ar jūs matote lūžio tašką?
- To niekada negali žinoti. Aš tik noriu pasakyti, kad rizikos auga ir jos tai daro daugelį metų. Geruoju atveju viskas nurims savaime, bet bloguoju atveju tai nenutinka, tada viskas apsiverčia ir pajuda kita linkme. Todėl iš esmės, ką mes bandome daryti, tai yra valdyti rizikas.
- Jeigu kažkas nutiks Švedijos NT rinkai, ar tai sukels problemų Europos Sąjungai?
- Ne. Tai bus Švedijos problema. Švedijos ekonomika nėra tokia didelė Europos kontekste iš tos pusės, kad reikalams pasisuks negera linkme Švedijoje, tai paliestų mūsų kaimynus, bet ne daugiau.
- Ar dėl šios problemos jūs nemiegate naktimis?
- Aš visada miegu naktimis, bet mūsų NT rinka yra ir išlieka galvos skausmu, nes mes blogai tvarkėmės savo NT rinkoje ilgą laiką, o tai reiškia, kad rizikos auga dienomis - tai nėra gerai. Mūsų NT rinka turi būti sutvarkyta.
- Pakalbėkime apie Baltijos šalių bankų sektorių. Ilgą laiką Švedijos bankai Baltijos šalis traktavo kaip namų rinką. Ar tai vis dar galioja?
- Tai vis dar namų rinka iš tos pusės, kai žiūri į Švedijos bankininkystę - vis daugiau Švedijos bankų dirba abipus sienos Skandinavijos-Baltijos regione. Tai reiškia, kad, žinant mūsų bankų dydį, jie išaugo savo vidaus rinką, todėl nėra nuostabu, kad daugelis iš jų dirba Skandinavijos ir Baltijos šalyse. Su laiku laisvo kapitalo judėjimas yra tam tikra evoliucija.
- Kokius matote švediškų bankų dominavimo Lietuvoje pranašumus?
- Manau, jeigu žiūrėsime į 20-30 metų praeitį, tai pranašumas buvo, jog jūs labai greitai lyg ir pasiskolinote visą finansinį sektorių iš Švedijos, ir tai tikriausiai buvo geras dalykas, augimo kūrimui šalies viduje. Alternatyva - beveik prieš 30 metų jūs būtumėte turėję patys sukurti kažkokį mažą bankų sektorių. Dabar jūs galėjote pasinaudoti prieinamomis žiniomis iš užsienio, ir tai tikriausiai per pastaruosius dešimtmečius jums pasitarnavo labai gerai.
- O trūkumai?
- Mes matėme, kas nutiko per 2007-2009 metų finansų krizę, kai iš esmės Švedijos bankai nesugebėjo sukontroliuoti veiksmo ir viskas judėjo per greitai. Tiesą sakant, tai nebuvo tik Švedijos bankų kaltė, tai buvo kaltė to, kas vyko ir kitose šalyse, bet bendras rezultatas, žinoma, buvo problema, nes jūs patyrėte rimtą recesiją, taip pat Latvija ir Estija.
- Europos Centrinis Bankas sako, kad euro zonos bankų pelno maržos yra per mažos, tačiau bankai Baltijos šalyse yra vieni pelningiausių visoje ES ir euro zonoje. Kodėl, Jūsų nuomone, taip yra?
- Aš manau, kad tai būdinga ne tik Baltijos valstybėms, bet ir visam Skandinavijos-Baltijos regionui, o viena priežasčių yra tai, kad bankai dirba su mažesnėmis išlaidomis šioje Europos dalyje, palyginti su pietų Europa. Manau, kad galite surasti daugybę bankų kitose Europos vietose, kurių išlaidų ir pajamų santykis siekia 90-95.
Jeigu jūs paimsite Švedijos bankus ir pridėsite tuos bankus, kurie dirba Baltijos šalyse, tai jų išlaidų ir pajamų santykis siekia maždaug 40-45. Tai reiškia, kad kalbant apie išlaidas, šiame pasaulio kampelyje dirbantys bankai yra žymiai efektyvesni negu daugelis bankų kitose Europos vietose.
Todėl, kad jie įdarbina mažiau žmonių teikiamoms paslaugoms, jie turbūt yra žymiai labiau kompiuterizuoti negu kiti bankai, mūsų šalyse visuomenė greičiau priima naujas technologijas.
Tikriausiai mes turime platesnę interneto bankininkystę negu didžioji dalis Europos, turbūt greičiau priimame naujus apmokėjimo būdus. Mes turbūt pirmaujame, palyginti su kitomis Europos dalimis, kai kalbame, pavyzdžiui, apie pinigų siuntimą iš vieno mobiliojo telefono į kitą. (...) Dar manau, svarbu, jog mūsų bankų verslas šioje pasaulio dalyje yra labiau paremtas įmokomis negu tik paskolų dalinimu namų ūkiams ar bendrovėms.
- Ar jūs girdite nusiskundimų iš švediškų bankų apie veiklos problemas Lietuvos rinkoje?
- Ne. Jūs to turėtumėte paklausti pačių bankininkų. Bent jau man jie nesiskundžia.
- Kokia jūsų nuomonė apie eurą ir euro zoną šiandien?
- Na, ne man mąstyti apie eurą. Mes turime savo valiutą (Švedijos kroną - BNS). Europos Centrinis Bankas daro viską, ką gali, kad padidintų infliaciją pagal savo planus - 2 proc. arba šiek tiek žemiau. Tai yra gerai Europai ir mums.
- Nors Švedija privalo įsivesti eurą, kai atitiks visus kriterijus, šalis yra suradusi būdą nuo to išsisukti. Švedai ankstesnėse apklausose sakė, jog nenori priimti naujos valiutos. Kodėl?
- Tai iš dalies susiję su suverenitetu ir iš dalies su tuo, kur Europa atsidūrė, nes pradžioje, kai mes netvarkėme Švedijos ekonomikos labai gerai, argumentavome, kad prisijungsime prie euro, nes euro zona buvo stabilesnė nei mūsų ekonomika. Praeityje mes turėjome daug ekonominių problemų. Tačiau reikalai per pastaruosius 10 metų pakrypo taip, jog Švedijos ekonomika tapo stabilesnė nei euro zonos. Jeigu pridėsite tai prie suvokiamo suvereniteto, tai iš esmės reiškia, jog politiškai prisijungimo klausimas prie euro šiandien yra visiškai miręs.
- Jūs niekada neprisijungsite?
- Niekada? To aš nežinau, bet artimiausiu metu - Švedija tikrai ne.
- Ačiū už pokalbį.
